Karo neapibrėžtumas, slopstantis vartojimas, infliacija ir išaugę skolinimosi kaštai kartu su besiniaukiančiomis eksportuotojų nuotaikomis, kurias ką tik pakurstė Vokietijos vyriausybės prognozė apie 0,4 proc. BVP susitraukimą kitąmet, – draugėn suplakti šie veiksniai virto nuodingu kokteiliu visai verslo aplinkai.
Vertindamas Lietuvos situaciją, Tarptautinis valiutos fondas nurodo, kad tarp didžiausių artimiausiais ketvirčiais laukiančių iššūkių bus būtent lėtėjantis svarbiausių euro zonos šalių ekonomikų augimas. Dėl to mažės mūsų gamintojų produkcijos paklausa. Tačiau apie šiuos dalykus mes juk sužinojome ne šįryt atsikėlę?
Pradėkime nuo to, kad krizės, kritinės situacijos, įvairūs sukrėtimai ir nenumatyti įvykiai yra sudėtinė kiekvieno verslininko ar verslo vadovo gyvenimo dalis. Jiems primygtinai rekomenduočiau iš anksto pasirengti ir tinkamai reaguoti. Šių veiksmų svarba dabartiniame kontekste dar labiau išryškėja, kai tradicinius verslo iššūkius papildė sunkiau prognozuojami išbandymai.
Todėl labai svarbu per tinkamą laiką itin atsakingai įsivertinti, kaip neigiamos aplinkybės gali paveikti verslą, o tuomet laiku priimti reikiamus sprendimus. Ne kartą teko tokias situacijas matyti iš arti – kritiškas mąstymas ir greita reakcija gali padėti išlaviruoti net ir iš pažiūros grėsmingiausiomis aplinkybėmis.
Kaip pasirengti kitiems metams?
Taip jau susiklostė, kad Lietuvos verslas turi sukaupęs nemenką krizių valdymo patirtį. Tuo galėjome įsitikinti ir per koronaviruso pandemiją, kai prognozuota gili duobė virto nedideliu kluptelėjimu, o vėliau – ir nauju šuoliu pirmyn. Daugybė greitai ir tiksliai į problemų esmę reagavusių verslininkų bei verslo vadovų sugebėjo iš krizės išbristi dar stipresni.
Išimtimi neturėtų tapti ir dabartinės aplinkybės, tačiau būtina lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Vadovai ar savininkai jau dabar turi būti atlikę keturis esminius žingsnius:
• labai atsakingai įsivertinę savo verslo priklausomybę nuo energetinių išteklių;
• įsivertinę besikeičiančią ar jau pasikeitusią savo klientų elgseną;
• padarę reikiamus pokyčius savo verslo strategijoje ir pasirengę proaktyviai reaguoti į kintančią verslo aplinką;
• atsakingai įsivertinę savo finansines galimybes – turimas lėšas ir jų suteikiamą manevro laisvę bei laikotarpį, kuris leistų veikti suvaržytoje aplinkoje.
Atsakingas finansų vertinimas taip pat apima ir biudžeto planavimo pokyčius. Neapibrėžtumo sąlygomis biudžetą reikėtų dėlioti trumpais intervalais – pavyzdžiui, ketvirčiais.
Vadovams taip pat svarbu stebėti makroekonominę aplinką, atkreipti dėmesį į platesnio spektro specialistų prognozes. Privalu sekti Vyriausybės veiksmus ir analizuoti jų poveikį verslo aplinkai, taip pat laiku pasinaudoti siūlomomis verslo priemonėmis ar programomis.
Tik pastarasis aspektas jokiu būdu neturėtų tapti pagrindiniu atsparos tašku. Pagalba kritiniu laikotarpiu – tai lyg keletas litrų degalų verslo varikliui, tačiau didžiąją dalį energijos reikia susikurti patiems išnaudojant savo galimybes, kitaip sakant, laiku įgyvendinant būtinus pokyčius.
Kiekviena krizė savaip apnuogina sritis, kurias reikėtų tobulinti arba atnaujinti, galbūt transformuoti iš esmės. Štai ir dabartinė situacija išryškino poreikį išmintingai taupyti, ypač – energetinius išteklius, ieškoti galimybių jais tvariau apsirūpinti.
Negriūti veidu į purvą
Sudėtingais laikotarpiais verslo vadovų atsakomybės lauke atsiduria dar vienas ypač svarbus darbas – atsakinga lyderystė. Tai kompleksiška veikla, reikalaujanti tiek žmogiškųjų savybių, tiek žinių, išminties bei sugebėjimo matyti dalykus kitų akimis, taip pat – bendravimo gebėjimų. Jei lyderio komunikacija su darbuotojais, klientais bei partneriais bus atvira ir empatiška, aplink tokį vedlį visi norės telktis, nors ir kokios audros tuo metu siaustų.
Todėl dar viena auksinė taisyklė verslo vadovams – socialinė ir reputacinė atsakomybė ypatingą svarbą įgyja tuomet, kai lengviausia paslysti ir pridaryti klaidų. Nepalankių aplinkybių spaudžiami vadovai negali pradėti blaškytis, komunikuoti dviprasmiškų žinučių arba – dar blogiau – užsidaryti dramblio kaulo bokšte ir nuo visų pasislėpti.
Kad tai nėra tokia jau paprasta užduotis, rodo ne vienas viešas pavyzdys. Nuo vienos didžiausių mūsų šalyje mažmeninės prekybos įmonių elgesio su tiekėjais kilus koronaviruso pandemijai iki progresyviausiu ir vienu turtingiausių pasaulio verslininkų tituluojamo kosmoso užkariautojo sunkiai paaiškinamų minčių viešumoje.
Kylant spaudimui, suklysti gali dažnas, pasitaisyti taip pat įmanoma, tačiau nemalonus jausmas klientų, partnerių ar darbuotojų širdyse išliks ilgai. Tad žvelgiant iš šios perspektyvos, norisi palinkėti visiems elgtis įžvalgiai, žmogiškai ir nesugriauti savo reputacijos.
Kas bus po to?
Akivaizdu, kad šiandien prognozuoti, kas bus ilgesniu laikotarpiu, būtų pernelyg neatsargu. Neapibrėžtumas skaldo į šipulius net patikimiausių šaltinių ateities scenarijus, todėl prisitaikyti prie veiklos nuolat kintančiomis sąlygomis ir yra vienas svarbiausių dabarties uždavinių.
Suprantama, daugybė veiksnių priklausys nuo karo eigos ir baigties. Tačiau svarbiausia yra tai, kokias pamokas išmoksime po šio išbandymo. Ar išmoksime saikingai vartoti išteklius, būti nuoširdžiai socialiai atsakingi tiek savo organizacijoje, tiek už jos ribų, tvariai vystyti verslą ir užtikrinti jo atsparumą įvairiausiems išorės poveikiams?
Lietuvos verslininkai pasižymi stebinančiu gebėjimu išgyventi sunkumus, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Be to, ateina šauni nauja karta, kuri įlies dar daugiau energijos ir ryžto. Tad nuoširdžiai tikiu, kad mūsų šalies verslas ir šį kartą iš sunkumų duobės gali vėl iškopti kaip nugalėtojas.
