aA
Valdžiai svarstant biudžetus, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžetas sulaukia bene mažiausia dėmesio. Dažnas jo net pavadinimo nežino. Vis dėlto, šiais, pandemijos metais, juo vertėtų pasidomėti. Ne tik išlaidomis, kurių poreikis paveikia kaip niekad daug žmonių, bet ir pajamomis.
Guoda Azguridienė
Guoda Azguridienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip tik apie pastarąsias čia noriu priminti. Lietuvos sveikatos sistema finansuojama valstybinio socialinio draudimo principu: žmonės moka PSD įmokas, taip tampa draustais valstybiniu socialiniu draudimu ir įgyja teisę naudotis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Arba už juos įmokas sumoka valstybė. O jei ne – už sveikatos paslaugas turi mokėti iš savo kišenės.

Pažiūrėkime, kas ir kokias privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka Lietuvoje. Dirbantieji pagal darbo sutartis moka 6,98 proc. nuo savo atlyginimo, savarankiškai dirbantieji – tokią pat dalį nuo tų metų minimalios mėnesinės algos (MMA). Remiantis oficialiomis vidutinio darbo užmokesčio prognozėmis, kitąmet vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus sumokės į PSD apie 1195 eurus. Jei MMA bus padidinta iki 642 eurų, savarankiškai dirbantysis už galimybę naudotis sveikatos apsaugos sistema kitais metais sumokės 538 eurus. Tačiau už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą į PSD bus sumokėta gerokai mažiau – tik 465 eurai. Kodėl tik tiek?

Įstatymas numato, jog valstybė už savo draudžiamus asmenis moka 6,98 proc. ne nuo tų metų, o nuo užpraeitų metų MMA. Kuo grindžiamas šis atskaitos metų skirtumas, argumentų nėra. Jų ir negali būti, tai tik manipuliacija paslėpti faktą, kad realiai valstybė nesumoka už savo draudžiamuosius net tos minimalios sumos, kurią už save susimoka kirpėjas, vertėjas ar turgaus prekiautojas dirbantys savarankiškai. Valstybė moka nuo užpraeitų metų MMA sumos. Galėtume paklausti, kodėl tada ne nuo už-užpraeitų?

O žmonės džiaugiasi: kaip gerai, valstybė draudžia net 22 kategorijas asmenų, sumokėdama už jas sveikatos draudimo įmokas. Didžiausią jų dalį sudaro pensininkai (nedirbantys), vaikai, studentai, bedarbiai. Kaip nurodoma 2021 metų PSDF biudžeto projekto aiškinamajame rašte, biudžeto įmokos už valstybės draudžiamuosius padengia tik dalį išlaidų, reikalingų suteikti sveikatos paslaugas šiems asmenims. Pernai jos sudarė pusę reikalingų lėšų ir ši proporcija negerėja. Turint omenyje, kad vaikai ir pagyvenę žmonės tikrai nėra tos kategorijos, kurių gydymui išleidžiama mažiau pinigų, nei vidutiniam apdraustajam, nėra jokių argumentų, kodėl šios įmokos į PSDF yra dirbtinai sumažintos, naudojant senesnių metų MMA. Jau vien dėl įmokų disproporcijos nenuostabu, kad PSDF lėšų nuolat trūksta, pacientai nepatenka laiku pas gydytoją, o gydymo įstaigos priverstos rinktis tik pigiausius gydymo būdus ir taupyti apsaugos priemones.

Negana to, valstybės biudžetas neperveda PSDF adekvačių asignavimų, reikalingų valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Tokioms funkcijoms, kaip apmokėti veiksmus, skirtus gyvybei gelbėti, imunoprofilaktikos programas, mokėti už medicinos paslaugas neapdraustiems asmenims ir kt. Ateinančiais metais tam numatoma skirti taip pat tik pusę numatomo išlaidų poreikio. Epidemijos metu tokia situacija ne tik nesuprantama, bet ir grėsminga. Kaip gydymo įstaiga gali gerai atlikti darbą, jei iš anksto žino, kad už dalį to darbo jai nebus sumokėta?

Biudžetas pateiktas, siūlymų, padidinti įmokas už valstybės draudžiamus kol kas neužregistruota. Nei iš valdančiųjų, kurie dabar geriausiai žino sveikatos apsaugos sistemos finansinę būklę, nei iš „gerovės valstybės“ siekėjų tarpo.

Žinoma, galima ir net reikia pasakyti, kad sveikatos fondo išlaidos turi būti ir išleidžiamos efektyviai. Valdančiąją koaliciją planuojančių sudaryti partijų programos teikia vilties, kad bus užsiimta bent elementarios tvarkos darymu sveikatos paslaugų įkainių srityje. Pajamas taip pat būtina kuo skubiau sutvarkyti. Tai reikia daryti tiek dėl viešųjų finansų skaidrumo, tiek dėl paprasčiausio teisingumo. Visi supranta, kad dirbantieji ir uždirbantieji sumoka daugiau už galimybe naudotis sveikatos apsaugos sistema (net jei ja ir nesinaudoja, o perka privačių sveikatos įstaigų paslaugas), bet kodėl jie dar turi padengti bendro biudžeto nepriemokas už tuos žmones, kuriuos visuomenė solidariai finansuoja iš bendrų mokesčių?

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
5.0000

Jurgita Navikienė. Darbuotojo motyvavimas – apmokestinamos ir neapmokestinamos priemonės

Darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įmonėje ir padidinti motyvaciją....

Laurynas Ramonas. Ruošiatės sudaryti sandorį: kodėl jums reikalingas teisininkas?

Teisininko profesija labai plati, todėl įprasta specializuotis tam tikrose siaurose srityse. Tai...

Julius Sakalauskas. Kiekvienas gyventojas jau dabar gali pats susimažinti kylančias elektros kainas (8)

Pasauliui kovojant ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su dešimtmečiais nematytu energijos kainų...

Inga Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti (4)

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau...

Aleksandras Karpickis. Užaugo sparnai – nepameskime plunksnų: kam dėmesį „Fintech“ įmonės skirs 2022-aisiais?

„Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama pažanga“, – kadaise sakė garsus rašytojas...

Top naujienos

Buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo analizėje – kontroversiškos įžvalgos: ar stumiame Minską į Maskvos glėbį (100)

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Vygaudas Ušackas perspėjo, kad tik sankcijomis...

Kuo važinėja ministrai: iš tarnybinių taršiausias Kairio, už asmeninį daugiausiai mokėtų Dobrovolska (138)

Jei Lietuvoje būtų įvestas naujas taršos mokestis, 2023 metais daugiausiai už savo asmeninio...

Putinas iškėlė reikalavimą NATO papildyta (56)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad NATO nutrauktų savo plėtrą į Rytus....

Vairuotojai dalijasi vaizdais iš gatvių: tikriausiai blogiau nei šiandien dar nebuvo (127)

Dar trečiadienio vakarą Lietuvoje prasidėjęs snygis tęsiasi. Kelininkai pluša bandydami nuvalyti...

COVID-19 statistika: 1813 naujų atvejų, 20 mirčių pirmą skiepą gavo 2,4 tūkst. žmonių

Praėjusią parą nustatyta 1813 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį...

Į Baltarusiją grįžusių migrantų su vaikais dramoje – VSAT versija: išėjo į šalies gilumą ir negrįžo (11)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, jog per praėjusią parą, nuo trečiadienio...

Floristas Mantas Petruškevičius aptarė Kauno ir Vilniaus egles: viena – gražiausia be konkurencijos, kita pagyrų nesulaukė (145)

Miestų rungtynės dėl gražiausios eglutės prasideda vos šioms sužibus, o didžiausia kova...

Įspūdinga vagystė: Vilniuje bendrovei adresuotoje siuntoje dingo 117 deimantų, siunta keliavo iš Izraelio papildyta (5)

Policijos departamentas informavo, kad gruodžio 1 d., apie 12 val., Vilniuje , bendrovei adresuotoje...

Lietuvių neatrastoje investicijų srityje mato daug potencialo: įsigyti dar galima labai mažomis kainomis

Apie investicijas galvojantys lietuviai vis dar daugiausiai dėmesio skiria savo santaupų...

Profesorius Šerpytis patarė, ką daryti, padidėjus cholesteroliui: pradėti siūlo nuo mitybos pokyčių (18)

Kuomet kalbama apie cholesterolį , iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši...