aA
Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų.
Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku. Pandemijos bangai ritantis per pasaulį, visos šalys kovoja su Covid-19 bei susiduria ne tik su milžiniškais žmogiškaisiais praradimais, griežtomis karantino priemonėmis, bet ir ekonominiais iššūkiais.

Visgi, ekonomikos gretinti su laime per daug nederėtų − ekonominė gerovė paaiškina tik maždaug penktadalį lietuvių laimės jausmo, ir ji net nėra daugiausiai įtakos turintis veiksnys. Pandemijos akivaizdoje daug svarbesniu veiksniu išlieka gyventojų parama ir sanglauda, kuri gali tapti ir raktu į spartesnį šalies atsigavimą.

Pagrindinis būdas kovai su pandemija

JT atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią dalį laimės jausmo Lietuvoje paaiškina šalies gyventojų socialinė parama ir sanglauda. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais bei institucijomis − kad šalia yra tie, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui. Šis rodiklis paaiškina maždaug ketvirtadalį lietuvių laimės.

Laimingiausių pasaulio valstybių lyderių pozicijų jau ne vienerius metus neužleidžia visos penkios Šiaurės šalysSuomija, Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Būtent Šiaurės šalys ir pasižymi aukšta gyventojų socialine parama bei sanglauda, kuri, pasak JT, ir padeda žmonėms išlikti labiau atspariems stichinių nelaimių ar ekonominių krizių akivaizdoje.

Šių šalių gyventojai turi itin aukštą pasitikėjimą institucijomis ir pandemijos atveju tiki, kad jos padės užtikrinti kuo mažesnę viruso įtaką jų ekonominei gerovei ar sveikatai. Gyventojai taip pat pasitiki ir vienas kito sąmoningumu laikantis socialinės distancijos bei izoliacijos, kuri padės stabdant viruso plitimą. Taigi, tikėtina, kad šiose šalyse stebėsime ir spartesnį ekonomikos atsigavimą po pandemijos.

Iš ko susideda laimė?

Sveiko gyvenimo trukmė, laisvė priimti sprendimus, dosnumas bei korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei. Pagal pastarąjį – korupcijos suvokimo lygį − esame šalių sąrašo gale ir liekame vos 94 vietoje pagal jo įtaką laimės jausmui.

Tiesa, geros naujienos yra tai, kad pagal šį rodiklį pirmą kartą atsidūrėme bent pirmajame valstybių šimtuke. Blogesnės naujienos, kad vis dar turime labai daug erdvės stiebtis į viršų. Krizės akivaizdoje kova su korupcija tampa itin svarbi – tik skaidrūs ryšiai ir nepiktnaudžiavimas patikėta galia valstybės institucijose gali gerinti verslo aplinką bei sukurti pagrindą spartesniam ekonomikos atsigavimui itin karantino paveiktuose sektoriuose.

Iššūkiai, su kuriais susiduriame šiuo metu, gali būti ne tik grįsti vien praradimais, bet ir atradimais. Dosnumas, pagal kurio įtaką laimei esame vos 144 vietoje, turi erdvės augti – kol kas tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai.

Krizės pradžia parodė ypatingą lietuvių susivienijimą prisidedant prie visuomenės gerovės Covid-19 keliamų grėsmių akivaizdoje tiek iš verslo atstovų, tiek pavienių gyventojų. Norisi tikėti, kad kitais metais pagal šį rodiklį sugebėsime pakilti per daugiau nei vieną dešimtį pozicijų.

Pagal tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės įtaką laimei, lietuviai lieka tik 58 vietoje pasaulyje, ir tai ne tik žalingų įpročių pasekmė. Šiuo metu vis dar 2 iš 3 lietuvių visai nesportuoja – tai yra vienas blogiausių rodiklių visoje ES.

Kas laimingesni – vilniečiai ar kauniečiai?

Šiemet Jungtinės Tautos į ataskaitą įtraukė ir du didžiausius Lietuvos miestus – Vilnių ir Kauną. Buvo vertinama, kaip teigiamai šių miestų gyventojai mato savo ateitį šiuose miestuose. Pagal šį indikatorių, Kauno gyventojai liko 66 vietoje, Vilniaus šiek žemiau – 72 vietoje.

Tiesa, buvo pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus gyventojai tapo daug laimingesni. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagal gyventojų laimės pokytį, Vilniaus miestas tapo net trečiuoju pasaulyje.

Ar piniguose laimė?

Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaita“ rodo, kad ne piniguose laimė. Arba bent jau – laimė yra ne tik piniguose. Krizės akivaizdoje labai svarbu nepamiršti, kad rūpestinga ir pasitikinti visuomenė yra ir kelias į spartesnį kiekvieno asmeninės laimės atsigavimą.

Ir nors finansinė gerovė išlieka itin reikšminga, visgi artimieji, draugai ar net augintiniai krizės akivaizdoje tampa svarbiausiais palaikytojais. Tiesa, nepamirštant, kad tik per saugų atstumą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Mečislavas Atroškevičius. Vietoj paramos – moratoriumas koeficientui 1,65 (10)

Vėl ir vėl viešumoje linčiuojami pervežimų verslu užsiimantys verslininkai. Šį kartą –...

Vidmantas Janulevičius. Tikslas ne tik išgyventi, bet ir pasikeisti (1)

Koronaviruso pandemijos sukelti pokyčiai suformavo visiškai naujus ekonominius iššūkius. Po...

Robertas Dargis. Apie užsiaugintus lašinius ir galimybę išgyventi (6)

Sumenkinta didžiojo verslo reikšmė kenkia ūkiui, nes didelių kompanijų stygius pakerta pastangas...

Ieva Valeškaitė. Tam davė, tam davė, o tam nepaliko (2)

Vyriausybė pritarė Prezidento siūlymui skirti vienkartinę 120 eurų dydžio išmoką visiems...

M. Pilkienė. Vadovas darbuotojo portretą turi nusipiešti iš naujo: dalis grįš psichologiškai trapesni (3)

Net ir ne pandemijos metu darbuotojui užtikrinti saugią, švarią ir sveikatai palankią darbo...

Top naujienos

Sutkaus ir Zalatoriaus bylos esmė: veikė kaip konfederacijos vadovas, o pinigus gavo sau (134)

Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų...

Vasaros atostogų sezonas prasideda: kurios Europos šalys atveria sienas lietuviams (29)

Nors šalių vyriausybės vis dar pataria vengti būtinų tarptautinių kelionių, dauguma Europos...

Klaipėdos policija skubiai kreipiasi į visuomenę: į automobilį jėga įsodinta mergina šaukėsi pagalbos ieškomas užfiksuotas automobilis (120)

Klaipėdos policija informavo, kad ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Pranešama,...

Anapilin iškeliavo geriausias XX a. Lietuvos rankinio vartininkas (9)

Eidamas 79-uosius mirė garsus Lietuvos rankininkas, treneris, sporto vadovas Kęstutis Edmundas...

Pirmas išsiskyrusios moters pasimatymas įsimins ilgam: po karantino išlįs visi maušai (505)

Išskyrusiai moteriai susitikinėjant su vyrais yra dvi pusės. Viena: pajunti, kad sulauki daug...

Alkoholis siejamas su 60 ūmių ir lėtinių ligų: gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina (146)

Vasara – atostogų metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas,...

Atslinkus ciklonui oras įšils iki 19 laipsnių (2)

Artimiausią parą per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Jau trečiadienio naktį dangumi plauks vis...

Laura Dzervė

Rūkyti nemokamai ir sutaupyti: iš daug žadančio sportininko staiga pavirto į nusikaltėlį (1)

Prieš savaitę buvo mokyklos išleistuvės, iki Joninių liko keletas dienų, vasara buvo vos...

Jau birželio pabaigoje Kuršių nerija bus tik turtuoliams: trečdaliu pakeltą „ekologinį“ mokestį vadina visišku nesusipratimu (221)

Šią vasarą važiuojantieji į Neringą turės gerokai pakratyti piniginę. Nuo birželio 20 dienos...

Nepasitiki valdžios sprendimu dėl vienkartinės 200 eurų išmokos: ar tai netaps meškos paslauga? (248)

Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą išmokėti rugpjūčio mėnesį visiems šalies pensininkams...

|Maža didelių žinių kaina