aA
2018 m. sausio pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), išnagrinėjęs bylą UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą, pripažino, kad Lietuvos institucijos tinkamai neįvertino pusiausvyros tarp visuomenės moralės ir saviraiškos laisvės.
© DELFI montažas

Byla EŽTT pasiekė tuomet, kai tiek Lietuvos vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek ir Lietuvos teismai nurodė, kad dizainerio R. Kalinkino drabužių kolekcijos reklama dėl joje panaudotos religinės simbolikos, aliuzijos į religines personalijas bei reklamoje naudotų teiginių („Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Jėzau Marija, kuo čia apsirengęs!“) pažeidžia visuomenės moralės principus. Lietuvoje bylą vertinusių teismų nuomone, religija kaip pasaulėžiūros forma formuoja visuomenės moralę, o pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas būtent ir neatitiko geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių, simbolių gerbimo principų. Taigi, pagal Reklamos įstatymą, tokia reklama yra draudžiama.

EŽTT pastebėjo, jog be teiginio, kad reklamoje panaudota simbolika buvo naudojama ne religiniais, o komerciniais tikslais, nacionaliniai teismai nepateikė jokių kitų paaiškinimų, kurių pagrindu toks simbolių naudojimas galėtų būti pripažintas priešingu visuomenės moralei, nesuderinamas su jų „pagrindiniu tikslu“ bei įžeidžiantis. Tuo tarpu tokie Lietuvos vartotojų teisių apsaugos tarnybos (Tarnyba) argumentai, kad reklama „<...> propaguoja gyvenimo stilių, nesuderinamą su tikinčio asmens principais“ yra niekuo nepagrįsti. Tarnyba taip pat nepateikė konkrečių priežasčių, dėl kurių toks religinių simbolių naudojimas reklamoje galėtų būti nesuderinamas su tikinčiųjų gyvenimo stiliumi bei visuomenės morale. Atitinkamai, buvo pripažinta, kad nei Tarnyba, nei jai pritarę nacionaliniai teismai nepateikė pakankamų argumentų, paaiškinančių, kaip ir kodėl R. Kalinkino drabužių kolekcijos reklama pažeidė visuomenės moralę.

Tuo pačiu EŽTT pastebėjo, jog vertinant, ar buvo pažeisti visuomenės moralės principai, buvo atsižvelgta tik į vienos iš Lietuvoje egzistuojančių religinių bendruomenių, t. y. Romos Katalikų Bažnyčios, atstovų nuomonę. Tuo tarpu pagal Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto poziciją, teisių ribojimas, siekiant apsaugoti moralę, turi būti grindžiamas principais, kurie nėra susiję išimtinai tik su viena kuria nors tradicija. Taigi, EŽTT, pakartodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išvadą, kad jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui, pabrėžė, kad tokia kategorija, kaip visuomenės moralė iš esmės negali būti vertinama atsižvelgiant tik į kurią nors visuomenės dalį.

Greta to, sprendime buvo konstatuota, jog daugiau nei šimto tikinčiųjų kreipimasis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, kuriuo buvo išreikštas tikinčiųjų pasipiktinimas reklama, neabejotinai patvirtino, kad šie asmenys buvo įžeisti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju reikia įvertinti, jog saviraiškos laisvė neretai apima ir idėjas, kurios gali žeisti ar šokiruoti, todėl pliuralistinėje visuomenėje tam tikrą religiją išpažįstantys asmenys turi pripažinti ir toleruoti tai, jog kiti gali kritikuoti jų tikėjimą ar netgi skleisti idėjas, priešingas jų tikėjimui. Taigi, įvertindamas saviraiškos laisvės ribojimą minėtų aplinkybių kontekste, EŽTT padarė kelias išvadas.

Pirma, reklama nebuvo siekiama sukurti viešą diskusiją svarbiais visuomenės klausimais. Atitinkamai, religinių simbolių panaudojimas komerciniais tikslais šiuo konkrečiu atveju nebuvo religinių idėjų „kritika“.

Antra, nėra pagrįsta teigti, jog šimto tikinčiųjų kreipimasis dėl jų įsitikinimus žeidžiančios reklamos yra pakankamas pagrindas teigti, jog dauguma Lietuvos gyventojų (netgi jeigu jie ir sudaro didžiąją dalį krikščionišką tikėjimą išpažįstančių asmenų) reklamą vertino kaip įžeidžiančią.

Trečia, papildomai EŽTT pastebėjo, jog net ir darant prielaidą, kad dėl skleistos reklamos didžioji dalis Lietuvos gyventojų buvo įžeisti, mažumos naudojimasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamomis vertybėmis negali priklausyti tik nuo daugumos nuomonės.

EŽTT įsitikinimu, Lietuvos nacionaliniai teismai bei reklamą vertinusios institucijos nepagrįstai suabsoliutino tik tam tikros dalies visuomenės nuomonę dėl jų įsitikinimus žeidžiančios reklamos.

Įdomu, jog EŽTT teisėjo V. A. De Gaetano atskirojoje pritariančiojoje nuomonėje buvo pabrėžta, kad vertinamoje reklamoje nėra nieko, kas gali pažeisti visuomenės moralę, todėl tokios bylos apskritai neturėjo būti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Antanas Sagatauskas. Penki išbandymai verslui 2019 metais (1)

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar...

Julija Beldeninovienė. Protestai ir ginčai dėl prekių ženklų: naujovės nuo 2019 m. sausio 1 d.

Lietuvai įgyvendinant 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ( ES )...

Bronius Miežutavičius. Kuo valstybei kvepia lauko tualetai? (9)

Atsakymas paprastas – šimtamilijoninėmis baudomis. Daugelį metų valstybė buvo neteisingai...

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Top naujienos

Giminaitį laidoję plungiškiai sukrėsti pareigūnų elgesio: vietoje užuojautos sulaukė piniginių baudų (172)

Policijos pareigūnų elgesys mums visiems turėtų būti sektinas pavyzdys. Gaila, bet kartais...

Ekspertai: atėjo palankiausias metas parduoti turtą (85)

Po rekordinių 2018-ųjų, kuomet komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių apimtys...

Trylikametę 88 dienas laikė po lova, mergina pasakoja siaubą keliančias detales

Pagrobimo auka tapusi Jayme Closs detektyvams pateikė siaubą keliančių detalių apie 88...

Pensijas pristatančios bendrovės vadovas tvirtai žada: iki kada visi pensininkai sulauks savo pinigų (120)

Šiuo metu senatvės pensijas jau gavo daugiau nei 70 proc. žmonių, kurioms jos priklauso, visoje...

Nuo gripo neapsaugos nei česnakas, nei vitaminai: specialistai pabrėžia tik kelias priemones, kurios dabar gali išgelbėti (35)

Penkiose Lietuvos – Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse sergamumas...

Churchillio anūkas: esame visiškai paralyžiuoti (33)

„Brexito“ terminui nesulaikomai artėjant, europiečiai vis labiau nerimauja. Didžiosios...

Inauguruojama nauja plaukikų Čempionų lyga: dalyvaus Rapšys, Meilutytė liko be kvietimo (2)

Tarptautinė plaukimo federacija ( FINA ) pristato naujovę – Čempionų lygą. Naujose varžybose...

„Revolut“ istorijoje įžvelgia grėsmes: keliamas nepasitikėjimas Lietuvos finansine sistema (41)

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės...

Švietimo ministras įvardino tiksliai, kokios algos turi būti mokamos mokytojams (79)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojų atlyginimai turi...

Siūlo naują prievolę darbdaviams: darbo skelbime turėtų nurodyti algos dydį (126)

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti...