aA
Švietimo ir mokslo ministerija pasišovė įgyvendinti žmonių palaikytą idėją Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Tačiau numatytame modelyje, kaip to pasiekti, viskas suvedama į materialius dalykus. Lyg to užtektų.
Gitana Markovičienė. Idėja Lietuvai: mokytojo prestižo vien pinigais neatkursime
© G. Bartuškos nuotr.

„Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“, – taip trumpai pristatomas idėjos įgyvendinimo modelis.

Atrodytų, solidus atlygis padėtų atkurti pedagogų prestižą. Nes koks gali būti prestižas, jei mokytojas negali net apsirengti bent jau taip pat gražiai, kaip moksleiviai, jei turi ieškotis papildomo (kad ir korepetitoriaus) darbo, kad išlaikytų šeimą, užuot visą dėmesį skyręs pagrindiniam darbui? Tačiau vien gero atlyginimo ir šiuolaikiškų mokymo priemonių toli gražu neužtenka. Tik gaila, kad politikai apie pedagogų problemas sužino ne iš pačių mokytojų, o iš profsąjungų lyderių, kuriems mokyklų realybė gana miglota.

Teko bendrauti ne su vienu pedagogu. Jie sutinka, kad neadekvačiai mažos algos – opi problema, tačiau tvirtina, kad net ir jas pakėlus iki 1000 eurų pats savaime profesijos prestižas nebūtų atkurtas.

Dabartinė Vyriausybė pabrėžia, kad bus įvestas etatinis darbo apmokėjimas. To itin siekė profsąjungos. Kalbėdama su mokytojais jokio entuziazmo jų veiduose nemačiau. Kokia etatinio darbo apmokėjimo esmė? Numatoma, kad pedagogai, kaip ir kitų sričių specialistai, būtų apmokami už etatą, kuris būtų 36 valandos per savaitę. Etatą sudarytų ne tik pamokų laikas, bet ir kitas darbas mokyklos bendruomenės labui. Pedagogų nuomone, būtų palikta didelė galia direktoriams, nes jie vienus pedagogus galėtų apkrauti pamokomis, o kitiems etatą sudaryti vos iš kelių pamokų bei darbo įvairiose komisijose, budėjimo valandų ir t. t. Pirmiesiems tada tektų daugiau „arti“ ir namie, ruošiantis pamokoms, taisant moksleivių darbus ir panašiai. Kitaip tariant, supriešinimas pedagogų bendruomenės viduje nesumažėtų.

Tačiau svarbiausia, kad politikai nesuvokia: net jei mokytojai uždirbs tūkstančiais, net jei turės moderniausias mokymo priemones, niekas nesikeis, jei nebus keičiama atmosfera ugdymo įstaigose.

Pastaruoju metu nuskambėjusios istorijos apie mokinių ir mokytojų konfliktus parodo, kad įsisenėjusi bei nesprendžiama problema vis didėja, o kalčiausi lieka mokytojai, nors būtent prieš juos mokiniai dažniausiai naudoja smurtą, o ne atvirkščiai.

Per Seimo narių, ministerijų ir mokytojų susitikimą pernai apsispręsta siūlyti griežtinti bausmes neklaužadų tėvams. Tačiau kokia iš to nauda, kai Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė: bausmės yra numatytos ir dabar, tačiau dar nebuvo nė vieno atvejo, kad mokykla inicijuotų nors vieną bylą mokiniui ar jo tėvams? Dabar tėvams numatyta administracinė nuobauda nuo 14 iki 28 eurų yra juokinga. Profsąjungos siūlo baudas didinti keliolika kartų. Tiesa, vien nuo to irgi niekas nepasikeistų, nes šiuo metu nesukurtas baudžiamumo mechanizmas: mokyklos vadovas ar steigėjas neįpareigotas kreiptis į atitinkamas institucijas. Visa našta numesta nukentėjusiam mokytojui. Jam reikia rinkti įvairias pažymas, bendrauti su Vaiko gerovės komisija, ieškoti charakteristikų iš klasės vadovo, socialinių darbuotojų ir t. t. Ir niekas nenori tuo užsiimti, juo labiau kad tokios menkos baudos. O dar ir mokyklų direktoriai stengiasi nuslėpti problemas, nes kitaip nukentėtų mokyklos prestižas.

Neklaužados niekuo nerizikuoja. Jie žino, kad jokios atsakomybės nėra. Todėl gali siųsti mokytojus „ant trijų raidžių“ ir kitaip iš jų šaipytis. O tai persikelia į visuomeninius santykius. Pasižiūrėkime, kas darosi gatvėse, naktiniuose klubuose. Tai – netvarkos švietimo sistemoje pasekmė. Mokytojas negali moksleivio net iš pamokos išvaryti. Būtų galima pagąsdinti vaiką ir nusivesti pas direktorių. Tačiau neretas direktorius tada kaltina pedagogą, esą jis neranda su vaiku kontakto, nemoka dirbti. Dėl to ir mokytojai linkę nutylėti savo problemas. Politikai to nesupranta ir nieko šiuo atžvilgiu keisti neplanuoja. Apie kokį mokytojo profesijos prestižą galima kalbėti, kai vaikas yra visagalis, o pedagogas – pastumdėlis? Bet kokie sugriežtinimai atsimuša į Vaiko teisių apsaugos įstatymą, vaiko teises gina net 14 institucijų. O kiek jų žiūri, kad vaikas ir savo pareigas vykdytų?

Reikia priminti, kad prieš 4 metus buvo apklausti 4 tūkst. šalies pedagogų. Net 57,3 proc. jų nurodė patirią moksleivių psichologinį smurtą. Dar baisiau: 3,6 proc. dažnai patiria ir fizinį smurtą, 13,3 proc. jį patiria retkarčiais.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Eglė Gliaudelytė. Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė...

Bernadeta Goštautaitė. Nutylėjimo kultūra užkerta kelią pokyčiams organizacijose: tylos motyvai ir sprendimai

Darbuotojų idėjos ir konstruktyvi kritika yra svarbi ir nepamainoma vertybė siekiant organizacijos...

Vydūnas Trapinskas. Kas antras IT studentas meta studijas: kur slypi priežastys?

Apie 2200 – tiek studentų kasmet stoja į IT srities bakalauro studijas. Net kas dešimtas...

Top naujienos

Karo ekspertai: rusai pajėgas meta į du sektorius, kitur puolimas išsikvepia (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad nors...

Elektros tiekėjo pasirinkimui – mažiau nei mėnuo: ragina suskubti, norint gauti visus atsakymus paneigė kai kuriuos mitus

Likus mažiau nei mėnesiui pasirinkti elektros tiekėją šimtams tūkstančiams vartotojų,...

Odesos uostą toliau blokuoja Rusijos pajėgos: sulaukė britų atsako (1)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją...

Šimonytė įvertino Karbauskio grasinimus: taip sieti klausimus yra apgailėtina (1)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovams vis grasinant nepasirašyti partinių...

Karas Ukrainoje. Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Kolegas pribloškė valstiečio replikos apie mergaitiškus pokalbius: siūlo kreiptis į etikos sargus (3)

Antradienį Seimui ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė Vadovybės apsaugos įstatymo...

Po pauzės – naujas Ingeborgos Dapkūnaitės interviu apie karą, kolegas Rusijoje ir ar ten grįš: man nesvarbu, kur mane palaidos

Dalyvaudama „ YouTube “ transliuojamoje internetinėje laidoje „Radio Dolin“, aktorė...

Parodė, kaip atrodo lietuviškas braškių ūkis: derlius čia auginamas kitaip nei įprastai

Jei turite sodą ar vasaromis keliaujate aplankyti senelių kaime, tikriausiai į valias...

Landsbergis: jie pasakys, kada karas jiems baigiasi

Ukraina nustatys karo ir taikos savo šalyje sąlygas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras...