aA
Lietuvoje jau trečią mėnesį galioja progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Jei iki šių metų gyventojų pajamos buvo apmokestinamos vienu – 15 proc. dydžio GPM, tai dabar taikomi du GPM tarifai.
Ieva Valeškaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Darbo pajamos iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (136 344 eurų per metus neatskaičius mokesčių) apmokestinamos 20 proc. tarifu, pajamos virš šios sumos – 27 proc. tarifu. Kitaip tariant, „ant popieriaus“ uždirbant daugiau kaip 11 362 eurus per mėnesį (apytiksliai – iki 6900 per mėnesį „į rankas“), šią sumą viršijanti pajamų dalis apmokestinama daugiau.

Didesnis mokesčio tarifas ateityje galios daugiau žmonių. Jau 2021 m. suma, nuo kurios bus mokamas didesnis GPM, sumažės perpus. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad didesnė mokesčių našta neturėtų pasijausti dėl kartu su progresiniu GPM įvestų „Sodros“ įmokų lubų. Tai reiškia, kad minimi asmenys nuo atlyginimo dalies, viršijančios lubas, nebeturės mokėti socialinio draudimo įmokų.

Kam Lietuvai buvo reikalinga kelių tarifų GPM sistema? Juk tarptautiniai mokesčių ekspertai Baltijos šalis dažniausiai girdavo būtent dėl paprasto, aiškaus vieno tarifo proporcinio GPM. Pagrindinis įvestų progresinių mokesčių šalininkų argumentas – kova su nelygybe.

Išties, prieš porą savaičių Europos Komisija pristatė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nelygybė Lietuvoje yra kritinėje padėtyje. Gini koeficientas, rodantis žmonių pajamų pasiskirstymą, 2017 m. Lietuvoje siekė 37,6, o ES – 30,7. Taip pat prieš porą metų atliktoje apklausoje Lietuva buvo tarp šalių, kurios gyventojai manė, kad pajamų skirtumai jų šalyje per dideli. Šiam teiginiui buvo linkę pritarti 96 proc. portugalų, 92 proc. lietuvių ir vokiečių.

Lietuvos politikai išsyk problemai rado „vaistą“ – progresinį GPM tarifą. Gaila, bet pirmas gydytojo pasirinkimas ne visuomet tinka pacientui. O diagnozė šįsyk buvo nustatyta paskubomis. Tad klausimas, ar progresiniai mokesčiai reikšmingai sumažins nelygybę Lietuvoje lieka atviras.

Juk pagrindinė nelygybės Lietuvoje priežastis – mažas pensijas gaunantys mūsų šalies senjorai. Būtent jų padėtis nelygybės atžvilgiu yra kritinė. Jei pažiūrėtume į tai, kiek žmonių gauna pajamas, mažesnes nei 60 proc. pajamų vidurkis, ES tokių senjorų yra 15 proc., o Lietuvoje – net 33 proc. Tuo tarpu darbingo amžiaus gyventojų, gaunančių 60 proc. vidurkio nesiekiančias pajamas Lietuvoje yra 19 proc., o ES – 17 proc.

O juk būtent pensijų gavėjai sudaro vis didesnę šalies gyventojų dalį. Visuomenė senėja, pensijos auga lėčiau nei darbo užmokestis, tad nelygybės problema tampa vis aštresnė. Kaip progresiniai mokesčiai gali padėti spręsti mažų pensijų problemą? Jei šių mokesčių būtų surenkama pakankamai nedaug, pavyzdžiui, dėl to, kad žmonių ratas, kuriems teks mokėti didesnius mokesčius būtų labai siauras, ir papildomos pajamos atitektų ne tiems nepasiturintiems namų ūkiams, atsakymas vienas – niekaip.

Taipogi, ar svarbu turėti keletą skirtingų GPM tarifų, ar svarbiau, kad uždirbantys mažiau, mažiau ir mokėtų? Tačiau, būtent tokią – de facto progresinę gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą turėjome visada, net ir tada kai egzistavo vienintelis 15 proc. GPM tarifas, o kairieji progresinių šaukėsi kaip išganymo. Tik progresyvumas buvo užtikrinamas per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Mažiau uždirbančių šalies gyventojų pajamos buvo neapmokestinamos GPM.

Dar daugiau, dėl pastovaus NPD didinimo, mokesčių progresyvumas tik didėjo, o uždirbantys mažiau, mokėjo vis mažiau. Skirtumas, tarp to, kokio dydžio mokesčius moka 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų lyginant su 20 proc. mažiausias pajamas gaunančiųjų, 2007–2017 m. laikotarpiu Lietuvoje išaugo daugiau kaip 2 kartus. Paprastai tariant, pajamų mokesčių progresyvumas padvigubėjo.

Pagal tai, kiek kartų skiriasi penktadalio didžiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų efektyvus pajamų mokesčio tarifas, lyginant su penktadaliu mažiausias pajamas gaunančiųjų, 2017 m. gerokai pralenkėme kaimynines šalis, taip pat tokias Vakarų Europos valstybes, kaip Prancūzija ar Airija. O juk abiejose nuo seno galioja progresiniai mokesčiai! Tačiau nelygybė nesumažėjo.

Tad panašu, kad vien mokesčių tarifų keitimo nepakaks. Sprendžiant nelygybės rebusą daug svarbiau, kad socialinė parama būtų taikli ir pasiektų tuos, kuriems ji yra labiausiai reikalinga. Kad neprasmegtume demografinėje duobėje ar neįkliūtumėme į nedarbo spąstus nuo didžiųjų centrų nutolusiuose regionuose, o šalies gyventojai galėtų kaip ilgiau išlikti darbo rinkoje.

Ir svarbiausia, kad kaskart kaip burtažodį kartodami žodį „nelygybė“ nepamirštume didžiausios problemos – skurdo. Svarbu nesileisti klaidinamiems bandančių supainioti šias dvi sąvokas. Nes skirtingoms ligoms – ir gydymas turėtų būti skirtingas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (1)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (1)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Linas Mickus. Ukraina ant rinkimų slenksčio – kas pasikeitė per 5 metus? (2)

Balandžio 21 d. vyks Ukrainos prezidento rinkimai , kuriuose bus renkamasi iš dviejų likusių...

Povilas Stankevičius. 5 dalykai, kuriuos nuolat seka finansų rinkos

Pastaruoju metu investuotojams tenka taikytis su dideliu neužtikrintumu pasaulinėje politikoje ir...

Kęstutis Kvainauskas. Kokios yra realios galimybės prisiteisti bankams permokėtas palūkanas už paimtas paskolas? (11)

Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau pasisakymų esą egzistuojančią realią galimybę asmenims,...

Top naujienos

Sezamai, atsiverk: Sutkus aukštų krašto apsaugos sistemos pareigūnų kabinetuose – kaip namie (121)

Aukštų Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) pareigūnų kabinetuose Lietuvos verslo...

Ulanovui asmeniškai dėkojęs Jasikevičius: čia vyksta aukščiausio lygio atkrintamųjų krepšinis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (101)

Iš skurdžių – į turtuolius. Prieš dvi dienas rezultatyvumo antirekordus fiksavęs Kauno...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (33)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Atsakomybę prisiėmęs Obradovičius: aš juk sakiau, kad „Žalgiris“ sureaguos (1)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą Stambule vėjais paleido turėtą dviženklę persvarą,...

Rungtynių didvyris apie pergalingą savo metimą: visiška nesąmonė specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (10)

Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai Edgaras Ulanovas vedė į pergalę Kauno „Žalgirį“....

„Spinter" apklausa parodė: lietuviai netiki, kad Jurijus Veklenko gali laimėti „Euroviziją“, tačiau paskutinis tikrai neliks (41)

Kol visa šalis laukia didžiosios „Eurovizijos“, o mūsų šalies atstovas šiame konkurse...

Sunku atsikelti, dieną migdo ir nėra jėgų: gydytoja nurodė žingsnius, kaip tai spręsti (1)

Saulė užsibūna vis ilgiau, šildo vis daugiau, tačiau daug kam iš lovos pakilti ryte darosi kai...

„Žalgiris“ įspūdingai smogė atgal – šį sezoną pirmasis triumfavo „Fenerbahče“ tvirtovėje (838)

Eurolygos atkrintamosiose varžybose Kauno „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę ir pirmą kartą...

Orai: po apsiblaususių Velykų – tikra vasara (7)

Šiandien, penktadienį, Lietuvos orus dar lems giedro ir labai sauso anticiklono rytinė dalis.

„Uber“ ruošia naują plėtros strategiją, tik ji nebus pelninga

Jei norite tikėti, kad „ Uber Technologies Inc.“ gali iš nuostolingos pavėžėjimo bendrovės...