aA
Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių. Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.
Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek tikras socialinių tinklų pasaulis?

Vieną iš didžiausių rinkos verčių pasaulyje turintis „Facebook“ jau seniai tapo puikia vieta plisti ne tik įvairioms konspiracijų teorijoms ar prieš medicinos ir mokslo naudą kovojantiems veikėjams, bet ir dezinformatoriams bei sukčiams.

Nutekėjus informacijai apie masinę Rusijos propagandos kampaniją, surengtą per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, o vėliau ir „Brexit“ referendumo metu, tapo akivaizdu, kad socialiniai tinklai nebėra vien tik šilta miela bendravimo erdvė, ir jų rizikos mastas įgavo kitą prasmę.

Padidėjusią dezinformacijos riziką, kuri plinta socialiniais tinklais, pasaulio ekonomikos forumas įvardina kaip „skaitmeninius gaisrus“, kurie gali pridaryti ne mažiau žalos nei tikrieji. Ir šių gaisrų tikimybė, neįvedant papildomų saugiklių, kasmet vis didėja.

Tiesa, siekiant pažaboti piktnaudžiavimą asmens informacija, „Facebook“ šiuo metu susiduria su daugybe tyrimų, kuriuos inicijavo ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Europos Sąjunga. Tačiau panašu, kad dėl įvairių sankcijų, baudų ar kitų, su vartotojų privatumu susijusių problemų, investuotojai per daug galvos nesuka – šios bendrovės akcijų vertė šį mėnesį pasiekė visų laikų rekordus.

„Influencerių“ meka – „Instagram“

Socialiniai tinklai padeda plisti ne tik įvairiai dezinformacijai, bet veikia ir kaip reklamos platforma. „Instagram“ – populiari nuotraukų ir kitokio vaizdinio turinio platforma suteikė šansą sparčiai populiarėjantiems „influenceriams“ (liet. nuomonės formuotojai). Pastarieji bando įtikinti savo sekėjus ne tik įsigyti tam tikrus daiktus, paslaugas, bet ir keisti gyvenimo būdą.

Ir būtent „influenceriams“ įmonės yra pasiryžusios skirti milžiniškas lėšas. Skaičiuojama, kad šiais metais „influencerių“ rinkodaros industrija visame pasaulyje gali siekti beveik 9 milijardų eurų. O vidutinė vieno reklaminio įrašo kaina nuo 120 eurų 2014 metais pakilo iki bene 1,5 tūkst. eurų 2019 metais.

Tiesa, galima tik spėlioti, kokias sumas siekia įmonių ir „influencerių“ mainai, kai įvairūs prekių ženklai kuriamą produkciją ar paslaugas atiduoda mainais už pozityvią reklamą socialiniuose tinkluose. Paslaptimi kol kas išlieka ir nuslėpti tokių mainų mokesčiai.

Kintanti tradicinio darbo sąvoka

Lengvo gyvenimo įvaizdis, prabangūs daiktai, gražūs drabužiai, kurie yra transliuojami socialiniuose tinkluose, dažnai pateikia iškreiptą realybės vaizdą. Ir tai gali būti nepaprastai skausminga jaunajai kartai.

Buvo pastebėta, kad vaikai vis dažniau nurodo norintys dirbti ne tik visiems gerai žinomus tradicinius darbus, bet būti ir socialinių tinklų žvaigždėmis ar „youtube‘riais“. Galima tik spėlioti, kaip tokios tendencijos ateityje pakeis darbo rinką, o gal visgi tik papildys darbo biržoje laukiančiųjų gretas, nes jaunuoliai neturės tinkamų žinių ir įgūdžių, reikalingų įsitvirtini darbo rinkoje.

Socialiniai tinklai taip pat prisideda prie kintančios tradicinio darbo sąvokos, kai nusistovėjusios normos pamažu keičiasi – atsiranda laisvas darbo grafikas, darbas iš namų, o tiesioginė atskirtis tarp darbo ir asmeninio gyvenimo pamažu mažėja.

Sveiko skepticizmo ugdymas

Ir nors gyvenimą be socialinių tinklų dabar įsivaizduoti būtų pakankamai sudėtinga, keliamų rizikų pamiršti nederėtų. Socialinėms platformoms kiekvienais metais sparčiai auginant vartotojų skaičių, sveiko skepticizmo ir kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš šio dešimtmečio visuomenės prioritetų.

Prioritetu tampa ir jaunosios kartos švietimas bei ugdymas. Visgi, buvimas socialinių tinklų žvaigžde nėra prestižinė specialybė ir tokia, tikėtina, niekada nebus. Nesinorėtų, kad siekiamybė viešinti savo asmeninį gyvenimą į šalį nustumtų išsilavinimo svarbą, kuris užtikrina ne tik ekonominę šalies pažangą, bet niekada neišeis iš mados.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Andrius Jurgelevičius. E. prekybos tendencijas šiais metais diktuoja fizinių parduotuvių pirkėjai

Pandemija į gyvenimą įnešė daug pokyčių, bene ryškiausiai pakeisdama darbo ir apsipirkimo...

Rūta Pumputienė. Kodėl inovatyvūs vaistai lietuviams neprieinami? (1)

Koronaviruso pandemija kaip niekas kitas įrodė , kaip Lietuvos ekonomikai svarbi yra inovatyvi...

Arūnas Šlenys. Auganti NT paklausa ir šuoliais kylančios medžiagų kainos smarkiai padidins statybų savikainą (3)

Pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui aiškėja, kokią įtaką įvairiems sektoriams padarė jau...

Natalja Kobzevienė. Vidaus kontrolės įgyvendinimas – ką daryti vadovui? (1)

Vadovas yra asmuo, kuris turi profesinių žinių, patirties ir asmeninių savybių organizuoti...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai: klausimai, kuriuos turime užduoti (10)

Gegužės pabaigoje „ Sodra “ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal...

Top naujienos

Elektros tiekėjo pasirinkimas virto košmaru – pusmetį siuntinėja iš vienos bendrovės į kitą, grasina net atjungimu (13)

Elektros rinkos liberalizavimas „Delfi“ skaitytojui jau pusmetį virtęs galvos skausmu – ką...

Giedrė Balčiūtė | D+

Specialistai įspėjo bandančius numušti temperatūrą po skiepo: šio tipo vaistų verčiau nesirinkite

Klausimai, kada ir kokiomis priemonėmis numušti pakilusią kūno temperatūrą , ypač aktualūs...

Arūnas Spraunius | D+

Amerika vs Kinija: Pekino grobuoniška politika aiški – o ką darys Bidenas?

Amerikos gynybos departamentožvalgybos tarnyba balandžio 26-ąją paskelbė pranešimą apie...

Milijardieriaus bitkoinų svajonė formuoja jo verslo imperiją Norvegijoje (1)

Bitkoinas Norvegijos pramoninėje širdyje turi lojalių pasekėjų: vienas turtingiausių šalies...

Pirmieji „The Roop“ komentarai po pusfinalio ir burtų traukimas: grupė pasirodys antroje finalo dalyje (3)

Antradienio vakarą nugriaudėjęs pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis Lietuvai buvo sėkmingas....

Neįtikinėtinos istorijos, iš kur kilo širdelės simbolis: kodėl jis nė kiek neprimena tikrosios širdies?

Istorija siūlo įvairias versijas, pradedant senovine milžiniško pankolio rūšimi ir baigiant...

Kiek ir kaip miegojote praėjusią naktį? Mokslininkai pagal tai apskaičiavo, kam gresia ankstyva mirtis (1)

Dažnam iš mūsų kartais trūksta miego. Kartais tiesiog kamuoja nemiga , kartais turime per daug...

„The Roop“ sužavėjo Europą! Lietuvos diskoteka pateko į finalą (308)

Antradienio vakarą po metų pertraukos įvyko taip ilgai laukta „Eurovizijos“ pradžia –...

Pasaulį užvaldo sportas, nuo kurio niekada neskauda raumenų: įsitraukimo mastas tiesiog stulbinantis (1)

„GRIND Esports“ – viena labiausiai augančių esporto agentūrų Europoje. O šiemet LOGIN...