Darbdaviai, sudarydami darbo sutartis, dažnai darbuotojams numato reikalavimus ne tik saugoti įmonės komercines paslaptis, bet prašo jų pasirašyti ir nekonkuravimo susitarimus, galiojančius tiek po darbo santykių nutraukimo, tiek dar dirbant bendrovėje.
Inga Karulaitytė
© Bendrovės archyvas

Iki šiol vyraujanti praktika darbo rinkoje įpareigodavo darbdavius mokėti kompensacijas nutraukus darbo santykius.

Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis formuoja naują pareigą darbdaviams ir daugiau galimybių darbuotojams – prašyti kompensacijos ir darbo santykių metu, jei sutartyje yra apibrėžtas nekonkuravimo susitarimas.

Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja tiek darbo santykių metu, tiek pasibaigus darbo sutarčiai, sutartą laikotarpį nustatytomis sąlygomis nekonkuruoti su darbdaviu – nedirbti konkurento įmonėje, nesteigti įmonės ar nedalyvauti versle, konkuruojančiame su buvusio darbdavio verslu.

Vis dėlto, kad sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų pripažįstamas galiojančiu, jis turi neprieštarauti įstatymui (nepažeisti Konstitucijoje įtvirtintos teisės kiekvienam žmogui laisvai pasirinkti darbą ir gauti teisingą apmokėjimą už tai) bei atitikti tam tikrus reikalavimus.

Draudimai galioja ne visiems

Vyraujanti praktika darbo rinkoje yra tokia, jog dauguma bendrovių darbo sutartyse draudimą dirbti konkuruojančioje įmonėje įtraukia beveik visiems darbuotojams be išimties. Taip pat, įpareigoja darbuotojus apie papildomą veiklą pranešti iš anksto.

Įmonių vadovams vertėtų atkreipti dėmesį, jog ne su kiekvienu darbuotoju gali būti sudaromi nekonkuravimo susitarimai.

Tokie susitarimai turi būti sudaromi atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą bei būti pasirašomi tik su tais darbuotojais, kurie iš tiesų darbo pas darbdavį metu sužino jautrią konfidencialią informaciją, būdingą tik tam konkrečiam darbdaviui, apie kurią sužinoję konkurentai įgytų konkurencinį pranašumą.

Nekonkuravimo susitarime yra būtina išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir numatyti sąžiningą ir teisingą kompensaciją darbuotojui.

Kadangi tokiu susitarimu apribojama Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas. Dėl to, tik nustačius teisingą kompensaciją, šie suvaržymai nevertintini kaip neproporcingi ir pažeidžiantys darbuotojų teises.

Kompensacijų mokėjimas dar dirbant bendrovėje

Naujausia teismų praktika nustatė, kad kompensacija už nekonkuravimą turi būti mokama ne tik po darbo santykių nutraukimo, bet ir darbo santykių metu, jei tokį nekonkuravimą nustato sutartis. Šiuo atveju labai svarbu tiksliai nustatyti darbuotojo darbo grafiką, siekiant nustatyti, kokį laiką darbuotojas privalo skirti darbui pas darbdavį.

Lankstus darbo grafikas suteikia galimybes darbuotojams darbo metu daryti ir kitus darbus.

Darbdavys gali pasirinkti kompensaciją mokėti nuolat darbo santykių metu, nustatant, kad išmokėta kompensacija apima ne tik nekonkuravimą darbo santykių metu, bet ir po darbo santykių pabaigos.

Teismas yra nustatęs, kad mokant kompensaciją darbo metu ilgą laiko tarpą gali būti prilyginama kompensacijai ir po darbo santykių nutraukimo kiekvieną atvejį vertinant atskirai.

Vis dėlto tokiu atveju itin svarbu kompensaciją už nekonkuravimą aiškiai atskirti nuo mokamo darbo užmokesčio ir tai įtvirtinti darbo sutartyje.

Proporcingų baudų numatymas

Kita dažna įmonių vadovų klaida, neproporcingai didelių baudų numatymas, siekiant labiau save apsaugoti bei tokiu būdu atgrasyti darbuotojus nuo noro dirbti panašia veikla užsiimančiose bendrovėse.

Vis dėlto nepagrįstai didelių baudų numatymas, didesnio saugumo nesukurs. Tokios nuostatos potencialiai bus pripažintos negaliojančios ir pažeidžiančios abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Juolab, kad vadovai neretai neteisingai suvokia komercinių paslapčių apimtis. Pavyzdžiui, įmonės darbo metodai nebus laikomi komercinėmis paslaptimis.

Informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.

Naujausia LAT nutartis gali būti vertinama kaip tam tikras signalas, jog darbdaviai visgi neturėtų piktnaudžiauti nekonkuravimo sąvokomis darbo sutartyse.

Neužtikrinus tinkamo kompensavimo mechanizmo ar neįsivertinus aukščiau aptartų niuansų, neretai tokie įpareigojimai darbuotojui tebus tik formalumas „popieriuje“.

Siekiant išvengti nesusipratimų ateityje bei nepagrįstų reikalavimų iš piktnaudžiaujančių darbuotojų, įmonės turėtų atkreipti dėmesį, jog darbdavys bet kada gali nutraukti nekonkuravimo susitarimus vienašališkai, tai rekomenduojama nusimatyti darbo sutartyse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Justas Sakavičius. Ar G Taško reklama nežemina moterų? Teisininko komentaras (18)

„Vilnius pradeda reklamuotis kaip Europos G Taškas“ – skelbia pastarųjų dienų naujienų...

Darius Raulušaitis. Susitaikymo su VMI laikotarpis: amnestija ar spąstai? (1)

Seimas 2019 m. pirmą pusmetį paskelbė susitaikymo su Valstybine mokesčių inspekcija ( VMI )...

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (42)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (21)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Top naujienos

Slaptą planą pervilioti lenkus kūrė visai ne valstiečiai: pasikeitė tik viena esminė detalė (110)

Vilniaus kraštu Lietuvos politikai susidomėjo visai neseniai. Ilgą laiką niekam, išskyrus šiame...

Dėl lopinėlio žemės buvo paverstas žemgrobiu: 7 metus tampė po teismus (148)

Vilnietis Tomas Nenartavičius, pasakodamas savo istoriją, vis dar negali atsistebėti: 7-erius metus...

Viskas pasikeitė per naktį: oro uoste – „turistai“ su automatais, gatvėse pasirodė tankai (444)

„Sugedus lėktuvui“ nusileidę „turistai“ ir „ Aeroflot darbuotojai“ atstato automatų...

Vėl atversta „MG Baltic“ byla: užsiminta apie neteisėtai suvaržytą Masiulio laisvę papildyta 9.33 (83)

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Vilniaus apygardos teisme vėl nagrinėjama politinės...

Į avariją Vilniaus pakraštyje pateko NATO kariai (11)

Antradienio rytą, apie 8 val., Vilniaus pakraštyje, Molėtų pl. ir Skersinės g. sankryžoje,...

Du pamėgti Adomaičio ginklai: išbandė rinktinėje, pasitelks ir klube (3)

Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys gimė pajūryje, bet krepšinio lopšiu jiems buvo sostinė....

„DELFI Šiandien“ – naujiena mobiliojo DELFI vartotojams (2)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI atnaujino savo mobiliąją svetainę ir vartotojams siūlys ne...

Grupės „Mango“ lyderė Rima Petrauskytė-Paulauskienė laukiasi kūdikio: tai vėl naujas stebuklas (7)

„Prie to jausmo neįmanoma priprasti. Tai vėl naujas stebuklas“, – žurnalui „Stilius“...

Rusijoje pabranginta degtinė

Minimali degtinės (nepriklausomai nuo stiprumo) rinkos kaina Rusijoje rugpjūčio 20 dieną...

Nenoras valgyti – santykio su tėvais atspindys (1)

Turime problemą: mūsų penkerių metų dukrelė dažnai stokoja apetito, tiesiog atsisako valgyti....