aA
Pastaraisiais metais Lietuvos bankas kartu su kitais rinkos dalyviais atliko itin didelį darbą: Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje dabar veikia 107 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, dvejus metus iš eilės finansų sektoriuje atsirasdavo beveik po 20 naujų elektroninių pinigų įstaigų, visa tai lėmė, kad Lietuva 2018 m. užėmė pirmąją vietą kontinentinėje Europoje pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos bankas išplatino elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalgą, kurioje informuoja apie sritis, kurioms planuoja skirti daugiausia dėmesio.
Ieva Dosinaitė ir Domantas Gudonis
© Asmeninins albumas

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

Sparčiai didėjant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų skaičiui, Lietuvos bankas informuoja, kad pastaruoju metu ketina skirti daug dėmesio, užtikrinant tinkamą šių įstaigų priežiūrą ir kontrolę.

Jau ilgą laiką pasauliniu, o pastaruoju metu ypač Europos Sąjungos lygiu „karšta“ tema – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Finansų sistemos stabilumą turinčios užtikrinti institucijos skiria vis daugiau dėmesio kontrolei bei ieško naujų būdų ir priemonių, kaip šių rizikų prevenciją padaryti efektyvesnę, kadangi netinkama priežiūra daro žalą ir šalies reputacijai.

Vis tik negalima būtų teigti, kad griežtėja išimtinai tik mokėjimų įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūra dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo, kadangi Lietuvos bankas, prižiūrėdamas visą finansų sektorių, taiko vienodai griežtą požiūrį ir nulinę toleranciją netinkamos prevencijos įgyvendinimo atžvilgiu. Tą iliustruoja ir viešai skelbiamas subjektų ratas, kuriems Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones už netinkamą prevencijos įgyvendinimą.

Naujų iššūkių visiems finansų rinkos dalyviams, o kartu ir Lietuvos bankui atliekant priežiūros funkciją pateiks ir naujų reikalavimų, kylančių iš Europos Sąjungos penktosios pinigų plovimui ir teroristų finansavimo prevencijai skirtos direktyvos, įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Šios direktyvos nuostatos privalo būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio pradžios.

Teigiamai reikėtų vertinti naujus reikalavimus mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms dėl ketvirtinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ataskaitų teikimo Lietuvos bankui. Praktikoje ši iniciatyva turėtų atnešti naudos ne tik pačiai priežiūros institucijai, bet ir minėtiems rinkos dalyviams, kadangi dažnesnis ataskaitų ruošimas ir teikimas sudarys galimybes nenutrūkstamai stebėti, kaip kinta šios rizikos lygis įstaigose, ir, bendradarbiaujant su Lietuvos banku, laiku imtis strateginių priemonių veiklos trūkumams pašalinti.

2018 m. liepą Lietuvos bankas patvirtinto ir baudų skyrimo taisykles už finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Šis teisės aktas įneša aiškumo, kokiais principais vadovaujantis bus apskaičiuojamos ir skiriamos baudos, todėl kartu prisideda ir prie didėjančio pasitikėjimo priežiūros institucija.

Atviroji bankininkystė

Viena iš itin laukiamų rinkos naujovių – atviroji bankininkystė, kuri Lietuvoje ganėtinai sunkiai skynėsi kelią. Atvirosios bankininkystės pagalba atsiranda galimybė savo lėšas, esančias skirtingose finansų įstaigose, valdyti vienoje įstaigoje, taip pat stebėti ir gauti aktualią finansinę informaciją, kredito pasiūlymus ar kitą reikšmingą informaciją, apjungiant kelis mokėjimo paslaugų teikėjus. Tiesa, iki šių metų pavasario vietiniai bankai delsė atverti atvirojo ryšio sąsajas bent jau bandomojoje aplinkoje, todėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, ketinančios teikti mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugas, buvo priverstos savo produktus testuoti užsienio bankų sistemose.

Tai turėtų būti suprantama ne tik dėl bankų nuogąstavimo prarasti dalį klientų ar pelno, tačiau ir dėl pačių klientų asmeninių duomenų. Galima manyti, kad bankai prisibijojo atverti visą turimą informaciją, kol nėra visiškai aiškus praktinis atvirosios bankininkystės įgyvendinimas bei užtikrintas pakankamas saugumas iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pusės. Todėl patys paslaugų teikėjai turi gerokai pasistengti įdiegti atitinkamus technologinius saugos sprendimus ir kartu išlaikyti draugišką vartotojo sąsają.

Reikėtų paminėti, kad Lietuvos bankas žada skirti ypatingą dėmesį, kaip mokėjimo įstaigos yra pasirengusios įgyvendinti atvirosios bankininkystės (atvirojo ryšio sąsajų) ir saugesnio autentiškumo patvirtinimo reikalavimus, todėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos turėtų skirti papildomą dėmesį tinkamų saugumo priemonių įgyvendinimui ir atitikčiai įstatymų keliamiems reikalavimams.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovai

Lietuvos bankas savo išplatintame pranešime taip pat svarsto galimybę pradėti rengti kvalifikuotus egzaminus, kad būtų įvertintas vadovų tinkamumas valdyti finansų rinkos dalyvį.

Šiuo metu finansų rinkos dalyvių vadovais yra laikomi administracijos vadovai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariai bei kiti asmenys, atsakingi už paslaugų teikimo veiklą. Finansų rinkos dalyvis privalo turėti administracijos vadovą ir bent 3 valdybos narius. Tiesa, administracijos vadovas gali būti ir valdybos narys.

Lietuvos banko atliekamas vadovo tinkamumo vertinimas apsiriboja dviem aspektais – tokio vadovo patirties finansų rinkoje ir nepriekaištingos reputacijos vertinimu. Nors rinkos dalyvių vadovai dažniausiai yra susiję su finansų sektoriumi, tai yra turintys pakankamos patirties finansų rinkoje, tačiau neretai skiriami asmenys, siekiant tiesiog užpildyti privalomas pozicijas.

Neseniai skirtos poveikio priemonės rinkos dalyviams įrodo, kad be veiklos apribojimų, Lietuvos bankas vertins ir tai, ar dabartinis įstaigos vadovas galės ir toliau vadovauti.

Numatomi vykdyti kvalifikaciniai egzaminai padėtų Lietuvos bankui įsitikinti, jog vadovas yra tinkamas valdyti finansų rinkos dalyvį, tačiau teikiamų vertinimui dokumentų kiekis turėtų atitinkamai mažėti.

Aktualios problemos

Šiuo metu galima išskirti ir dvi opias praktines problemas, su kuriomis dažnai susiduria mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos. Visų pirma, tai banko sąskaitos atidarymas, kuris kelia nemažai galvos skausmo įstaigų vadovams. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių bankų mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigas priskiria prie aukštos rizikos klientų, todėl atidaryti bent jau kaupiamąją banko sąskaitą tampa tikru ir sunkiai įgyvendinamu iššūkiu. Likusioji dalis bankų savo atitikties reikalavimus artina prie Skandinavijoje ar Vakarų Europoje veikiančių bankų praktikos ir terminų, kuomet prašymas atidaryti banko sąskaitą bei pateiktų duomenų vertinimas užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Nors praktinių sprendimų, kaip vykdyti veiklą, neturint operacinės banko sąskaitos, yra, tačiau tai kelia daug nepatogumų kasdienėje veikloje dar iki licencijavimo proceso.

Kita praktinė problema – tai profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kuris yra privalomas mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Reikia pažymėti, kad šiuo metu nei viena Lietuvos draudimo kompanija tiesiogiai nesiūlo tokios rūšies draudimo, todėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos yra priverstos ieškoti draudimo tarpininkų, kurie dažniausiai nukreipia rinkos dalyvius į Londone įsikūrusius draudimo brokerius. Šiuo atveju susiduriama su ganėtinai ilgu draudimo sąlygų derinimu bei brangiais draudimo pasiūlymais, kurie neretu atveju startuoliams yra pernelyg reikšminga suma.

Išvados

Vis dar tendencingai didėjantis „FinTech“ sektorius rodo ir nemažėjančią paslaugų paklausą. Sektoriaus augimas lemia, kad rinkoje vyksta daug permainų, sukuriama įvairių verslo modelių, inovatyvių procesų ir produktų, todėl natūralu, kad Lietuvos bankas skiria proporcingai daugiau dėmesio šio sektoriaus priežiūrai tam, kad būtų užtikrintas visos finansų sistemos saugumas ir patikimumas. Tačiau reikia pabrėžti, kad griežtinami reikalavimai finansų įstaigoms dažniausiai yra ne tik nacionalinės, tačiau ir Europos Sąjungos teisėkūros rezultatas.

Siekiant įgyvendinti visus veiklai keliamus reikalavimus, rinkos dalyviai privalo laikytis itin atsakingo požiūrio ir skirti pakankamai resursų, kadangi iš praktikos pavyzdžių akivaizdu, jog priežiūros tarnyba netoleruos privalomų reikalavimų pažeidimų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Olga Štangej, Inga Minelgaitė. Šiaurietiška lyderystė: vadovavimo placebas ar panacėja?

Lietuvoje daugėjant ir plečiantis skandinaviško kapitalo įmonėms, lietuviams įgyjant patirties...

Jolanta Blažytė. Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau? (66)

Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors...

Robertas Dargis. Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato (13)

Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros...

Martynas Nagevičius. Estija įgyvendins ES direktyvas, o Lietuva mokės baudas (12)

Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos...

Vytautas Ašeris. Kiek įmonei uždirba įvairovė? (2)

Šiandienos technologijų bumas visame pasaulyje lemia nuolat augantį gabių profesionalų...

Top naujienos

Politologas: nors konservatoriai dabar populiariausi, jų laukia sunkiausi rinkimai (173)

Antradienį neeilinės Seimo sesijos metu tvirtinama Vyriausybė sukėlė abejonių konstitucinės...

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė (437)

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Imperiją sukūręs milijardierius ruošiasi trauktis: žinomiausiai Europos technologijų bendrovei jis parengė staigmenų

Hasso Plattneris net neturėjo savo nuosavo kompiuterio, kai įsteigė savo programinės įrangos...

Ulanovas: mūsų tradicijos gilios – būtų fiasko neįveikti grupių etapo (37)

Edgaras Ulanovas – vienas iš penkių Kauno „Žalgirio“ atstovų likusiame Lietuvos krepšinio...

Sinoptikai ragina pasiruošti: trečiadienį šalį merks gausūs lietūs (8)

Ties kontrastingu šaltuoju atmosferos frontu susidaręs vandeningas ciklonas trečiadienio rytą ir...

Michaelo Jacksono pritariančiąja vokaliste buvusi Sheryl Crow prisimena mačiusi „išties keistą“ popmuzikos karaliaus elgesį (2)

Sheryl Crow prisiminė per savo darbo su Michaelu Jacksonu metus mačiusi „išties keistų“...

Skandalingai vizitą Ukrainoje pradėjusi Sara Netanyahu: kas ji? (137)

Dviejų dienų vizitas Ukrainoje Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu prasidėjo ne itin maloniai,...

Planuojate sodinti aktinidijas – ką būtina žinoti

Aktinidijas galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį. Tiesa, turint omenyje, kad tai iš Pietų kilęs...

Vokietija krizės atveju sau galėtų skirti 55 mlrd. dolerių (23)

Šalies finansų ministras Olafas Scholzas užsiminė, kad, kilus ekonominei krizei, Vokietija...