aA
Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų.
Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku. Pandemijos bangai ritantis per pasaulį, visos šalys kovoja su Covid-19 bei susiduria ne tik su milžiniškais žmogiškaisiais praradimais, griežtomis karantino priemonėmis, bet ir ekonominiais iššūkiais.

Visgi, ekonomikos gretinti su laime per daug nederėtų − ekonominė gerovė paaiškina tik maždaug penktadalį lietuvių laimės jausmo, ir ji net nėra daugiausiai įtakos turintis veiksnys. Pandemijos akivaizdoje daug svarbesniu veiksniu išlieka gyventojų parama ir sanglauda, kuri gali tapti ir raktu į spartesnį šalies atsigavimą.

Pagrindinis būdas kovai su pandemija

JT atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią dalį laimės jausmo Lietuvoje paaiškina šalies gyventojų socialinė parama ir sanglauda. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis − kad šalia yra tie, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui. Šis rodiklis paaiškina maždaug ketvirtadalį lietuvių laimės.

Laimingiausių pasaulio valstybių lyderių pozicijų jau ne vienerius metus neužleidžia visos penkios Šiaurės šalysSuomija, Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Būtent Šiaurės šalys ir pasižymi aukšta gyventojų socialine parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, ir padeda žmonėms išlikti labiau atspariems stichinių nelaimių ar ekonominių krizių akivaizdoje.

Šių šalių gyventojai turi itin aukštą pasitikėjimą institucijomis ir pandemijos atveju tiki, kad jos padės užtikrinti kuo mažesnę viruso įtaką jų ekonominei gerovei ar sveikatai. Gyventojai taip pat pasitiki ir vienas kito sąmoningumu laikantis socialinės distancijos bei izoliacijos, kuri padės stabdant viruso plitimą. Taigi, tikėtina, kad šiose šalyse stebėsime ir spartesnį ekonomikos atsigavimą po pandemijos.

Iš ko susideda laimė?

Sveiko gyvenimo trukmė, laisvė priimti sprendimus, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei. Pagal pastarąjį – korupcijos suvokimo lygį − esame šalių sąrašo gale ir liekame vos 94 vietoje pagal jo įtaką laimės jausmui.

Tiesa, geros naujienos yra tai, kad pagal šį rodiklį pirmą kartą atsidūrėme bent pirmajame valstybių šimtuke. Blogesnės naujienos, kad vis dar turime labai daug erdvės stiebtis į viršų. Krizės akivaizdoje kova su korupcija tampa itin svarbi – tik skaidrūs ryšiai ir nepiktnaudžiavimas patikėta galia valstybės institucijose gali gerinti verslo aplinką bei sukurti pagrindą spartesniam ekonomikos atsigavimui itin karantino paveiktuose sektoriuose.

Iššūkiai, su kuriais susiduriame šiuo metu, gali būti ne tik grįsti vien praradimais, bet ir atradimais. Dosnumas, pagal kurio įtaką laimei esame vos 144 vietoje, turi erdvės augti – kol kas tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai.

Krizės pradžia parodė ypatingą lietuvių susivienijimą prisidedant prie visuomenės gerovės Covid-19 keliamų grėsmių akivaizdoje tiek iš verslo atstovų, tiek pavienių gyventojų. Norisi tikėti, kad kitais metais pagal šį rodiklį sugebėsime pakilti per daugiau nei vieną dešimtį pozicijų.

Pagal tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės įtaką laimei, lietuviai lieka tik 58 vietoje pasaulyje, ir tai ne tik žalingų įpročių pasekmė. Šiuo metu vis dar 2 iš 3 lietuvių visai nesportuoja – tai yra vienas blogiausių rodiklių visoje ES.

Kas laimingesni – vilniečiai ar kauniečiai?

Šiemet Jungtinės Tautos į ataskaitą įtraukė ir du didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną. Buvo vertinama, kaip teigiamai šių miestų gyventojai mato savo ateitį šiuose miestuose. Pagal šį indikatorių, Kauno gyventojai liko 66 vietoje, Vilniaus šiek žemiau – 72 vietoje.

Tiesa, buvo pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus gyventojai tapo daug laimingesni. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagal gyventojų laimės pokytį, Vilniaus miestas tapo net trečiuoju pasaulyje.

Ar piniguose laimė?

Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaita“ rodo, kad ne piniguose laimė. Arba bent jau – laimė yra ne tik piniguose. Krizės akivaizdoje labai svarbu nepamiršti, kad rūpestinga ir pasitikinti visuomenė yra ir kelias į spartesnį kiekvieno asmeninės laimės atsigavimą.

Ir nors finansinė gerovė išlieka itin reikšminga, visgi artimieji, draugai ar net augintiniai krizės akivaizdoje tampa svarbiausiais palaikytojais. Tiesa, nepamirštant, kad tik per saugų atstumą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Laura Mociūnaitė. Infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo –...

Nerijus Mačiulis. Kada kils palūkanų normos? (17)

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų...

Artūras Tukleris. Psichologinis smurtas darbe: ką pakeis mobingo sąvokos įteisinimas Darbo kodekse? (2)

Seime skinasi kelią Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( Darbo kodeksas ) pakeitimai, kuriais...

Egidijus Langys. Didysis Brolis jus mato ir stebi: kur raudoną liniją brėžia BDAR? (3)

Namuose mes stebime potencialius vagis. Automobilį – mūsų automobilį – gadinančius kitus...

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (9)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Top naujienos

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (56)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (78)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Bumelis pristatė vakcinų gamybos planą: Lietuva kuria, latviai pilsto į buteliukus (178)

Lietuva turi puikiai išvystytas biotechnologines kompanijas ir yra pasiruošusi vystyti įvairius...

Kauno klinikose mirė nelaimės „Klaipėdos medienoje“ metu nukentėjęs žmogus (32)

Praėjusį pirmadienį „Klaipėdos medienos“ teritorijoje įvykusios nelaimės metu nukentėjusio...

Galimybių pasą bus galima gauti specialiame interneto puslapyje

Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos...

Iš ekonomistų – geros žinios: Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę nerimą kelia auganti infliacija (300)

Didžiosios pasaulio ekonomikos atsigauna, o Lietuva turtingėja ir augina savo viduriniąją klasę,...

Prezidentūros apklausoje – nepaviešinti klausimai: gyventojų atsakymai nenudžiugino (87)

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama...

Koronavirusas nusinešė jaunos moters gyvybę iš Ukmergės: neturėjo nė trisdešimties (285)

Antradienio rytą pranešta, kad praėjusią parą dėl COVID-19 ligos mirė 20–29 metų grupei...

Palangoje kokteilių barą atidarantis Egidijus Dragūnas – apie nerimą ir lūkesčius: puikiai matau, ko trūksta Lietuvai (4)

Egidijus Dragūnas neria gilyn į restoranų verslo vandenis. Atlikėjas kartu su partneriais...

Sunkios skyrybos: po 17 metų „Barcelona“ klube nebeliks Xavi Pascualių

Naujoji „ Barcelona “ klubo vadovybė su kovą į prezidento postą grįžusiu Joanu Laporta...