Nuolat kylant diskusijoms, kas yra toji gerovė ir ar esame kelyje gerovės valstybės link, Jungtinių Tautų (JT) skelbiama „Pasaulio laimės ataskaita“ indikuoja apie Lietuvos progresą laimės link.
Remiantis JT ataskaita, Lietuva pakilo į rekordinę 20-ą vietą, aplenkdama ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir Prancūziją, Graikiją ar net Japoniją. Skaičiuojant nuo 2017 m., Lietuva į viršų pašoko daugiau nei per trisdešimt pozicijų. JT ataskaitoje Lietuva yra įvardijama kaip šalis, padariusi vieną didžiausių progresų laimės link.
Kas žmonėms teikia laimę?
Laimingiausių pasaulio valstybių lyderių pozicijų jau ne vienus metus neužleidžia Šiaurės šalys: Suomija, Danija, Islandija. Tiesa, Norvegija ir Švedija šįkart iškrito iš lyderių penketuko, o jų vietas užėmė Izraelis ir Nyderlandai.
Vis dėlto, visos aukščiausiame dešimtuke esančios šalys pasižymi ne tik aukštu pragyvenimo lygiu, bet ir kitu kritiniu komponentu − aukšta gyventojų socialine parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje.
Šis komponentas paaiškina daugiau nei penktadalį laimės jausmo ir Lietuvoje bei yra vienas svarbiausių, kalbant apie laimės suvokimą. Jis matuojamas ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis − kad šalia yra tie, kurie padės sunkiu laikotarpiu.
Tarpusavio socialinės paramos ir sanglaudos svarba išaugo, ir tai nėra netikėta Rusijos karo akivaizdoje – suprasdami grėsmes, gyventojai labiau vertina ne tik institucijų darbą, bet ir artimųjų palaikymą. O finansinė gerovė paaiškina maždaug ketvirtadalį lietuvių laimės jausmo.
Pirmose lentelės pozicijose esančiose šalyse gyventojams taip pat yra suteikiama daug laisvių bei galimybių priimti asmeninius sprendimus, yra fiksuojama mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios mūsų laimės dalys. Pagal pastarąjį – korupcijos suvokimo lygį – Lietuva yra šalių sąrašo gale ir lieka vos 79 vietoje pagal jo įtaką laimės jausmui.
Tai indikuoja, kad lietuviams, palyginti su daugelio kitų šalių gyventojais, korupcijos suvokimas labiau sukuria neteisingumo ir nelaimės jausmą. Žvelgiant ilguoju laikotarpiu, tai nėra blogai – nepasitenkinimas šiuo reiškiniu įgalina aktyvesnius veiksmus ir greitesnį korupcijos išgyvendinimą.
Ar jau sukūrėme gerovės valstybę?
Kaip rodo ir JT laimės indeksas, laimė yra labai subjektyvus jausmas ir jis susideda iš daugelio komponentų: finansinių galimybių, pasirinkimo laisvės, rūpesčio bei saugumo, artimos aplinkos su vaikais ar augintiniais. Tad norėdami atsakyti į klausimą, ar jau sukūrėme gerovės valstybę, pirmiausia turėtume savęs paklausti, kaip mes tokią valstybę suprantame.
Ir tikėtina, kad uždavus tokį klausimą, daugelio žmonių atsakymai išsiskirtų. Vieniems gerovės valstybė būtų ta, kuri dosniai dalija išmokas visiems ir visur. Kitiems gerovės valstybė būtų šalis, kurioje gyventojai turi lygias galimybes gauti išsilavinimą, nėra diskriminuojami dėl savo požiūrio, rasės ar lyties. Dar kitiems gerovės valstybė būtų tokia, kurioje investuojama į naująsias technologijas, saugumą ar kovą su klimato kaita.
Taigi, tas tikrasis atsakymas, kokia yra žadėtoji gerovės valstybė, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų norų, iššūkių ar siekiamybių, o svarbiausia − supratimo, kas yra toji išsvajotoji gerovė. Tiesa, kalbėdami apie gerovės valstybę ir bandydami atsakyti, kaip ją suprantame, privalome prisiminti, kad gerovės valstybę kuriame ir mes patys. Taigi, ji priklauso ir nuo mūsų pačių indėlio.
Bet kokiu atveju, valstybė, kurioje gyvena žmogus, nustato savirealizacijos ir laimės ribas. Lygybė prieš įstatymą, asmens teisių apsauga, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas – tai tik keli iš daugelio veiksnių, kuriuos tobulinant galima artėti prie Šiaurės šalyse fiksuojamo laimės lygio.
Turtingi − kitais metais
Markas Twainas yra pasakęs: „Visada ketinome būti turtingi – kitais metais“. Dažnai tikime, kad didesnis turimų pinigų kiekis suteiks taip trokštamą laimės jausmą, tačiau čia slypi rizika, kad įstrigę pinigų siekimo procese pamiršime džiaugtis turimais dalykais. Nes kiekvienais metais bandome patenkinti vis didesnius poreikius: norime daugiau ir geresnių rūbų, baldų ar naujesnio automobilio.
Vis dėlto, klasikinė ekonomikos teorija teigia, kad pajamoms pakilus iki tam tikro lygio, laimė nebedidėja, o kartais gali net ir imti mažėti. Nauji daiktai gali džiuginti vis mažiau, atsiranda emocinių, psichologinių problemų. Panaši laimės suvokimo mutacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis daugiau svorio įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.
