aA
Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne)artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją „didžiąją depresiją“.
Gintautas Labanauskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Viena pusė teigia, kad tai tikrai įvyks ir tai tiktai laiko klausimas, kiti mano, kad kalbomis apie būsimus sutirštintus ar tiesiog menamus pavojus mes patys stabdome vidaus vartojimą ir išeliminuojame vieną iš dviejų pagrindinių ekonomikos variklių, palikdami tik eksportą, kuris vienas mūsų ekonomikos „neištrauks“.

Pastarieji įsitikinę, kad dabar mes esame gerokai labiau pasirengę nei prieš buvusią krizę, sustiprėję ekonomiškai ir įmonės, ir namų ūkiai, todėl mano, kad didesnės problemos kils populistų įtakai vis labiau nusileidžiančioms Italijai, Ispanijai, Prancūzijai, jau dabar ekonominius sunkumus patiriančioms Kroatijai ir Bulgarijai. Aišku, niekam nuostabos nekeltų, jei įsivyravus naftos kainų kritimo tendencijai recesiją patirtų ir mūsų kaimynė Rusija.

Aš nepritariu kai kurių ekonomistų nuomonei, kurie mano, kad net jei ir pasaulio ekonomika sparčiau lėtės ar bus krizė, Lietuva yra viena tų šalių, kuri nukentės mažiausia.

Kapitalo srautai šiandieną yra daug labiau susisaistę tarpusavy nei kada anksčiau.

Tereikia suprasti, kad mūsų visų tikslas - sukurti tvirtos ekonomikos valstybę, kurios be mūsų niekas neįvykdys, nes valstybės pagrindas ir esame mes, visi jos piliečiai.
Gintautas Labanauskas

Šiuolaikinės technologijos jiems ir prekybai suteikia iki šiol neregėtas galimybes laisvai judėti po visą pasaulį.

Manau, kad mūsų šalies ekonomika dar pernelyg silpna ir, aišku, pernelyg atvira, kad galėtumėme tikėtis tokio optimistinio scenarijaus.

Todėl, mano nuomone, mes visada turėtume galvoti apie fiskalinę drausmę ir nuolatinį finansinių rezervų kaupimą. Ir daryti tai, manau, turime visada ir visur, kur tai tik įmanoma.

Pavyzdžiui, jeigu galime neatiduoti Lenkijai beveik keturių šimtų milijonų eurų už prekes, tai neatiduokime, sudarykime palankias sąlygas apsipirkimui Lietuvoje.

Jei galime mažiau turėti valstybinių švenčių, o daugiau dirbti, taip ir darykime. Tai dar septyni šimtai milijonų eurų kasmet.

Kiekvienas specialistas savo srityje mato, kur galima sutaupyti optimizuojant procesus ir kaip galima sukurti didesnę pridėtinę vertę, gaminant produkciją arba parduodant paslaugą.

Tereikia suprasti, kad mūsų visų tikslas - sukurti tvirtos ekonomikos valstybę, kurios be mūsų niekas neįvykdys, nes valstybės pagrindas ir esame mes, visi jos piliečiai.

Todėl šiandieną aišku, kad niekas už mus pačius rezervų nesuras, niekas neskirs prieškrizinių vaistų, jeigu nesusirasime jų patys.

Tuo labiau, kad ir pasaulyje sunkiai sekasi surasti naujus receptus. Ir realiai siūlomas naudoti tas pats senas prieškrizinis vaistas - kiekybinio skatinimo programa, kurio veikimą turėtų užtikrinti TVF (tarptautinis valiutos fondas) ir JAV federalinis atsargų bankas.

Tai patvirtino ir ECB (Europos centrinis bankas) prezidentas Mario‘us Draghi‘is pranešdamas, kad dabar užbaigiama „kiekybinio skatinimo programa“, tačiau kartu pabrėždamas, kad tai yra pastovus instrumentas, taikytinas, jeigu įvyktų finansinis nuosmukis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Antanas Sagatauskas. Penki išbandymai verslui 2019 metais

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar...

Julija Beldeninovienė. Protestai ir ginčai dėl prekių ženklų: naujovės nuo 2019 m. sausio 1 d.

Lietuvai įgyvendinant 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ( ES )...

Bronius Miežutavičius. Kuo valstybei kvepia lauko tualetai? (6)

Atsakymas paprastas – šimtamilijoninėmis baudomis. Daugelį metų valstybė buvo neteisingai...

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Top naujienos

Švietimo ekspertė: turime uždaryti didžiąją dalį mokyklų (64)

Didžiausia Lietuvos mokyklų problema – ne tik atskirtis tarp kaimų ir miestų mokyklų. Tuo...

Gripas ir toliau renkasi aukas: 5 savivaldybėse skelbiama epidemija papildyta 17.40 (25)

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo...

Pirkėjai nusigręžia nuo daug žadėjusio rajono: koją kiša vienas „bet“

Vilniaus šiaurinėje dalyje įsikūręs Santariškių mikrorajonas išsisikiria ne tik kaip medicinos...

Žiežmarių gimnazijos skandalas: tėvai prakalbo ir apie fizinį mokytojos smurtą (271)

Kilus skandalui dėl Žiežmarių gimnazijos mokytojos elgesio, kai ši per pamoką nesitvardydama...

Eligijus Masiulius iškrito iš rinkimų žaidimo: dalinasi planais, ką darys toliau (207)

Iš Klaipėdos merų rinkimų dėl nepakankamo galiojančių parašų skaičiaus iškritęs Eligijus...

Karas, kuris negali būti laimėtas: po Baltųjų rūmų pranešimo – liūdni scenarijai (127)

JAV karas Afganistane nusinešė tūkstančius amerikiečių karių gyvybių ir kainavo virš...

Suttonas teigia, kad „Rytas“ turi rinktis: jis arba Adomaitis anksčiau kalbėjo ką kita (75)

Pirmadienį suspenduotas Vilniaus „Ryto“ klubo puolėjas iš JAV Dominique'as Suttonas neišvyko...

Anakardžių riešutų sūris per 10 minučių (2)

Dažnai girdime, kad reikia valgyti daugiau daržovių, bet kaip tą padaryti ir kiek „daugiau“...

Palydovė mirusiam rėmėjui paliko šokiruojantį laišką, nes šis ją išbraukė iš testamento

Šokiruojantis su turtingu ją išlaikiusiu vyru bendravusios merginos Lydios įrašas socialiniame...