aA
Paskendę kasdieninėje rutinoje dažnai nesusimąstome, ar tikrai einame tuo keliu, kuris veda į asmeninę savirealizaciją ir laimę, kurios, nors turėdami skirtingą suvokimą kas tai yra, taip dažnai siekiame.
Indrė Dargytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Iš pradžių šie žingsniai yra gana aiškūs ir panašūs: darželis, mokykla, studijos, pirmasis darbas, kvalifikacijos kėlimas, antrasis darbas ir panašiai. Bet kas seka toliau? Įsitvirtinus savo srityje ir įgavus specialisto statusą, iškyla klausimas: kurioje srityje galėčiau tobulėti toliau?

Kaip tyčia, dažnai šie klausimai iškyla artėjant 30-ties metų sukakčiai, ar ką tik perkopus į ketvirtąjį dešimtį, kai pagaliau gali sau leisti pasimėgauti sunkaus darbo vaisiais, bet kartu nebesinori gyventi tik šia diena. Kai pradedi suprasti, kad tavo asmeninė gerovė ir laimė priklauso ne tik nuo tavo pastangų karjeros ar asmeninių santykių srityje, bet ir nuo to, ką tu sukursi savo aplinkoje.

Galbūt šie 10 tūkst. žmonių – tik lašas didelėje emigracijos jūroje, paskendusių bendroje statistikoje. Bet iš tiesų tai – 10 tūkst. talentingų jaunuolių, kurių išsilavinimą, ir drįstu sakyti, požiūrį į gyvenimą, formavo visiškai kita sistema.
I. Dargytė

Savo kieme, savo mieste, ar savo šalyje.

Tuomet ir iškyla klausimas – kur dingo šie talentingieji trisdešimtmečiai Lietuvoje?

Jungtinėje Karalystėje veikiančios universitetų ir koledžų paraiškų sistemos (UCAS) duomenimis, per pastaruosius 10 metų (nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų) į Jungtinės Karalystės universitetus aplikavo 18,290 čia norinčių studijuoti lietuvių, iš kurių buvo priimta 10,725 būsimų studentų (apie 60 proc. aplikavusiųjų). Žinant didžiulę konkurenciją bei ypatingai mažą iškrentančiųjų skaičių, galima drąsiai teigti, kad didžioji dalis šių būsimų studentų mokslus pabaigė.

Galbūt šie 10 tūkst. žmonių – tik lašas didelėje emigracijos jūroje, paskendusių bendroje statistikoje. Bet iš tiesų tai – 10 tūkst. talentingų jaunuolių, kurių išsilavinimą, ir drįstu sakyti, požiūrį į gyvenimą, formavo visiškai kita sistema.

Sistema, kuri skatina savarankiškai dirbti, tobulėti, ir konkurencingų sąlygų aplinkoje įrodyti, kad gali išsilaikyti ir prisitaikyti globaliame pasaulyje. Tikiu, kad panašius pastebėjimus galima padaryti ir apie jaunuolius baigusius mokslus Vokietijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse.

Nemaža dalis šių užsienyje patirtį sukaupusių specialistų galvoja apie kitą žingsnį – kaip tapti savo darbo vietos kūrėju. Tai žmonės, kurie galvoja – kaip galėčiau grįžti į Lietuvą ir dirbti sau? Kokia būtų mano rinka? Kas būtų mano produktų ar paslaugų pirkėjai? Ar sugebėsiu įsitvirtinti, nepaisant nemenkos mokestinės naštos pradedantiesiems verslams? Tai žmonės, kurie nuoširdžiai sieja savo ateitį su Lietuva.
I. Dargytė

Didžioji dalis šių žmonių kol kas dar negrįžo atgal gyventi į Lietuvą, bet tikiu, kad labai dažnai apie tai mąsto ir svarsto, kaip savo patirtį ir žinias pritaikyti lietuviškoje darbo aplinkoje.

Tai žmonės, kurie domisi Lietuvos ateitimi, tiek politiniu, tiek socialiniu, tiek ekonominiu lygiu. Tai žmonės, kurie skaito diskusijas viešoje erdvėje, pvz. apie Darbo kodekso pakeitimus, ir šypsosi, nes supranta, kad geriausias būdas išsaugoti savo darbo vietą – tai produktyviai dirbti ir sukurti pridėtinę vertę, taip tampant nepakeičiamu savo kolegoms ir darbdaviui, o ne tikintis, kad valstybė juos apsaugos nuo rinkos ekonomikos diktuojamų darbo santykių.

Nemaža dalis šių užsienyje patirtį sukaupusių specialistų galvoja apie kitą žingsnį – kaip tapti savo darbo vietos kūrėju. Tai žmonės, kurie galvoja – kaip galėčiau grįžti į Lietuvą ir dirbti sau? Kokia būtų mano rinka? Kas būtų mano produktų ar paslaugų pirkėjai? Ar sugebėsiu įsitvirtinti, nepaisant nemenkos mokestinės naštos pradedantiesiems verslams? Tai žmonės, kurie nuoširdžiai sieja savo ateitį su Lietuva.

Žiniasklaidoje gausu straipsnių, įvardijančių emigracijos statistiką ir priežastis, kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos, tačiau trūksta balso, parodančio, kodėl žmonės grįžta ir kuria savo ateitį
čia. O tokių tikrai yra daug, ir vis daugėja. Jie prisijungia prie žmonių, gyvenančių, dirbančių ir kuriančių Lietuvoje. Bet norint kažką sukurti, reikia kritinio kiekio žmonių ir minčių.

Žinau, kad tarp žmonių, skaitančių šį straipsnį, bus tiek likusių, tiek išvažiavusių, tiek grįžusių.

Žinau, kad išvažiavusieji galvoja grįžti, ir kaip sunku yra pasiryžti palikti taip sunkiai kurtą ir puikiai pažįstamą gyvenimo aplinką.

Bet taip pat žinau, kaip sunku yra nerealizuoti viso savo potencialo, to jausmo, kai žinai, kad iš tiesų dirbi dėl savo šalies. Ne dėl valdžios ar darbdavio, bet dėl savo vaikų ateities.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas?

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (3)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (3)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir ažiotažą sukėlęs įvykis (4)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (16)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (70)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (1)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (69)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (37)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...

Prabangų apdovanojimų vakarą sutrikdė incidentas: iš garsenybių besityčiojęs „šuo“ išvytas su apsauga (168)

Penktadienio vakarą prabangiame „Žmonių“ apdovanojimų renginyje Nacionaliniame operos ir...