aA
Termometro stulpeliui vis dažniau perkopiant 30 laipsnių temperatūrą kone kasmet užfiksuojamas naujas vasaros karščių rekordas. Klimatologai pirštu beda į vienintelį kaltinamąjį – dėl besikaupiančio anglies dvideginio šylančią planetos atmosferą. Nors šiltesnės vasaros džiugina ne vieną šalies gyventoją, visgi ekstremalūs karščiai atneša daugiau problemų nei laimės. Klimato kaitos padariniai gali ne tik paskatinti keisti savo įpročius, bet ir priversti gerokai patuštinti pinigines.
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Finansiniai klimato kaitos padariniai

Anglies dvideginio kiekis atmosferoje auga, nepaisant investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius ar mokslinę fantastiką primenančias technologijas, kurios geba iš atmosferos „išfiltruoti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Nors klimato kaitos įtaką pripažįsta ne visi, skaičiuojama, kad jos sukelti tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai, kaip ilgalaikės sausros, smarkios liūtys ar potvyniai kiekvienais metais pasauliui kainuoja daugiau nei 100 milijardų eurų. Ši suma per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei dvigubai.

Neįprastos karščio bangos, kurios Lietuvą aplankė dar pačioje birželio pradžioje, dėl klimato kaitos, tikėtina, kartosis vis dažniau. Tik sulaukę tokių šaliai neįprastų orų pastebime, kad didžioji dalis šalies infrastruktūros yra tam nepritaikyta: mokyklose buvo atšaukiamos pamokos, trumpinamas darbo laikas įmonėse, didėjo išlaidos patalpų šaldymui, fiksuojami besilydantys greitkeliai ar net geriamo vandens trūkumas. Dėl šių veiksnių mažėja darbuotojų produktyvumas, o gyventojai yra priversti patuštinti pinigines norėdami atsigaivinti.

Klimato kaitos sukeliami nuostoliai dažnai nėra matomi tiesiogiai. Ilgalaikės sausros ar liūtys sumažina grūdų bei daržovių derlių. Pavyzdžiui, 2018 metų trečiąjį ketvirtį dėl neįprastų vasaros sausrų žemės ūkio sektoriaus neigiama įtaka BVP augimui siekė net 1 procentinį punktą, arba 100 mln. eurų.

Negana to, retai susimąstome, kad sausros ir karšti orai gali paveikti šalies ekonomiką ir netiesiogiai. Dar vienas pavyzdys − pernai Vokietijoje dėl karštų vasaros orų ir dėl to nusekusios Reino upės kurą gabenantys tanklaiviai negalėjo pristatyti reikiamo kiekio degalų. Ir nors rinkoje kuro kainos krito, Vokietijoje jos išliko aukštos dar kurį laiką. Įvairių prekių gabenimas upe, kuri yra itin svarbi regiono prekybai, taip pat buvo sutrikdytas. Dėl šios priežasties išaugo kainos vartotojams, o metiniam Vokietijos BVP augimui kainavo net 0.7 procentinio punkto. Panašus scenarijus, panašu, kartojasi ir šiemet.

Tikėtina, kad ir mums Lietuvoje klimato kaita kasmet kainuos vis daugiau. Netolimoje ateityje teks susidurti ne tik su buitinėmis ir lengvai erzinančiomis problemomis, tokiomis, kaip tinkamas patalpų vėsinimas ar sutrikęs geriamo vandens tiekimas. Kylantis jūros lygis koreguos geografinį kraštovaizdį, gyventojai susidurs su ilgalaikiu švaraus vandens trūkumu, o miškai vis dažniau bus niokojami gaisrų.

Vis daugiau protesto balsų

Ir nors diskusijų apie klimato kaitą Lietuvoje nėra daug, stiprėjantį spaudimą politikams jau galima matyti kitose Europos šalyse. Londono centrą neseniai paralyžiavo protestuotojai, reikalaudami valdžios skirti didesnį dėmesį kovai su klimato kaita. Tuo tarpu šešiolikmetė švedė Greta Thunberg yra atsakinga už nesiliaujančius moksleivių streikus visame pasaulyje, kuriais reikalaujama ryžtingų politinių veiksmų mažinant klimato kaitą. Dėl savo pasiekimų atkreipiant dėmesį į klimato kaitą šiais metais ji pretenduoja ir į Nobelio taikos premiją.

Deja, ryžtingi kovos su klimato kaita sprendimai dažnai yra politiškai sudėtingi. Didesni benzino ir dyzelino mokesčiai, kuriais buvo siekiama vairuotojus pastūmėti rinktis mažiau taršius automobilius, įžiebė geltonųjų liemenių protestus Paryžiuje. Per didelė mokestinė našta vidutiniam mokesčių mokėtojui tapo pagrindiniu argumentu besitęsiantiems „geltonųjų liemenių“ streikams. Išaugęs degalų mokestis ypatingai paveikė regionuose gyvenančius asmenis, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė. Kova su klimato kaita sukėlė neproporcingą finansinę žalą bei tapo nuolatinių protestų Prancūzijoje priežastimi.

Kanados politikai neseniai įvedė kiek kitokią praktiką. Jie pristatė ne tik taršos mokesčius, bet ir taršos dividendus. Taršos mokestį moka ir įmonės, ir gyventojai, kurių mokestis yra skaičiuojamas nuo jų „sukuriamos“ taršos. Surenkami mokesčiai vėliau yra padalinami namų ūkiams lygiomis dalimis ir veikia kaip finansinė parama, leidžianti gyventojams prisitaikyti: įsigyti mažiau taršų automobilį ar investuoti į pastatų energetinį efektyvumą. Ši sistema ne tik formuoja aplinkai palankų gyventojų elgesį, bet ir neužkrauna finansinės naštos.

Žalieji Europos Parlamente

Šį pavasarį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjų skaičius buvo didesnis negu įprastai, Žaliųjų partijos beveik padvigubino savo narių skaičių parlamente. Daugelį metų buvę nuošalyje, jaunųjų rinkėjų dėka žalieji užsitikrino reikiamą vietų skaičių ir, tikėtina, taps vienu iš esminių partnerių valdančioje koalicijoje.

Žalieji, pasisakantys už naujus taršos mokesčius bei skatinantys imtis ryžtingesnių priemonių, ragins Europos Sąjungą tapti visuotiniu kovos su klimato kaita standartu. Neatmestina, kad žalieji taip pat sieks priimti ambicingą Europos Komisijos pasiūlymą – iki 2050-ųjų pasiekti vadinamąją nulinę emisiją visoje Bendrijoje. Tai reikštų drastiškus pokyčius ne tik verslui, bet ir mums, gyventojams. Neseniai vykusiame Europos vadovų susirinkime šį pasiūlymą palaikė net 24 bloko šalys.

Ryžtinga Europos Sąjungos pozicija klimato kaitos akivaizdoje dabar tėra politinės valios klausimas, kuris artimoje ateityje bus išspręstas. Tačiau kol laukiame aktyvių veiksmų iš politikų, galime tik bandyti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato padarinių. O svarbiausia − suprasdami kovos su klimato kaita svarbą, palaikyti ateities iniciatyvas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos (2)

Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali...

Darius Kulikauskas. Trys iššūkiai Lietuvos „fintech“ centro vizijai: kaip juos įveiksime? (1)

2019 metų pradžioje Finansų ministerijos patvirtintas finansinių technologijų („fintech“)...

Marius Kovalenkovas. Keisti ar nutraukti sutartį nėra taip sunku: svarbus vienas aspektas

Nėra taisyklės be išimties. Pasirodo, jog norint nutraukti ar pakeisti sutartį, būtina žinoti...

Ona Juodkienė. Lietuvos potencialas kuriant dirbtinį intelektą: bėgsime priekyje ar seksime iš paskos? (16)

Prieš porą mėnesių IBM bei „ The New York Times “ sudarė keturiasdešimties moterų...

Aleksandras Izgorodinas. Kas vyksta su Vokietijos ekonomika ir ką tai reiškia Lietuvai?

Praėjusią savaitę Vokietijos statistikos departamentas paskelbė, kad antrąjį 2019 m....

Top naujienos

Palangos padavėjų elgesys šokiravo: tai pamačius visiškai dingo apetitas (19)

DELFI sulaukė skaitytojo Igno (asmuo red. žinomas – red.) laiško, kuris tikino pasibaisėjęs...

Košmaras Vingio parke: erkių prisirinko net gaudykles įrenginėję žmonės (68)

Sostinės Vingio parkas yra populiari vieta laisvalaikiui leisti. Dauguma vilniečių žino, kad ten...

Dešimttūkstantinė minia Vilniuje susikibo rankomis, atkartodama Baltijos kelią (58)

Daugiau negu 10 tūkst. žmonių Vilniuje penktadienį susikibo rankomis į gyvą grandinę, minėdami...

Po žūčių Tatruose – patyrusio alpinisto patarimai: tragedijos išvengti galėjo padėti keli paprasti žingsniai (26)

Tatrų kalnuose ketvirtadienį kilusi audra penkiems keliautojams baigėsi tragiškai. Staiga...

Katažinos Zvonkuvienės mama dukros gyvenimo nereguliuoja, bet sutinka ne su viskuo: aš daryčiau kitaip (32)

Dainininkė ir dviejų vaikų mama Katažina Zvonkuvienė šiandien džiaugiasi tiek savo karjera,...

Dulų asociacijos pirmininkė: kūdikio mirtimi pasibaigusį gimdymą namuose priėmė medikė papildyta 16:53: „mums reikia pokyčio" (224)

Ketvirtadienį per Lietuvą praskriejo žinia, kad gimdymo namuose metu mirė kūdikis. Iki šiol...

Lietuvos krepšininkams – Azijos virtuvės iššūkiai: rinktinės šefas pats vyko į parduotuvę (1)

Lietuvos krepšinio rinktinė Korėjoje, kur rengiasi pasaulio čempionatui, susidūrė su...

Kaune per avariją apsivertė automobilis, atskubėjo visos tarnybos susidarė spūstis

Kaune penktadienio vakarą į Marvelės gatvės skubėjo keli medikų, ugniagesių ir policijos...

Rugsėjį bus sudaryta nuomos sutartis: ŽŪM keliaus į Kauną (16)

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM ) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta...