aA
Naujas ir tikrai geras realybės šou Lietuvoje! Pagal G. Orwello literatūrines fantazijas apie 1984 metus ir Didįjį Brolį. Tik jau ne XX a. sovietinėje realybėje, o XXI a. – praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus po Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo.
Ignas Vėgėlė (V. Gelumbausko nuotr.)

„Per daug tos laisvės Lietuvoje“, – burbtelės gerasis mokesčių inspektorius ir ims skaityti jūsų sąskaitos išklotinę.

Pinigai iš užsienyje dirbančio sūnaus, sutuoktinio pavedimas, skolos grąžinimas už draugui pirktą dovaną – brauks pirštu mokesčių administratorius ir šalia pasidėjęs jūsų dirbančio sūnaus, sutuoktinio ir to draugo, kur pirko dovaną, sąskaitas jas lygins.

„Išbuožinimas nepriklausomoje Lietuvoje?“ – išsigąsite. „Pradžioje – patarimas“, – atsakys gerasis mokesčių inspektorius.

Geros akys perbėgs sąskaitos eilutėmis: kur valgėte ir ką, ką pirkote ir kur, kiek kartų per mėnesį nuėjote į teatrą ir kiną, ar ne per daug pramogavote. Tuomet patars: „Matau, pirkote vytintą dešrą, o turėjote – „daktarišką“. Vytinta – ne pagal Jūsų pajamas“. Jūs sakysite: „Čia tik šventei“, o gerasis inspektorius jums pasiūlys susimokėti pajamų mokestį nuo išlaidų, kurios viršija pajamas.

Kitaip tariant, susimokėti papildomą gyventojų pajamų mokestį nuo tos šventei pirktos dešros. Geriau neišsišokti – prisieksite sau. „Bala nematė tą vytintą, juk ji ir kietoka“ – mintyse raminsite save. „Nuo šiol tik šlapia“, – pritarsite gerajam patarėjui.

Geros akys perbėgs sąskaitos eilutėmis: kur valgėte ir ką, ką pirkote ir kur, kiek kartų per mėnesį nuėjote į teatrą ir kiną, ar ne per daug pramogavote. Tuomet patars: „Matau, pirkote vytintą dešrą, o turėjote – „daktarišką“. Vytinta – ne pagal Jūsų pajamas“. Jūs sakysite: „Čia tik šventei“, o gerasis inspektorius jums pasiūlys susimokėti pajamų mokestį nuo išlaidų, kurios viršija pajamas.
Ignas Vėgėlė

Bet grįžkime nuo futuristinio aprašymo prie mokesčių teisės.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai numato, kad bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai kartą per metus privalo pateikti mokesčių inspekcijai informaciją apie sąskaitas, sąskaitų metinių apyvartų dydį (jei apyvarta 15000 eurų ir daugiau), likučius (jei likutis 5000 eurų ir daugiau), palūkanas, skolinius įsipareigojimus, draudimo įmokas ir kt.

Įstatymu Vyriausybei suteikta teisė nustatyti, kokios apimties informaciją mokesčių inspekcija turi teisę gauti.

Nors Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI – DELFI) atstovų viešuose pasisakymuose nuolat pabrėžiama, kad mokesčių inspekcijai bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės ar konkretūs finansinių srautų duomenys, pateiktame svarstymui Vyriausybės nutarimo projekte tai neatsispindi.

Projekte numatoma, kad bankas ar kitas finansų rinkos dalyvis privalės pateikti VMI informaciją apie „nuolatinių Lietuvos gyventojų su sąskaita susijusių per kalendorinius metus gautų įplaukų dydį“. Sąvoka „gautų įplaukų dydis“ yra laisvai interpretuojama, o ją interpretuos ta pati VMI, kuriai suteikta teisė duomenis rinkti. Beje, pati VMI tvirtins jai pateiktinos informacijos formą ir būdus.

Svarstomas Vyriausybės nutarimo projektas nepaneigia šiuo klausimu nekart išsakytų abejonių ir neapriboja mokesčių administratoriaus teisės gauti konkrečius duomenis apie visas per metus sąskaitoje gautas įplaukas. O tai jau yra kišimasis į privatų asmens gyvenimą, kuris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių konvencijoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad į asmens privataus gyvenimo sąvoką įeina gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose laikosi nuomonės, kad nėra nei galimybės, nei būtinybės pateikti išsamią (baigtinę) privataus gyvenimo sąvokos apibrėžtį; kad būtų per daug siaura šią sąvoką apriboti „artimiausia asmens aplinka“, kurioje asmuo gali savo nuožiūra gyventi savo asmeninį gyvenimą, visiškai pašalinant iš šios sąvokos išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima.

Taigi privataus gyvenimo apsauga apima ne tik privačią šeimos, bet ir socialinę erdvę, ir kiekvienas asmuo (net jei jis yra žinomas plačiajai visuomenei) turi turėti galimybę naudotis teise į teisėtą lūkestį dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo. Juolab, kad Konvencija yra skirta ne tam, kad garantuotų teises, kurios yra teorinės arba iliuzinės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys turi būti apsaugoti nuo šališko valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų kišimosi į asmens privatų gyvenimą – bet koks kišimasis turi būti būtinas ir proporcingas vienam iš teisėtų tikslų, kurių siekia valdžios įstaigos.

Leisti vienai valstybės institucijai matyti visų Lietuvos gyventojų visuose bankuose esančių sąskaitų „judėjimą“ – tai menkinti nuosekliai puoselėtą (ir pagaliau, atrodo, suvoktą kaip vertybę) pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, visiškai sunaikinti modernų mokesčių inspekcijos pagalbininko ir patarėjo įvaizdį, pradėti naikinti taip sunkiai atkurtą pasitikėjimą Lietuvos bankine sistema.
Ignas Vėgėlė

Tai, kad būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių nemokėjimu, yra akivaizdu. Tačiau tam negali būti naudojamos priemonės, kurios pažeidžia visų Lietuvos gyventojų teises į privatų gyvenimą. Tokios priemonės galėtų būti tinkamos konkrečiam asmeniui, jei jis pažeidė, pažeidžia, ar kyla pagrįstų įtarimų, kad pažeis mokesčių teisę.

Leisti vienai valstybės institucijai matyti visų Lietuvos gyventojų visuose bankuose esančių sąskaitų „judėjimą“ – tai menkinti nuosekliai puoselėtą (ir pagaliau, atrodo, suvoktą kaip vertybę) pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, visiškai sunaikinti modernų mokesčių inspekcijos pagalbininko ir patarėjo įvaizdį, pradėti naikinti taip sunkiai atkurtą pasitikėjimą Lietuvos bankine sistema.

Ar verta visa Lietuva kraustytis į G. Orwello bauginančių fantazijų tikrovę? Spręsti Vyriausybei.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintaras Balčius. Ar viskas atskleidžiama apie mokesčių amnestiją? (1)

Reklamuodama mokesčių amnestiją, Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) deklaruoja, kad...

Ieva Povilaitienė. Nauja praktika, kaip užtikrinti, kad pareiga vengti interesų konflikto ir saugoti komercines paslaptis būtų įgyvendinama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ką tik išnagrinėjo bylą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo...

Paulius Jokšas. Smulkiojo verslo sveikata: ar teisingai Lietuvos įmonės valdo savo finansus? (1)

Apyvartinis kapitalas verslui toks pat svarbus, kaip kraujotakos sistema žmogui. Siekiant palaikyti...

Antanas Sagatauskas. Penki išbandymai verslui 2019 metais (1)

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar...

Julija Beldeninovienė. Protestai ir ginčai dėl prekių ženklų: naujovės nuo 2019 m. sausio 1 d.

Lietuvai įgyvendinant 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ( ES )...

Top naujienos

Prieštaringa apklausa: įvardija didžiausią šalies priešą, nori jį bausti ir draugauti (152)

Kurią valstybę lietuviai įvardija kaip draugiškiausią, o kurią - kaip priešiškiausią? Koks...

„Vaučerių“ sistema: teks gerai paieškoti, kur bus galima jais atsiskaityti (52)

Žemės ūkio ministerijos paruoštame elektroninių kuponų įstatymo projekte numatyta, kad...

Kokia dar krizė? Davoso milijardierių turtai auga be sustojimo (46)

Pasaulinis elitas, atvykstantis į Davosą, yra turtingesnis nei bet kada.

Susipliekė dėl 21 proc. PVM: ar ne laikas jį mažinti (20)

Šiemet sukako dešimt metų, kai Lietuvoje taikomas Andriaus Kubiliaus vyriausybės „laikinai“...

Barselonos gatves užblokavo dėl pavėžėjų įpykę taksistai: jei reikės, stovėsim čia ir metus specialiai DELFI iš Ispanijos (2)

Kone savaitę Ispaniją kamuoja taksi vairuotojų streikas . Įniršio kupinas judėjimas, nukreiptas...

Konkuruojančios JAV ir Kinija susivienijo: Nigerijos teroristus paliko be reikalingos medžiagos (6)

Kai kyla grėsmė, jog branduolinis ginklas atsidurs teroristų rankose, JAV ir Kinija gali pamiršti...

Laukti eilėje pasiūlė 4 metus – specialistė patarė, kaip tokiu atveju elgtis: tūkstančiai galėjo apie tai nežinoti (4)

10-mečio berniuko mama socialiniame ieškojo pagalbos: norėjo sūnui įgyti dantų plokšteles ir...

Išsiaiškino klaidą „Eurovizijos“ atrankos balsavimuose: organizatoriai atsiprašo, perskaičiuoti balsai (14)

Paaiškėjo, kodėl praėjusio šeštadienio „ Eurovizijos “ transliacijoje vienoje iš...

Smalsu: kodėl sovietiniai unitazai turėjo „lentynėlę“ ir kam ji buvo reikalinga (7)

Daugelis turbūt dar pamena senus unitazus, kurie turėjo keistą „lentynėlę“. Pabandykime...

Povandeninis Černobylis: koks pavojus tyko prie nuskendusių atominių povandeninių laivų?

Povandeninių laivų katastrofų istorijoje yra pasitaikę. Povandeniniai laivai skęsta į kelių...