aA
Ką čia slėpti – vasarą kiekvienam iš mūsų norisi leisti šiek tiek daugiau nei įprasta, spontaniškai pradžiuginti save ir šeimyną.
Irma Stankevičienė
© Bendrovės archyvas

Kaip rodo vartotojų finansinės elgsenos tyrimai, būtent vasarą, prasidėjus aktyviems sezono darbams, dažnas Lietuvos gyventojas planuotoms ar neplanuotoms šeimos išlaidoms skolinasi pinigų iš bankų.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiai vartojimo paskolų rinkoje yra patys aktyviausi, kai išduodamų paskolų skaičius išauga daugiau negu du kartus, palyginti su kitais sezonais. Tad gali būti, kad jei šiemet dar nesiskolinote, iki vasaros pabaigos gali kilti tokia mintis.

O gal ir anksčiau. Tyrimai rodo, kad gyventojai dažniausiai skolinasi, kai jų šeimai pinigų prireikia „čia ir dabar“. Jei bandytume apibūdinti tipinį vartotoją, imantį vartojimo paskolą, tektų pasiremti keliais statistikos skaičiais, su klientais tiesiogiai dirbančių banko konsultantų patirtimi ir, pasitelkus vaizduotę, išvesti viduriuką.

Taigi, prieš mus – kiek susijaudinęs (visgi tai – įsipareigojimas), maždaug keturiasdešimt trejų metų, išsilavinęs, finansiškai išprusęs, žinantis, ko nori, savimi pasitikintis ir praktiškas didmiesčio gyventojas, turintis puikų 18-os metų kredito reitingą ir vairuojantis šeimos automobilį, pirktą „iš antrų rankų“.

Nepriklausomai nuo besiskolinančiojo lyties, vidutinė jo imamos paskolos suma būtų 3,6 tūkstančiai eurų. Su savo antrąja puse jis jau yra nutaręs šią sumą skirti būsto remontui arba automobiliui įsigyti. Jis paskolą imtų 3,5 metų terminui, per mėnesį sutiktų mokėti po 80 eurų, įmokas mokėtų laiku ir laiku grąžintų paskolą.

Po paskutinės finansų krizės jų rizikos tolerancijos lubos kur kas žemesnės, jie nesiskolina daugiau negu reikia pirkiniui, rečiau turi keletą finansinių įsipareigojimų vienu metu. Panašus apdairumas pastebimas ir didmiesčiuose. Tiesa, čia dažniau ima didžiausią galimą be užstato pasiskolinti sumą – 12 tūkst. eurų, maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Rajonų gyventojai per mėnesį dažniausia moka 60 eurų, didmiesčių – 100 eurų įmoką.
Irma Stankevičienė

Apskritai tipinį banko klientą, imantį vartojimo paskolą, galima būtų pavadinti pažengusiu vartotoju (angl. prosumers, nuo žodžių professional ir consumer samplaikos). Tokie vartotojai, prieš atlikdami sprendimą pirkti paslaugą, nuosekliai renka visą įmanomą informaciją apie produktą bei jo tiekėją.

Lietuviai, nesvarbu kur gyventų, didmiestyje ar mažesniame miestelyje, skolinasi pinigų labai atsakingai. Prieš apsispręsdami, jie susirenka giminaičių, kaimynų ir draugų patirtį, todėl atvykę imti vartojimo paskolos žino, ko paklausti savo bankininko, be to, jau būna apsilankę kituose bankuose – renkasi, kur geresnės palūkanos, kitos sąlygos.

Pastebėta, kad mažiausias (nuo 500 eurų) vartojimo paskolas dažniausiai ima regionų gyventojai, ir tai natūralu, nes paprastai jų šeimos pajamos yra mažesnės, tad ir pasiskolinti jie gali mažesnes sumas. Didmiesčių gyventojo paskolos suma prasideda jau nuo 1000 eurų. Regionuose pastebimas ir didesnis žmonių atsargumas.

Įdomu, kad rajonų gyventojai linkę paskolas grąžinti anksčiau termino. Susidaro įspūdis, kad jie turi populiariai vadinamų „nesodrinių“ pajamų. Tai gali reikšti, kad paskolas grąžinti jiems padeda šeimos nariai, gyvenantys užsienyje. Tad besiskolinančio ir grąžinančio paskolą portretas realybėje gali ir nesutapti. Paskolą ima vienas, o faktiškai grąžina (atsiųsdamas perlaidą arba perduodamas grynus pinigus) kitas šeimos narys.
Irma Stankevičienė

Po paskutinės finansų krizės jų rizikos tolerancijos lubos kur kas žemesnės, jie nesiskolina daugiau negu reikia pirkiniui, rečiau turi keletą finansinių įsipareigojimų vienu metu. Panašus apdairumas pastebimas ir didmiesčiuose. Tiesa, čia dažniau ima didžiausią galimą be užstato pasiskolinti sumą – 12 tūkst. eurų, maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Rajonų gyventojai per mėnesį dažniausia moka 60 eurų, didmiesčių – 100 eurų įmoką.


Įdomu, kad rajonų gyventojai linkę paskolas grąžinti anksčiau termino. Susidaro įspūdis, kad jie turi populiariai vadinamų „nesodrinių“ pajamų. Tai gali reikšti, kad paskolas grąžinti jiems padeda šeimos nariai, gyvenantys užsienyje. Tad besiskolinančio ir grąžinančio paskolą portretas realybėje gali ir nesutapti. Paskolą ima vienas, o faktiškai grąžina (atsiųsdamas perlaidą arba perduodamas grynus pinigus) kitas šeimos narys. Pasitaiko, kad žmogus pagal savo pajamas galėtų pasiskolinti didesnę sumą, negu bankas jam gali suteikti. Kitas pavyzdys: skolinasi gerą kredito istoriją per ilgus metus susikūrę tėvai, o paskola naudojasi ir ją grąžinti padeda jų suaugę vaikai.


Lietuviai – ūkiški, moka taupyti ir neišlaidauja, už pasiskolintus pinigus gerina savo šeimos buitį, remontuoja būstą, perka baldus, buitinę techniką, labai dažnai – įsigyja automobilį. Tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojai dažniausiai perka nebenaują transporto priemonę, dalį reikalingos automobiliui įsigyti sumos jie jau būna susitaupę, likusią dalį – pasiskolina.


Vyresniam, 18 metų kredito reitingą turinčiam piliečiui, vartojimo paskolą paimti yra daugiau galimybių negu jaunuoliui iki 26 metų. Tokio amžiaus jaunimas DNB banko išduotų vartojimo paskolų portfelyje sudaro tik 5 procentus. Tad labai dažnai studijoms ar vestuvėms už jaunuosius ar studentus skolinasi jų tėvai. Studijoms dažniausia ima į užsienį išvykstančių studijuoti jaunuolių tėvai, jie skolinasi iki 1,5 tūkst. eurų. Šiuos pinigus sakosi skirsią vaikų įsikūrimui naujoje vietoje.

Vestuvėms išleidžia labai įvairias sumas: rajonuose vestuves surengti užtenka 3 tūkstančių, didmiesčiuose prireikia 12 tūkstančių eurų ir daugiau.

Gydymui lietuvaičiai skolinasi retai, jei jau ima vartojimo paskolą, dažniausiai – sudėtingesnėms odontologijos procedūroms. Pasitaiko, kad skolinasi plastinėms operacijoms, grožio procedūroms, netgi – sporto klubo metiniam abonementui įsigyti. Tai susiję su tuo, kad panašias paslaugas dažniausiai galima įsigyti pasinaudojus banko kortelės kredito limitu. Pastarasis įrankis labiausiai tinkamas tiems, kas nusprendžia atostogauti su vaikais ir tikisi paišlaidauti, mat kredito kortelė turi ne tik kelionių draudimą visai šeimai, bet ir kredito limitą.

Tyrimai rodo, kad jaunesni (27-37 metų) klientai skolinasi didesnes sumas, negu vyresni. Vidutinė jų poreikius atitinkanti paskolos suma yra apie 4 tūkst. eurų. Natūralu, juk jie kuria šeimas, perka ir įrengia būstą. Vyresni nors ir skolinasi maždaug dešimtadaliu mažesnes sumas, yra drąsesni. Jau paėmę ir grąžinę vieną ar kelias paskolas jie žino, ką reiškia skolintis.

Neretai jie turi paėmę vienu metu ne vieną, o keletą paskolų.

Lietuviai mėgsta aiškumą, todėl skolindamiesi renkasi vartojimo paskolą, o ne kredito limitą kortelėje. Aiškus įmokų grafikas „prieš akis“, kas mėnesį automatiškai nuskaitoma įmoka iš sąskaitos, į kurią jiems pervedamas atlyginimas, jiems tarsi suteikia ramybės ir pasitikėjimo.

Akivaizdu, kad, beatodairiško skolinimosi bumas praėjo – vartotojai subrendo, išmoko pinigus skaičiuoti ir planuoti šeimos išlaidas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (1)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (2)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Tadas Povilauskas. Įžengus į pasiruošimo Kalėdoms karštinę nereikia užsimiršti

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos...

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (107)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (127)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (229)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (905)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (26)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (93)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (1)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (1)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (162)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...