aA
Liepos 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė ilgai lauktą sprendimą byloje Belgija prieš Komisiją (C 543/17), kuris reikšmingai prisidės prie savalaikio Europos Sąjungos (ES) teisės įgyvendinimo valstybėse narėse. Šis sprendimas turės reikšmę ir verslui, nes nuo šiol verslo atstovai galės daryti didesnę įtaką siekiant, kad jų veiklai aktualios direktyvos būtų efektyviai perkeltos į nacionalinę teisę.
Gintarė Taluntytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Sprendimo svarba

ESTT pirmą kartą konstatavo, jog valstybei narei pirmuoju ESTT sprendimu gali būti skiriamos sankcijos net ir už dalies direktyvą perkeliančių priemonių nepriėmimą iki nustatyto termino.

Konkrečiai, ESTT išaiškino Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalį, kurioje iš esmės nurodyta, kad, jei Europos Komisija kreipiasi į ESTT, remdamasi tuo, jog atitinkama valstybė narė neįvykdė savo pareigos pranešti apie direktyvos į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas, ji gali prašyti tokiai valstybei narei skirti baudą (vienkartinę ar periodinę). Nors minėta nuostata galioja jau nuo Lisabonos sutarties, t. y. nuo 2009 m., prireikė net dešimties metų šios nuostatos išaiškinimui.

Praktinė reikšmė verslui

Verslo subjektui (ar kitam suinteresuotam asmeniui) sužinojus, kad valstybė narė iki nustatyto termino tikrai nepriims ar nepriėmė jo veiklai aktualios direktyvos perkeliančių nuostatų (ar teisės aktų), toks subjektas gali kreiptis į Europos Komisiją. Šio kreipimosi pagrindu Europos Komisija prieš valstybę narę gali inicijuoti pažeidimo procedūrą. Tokią procedūrą gali inicijuoti ir pati Europos Komisija be kreipimosi, tačiau toks kreipimasis Europos Komisijai yra pirmas indikatorius, kad valstybė narė galimai nėra priėmusi visų reikalingų teisės aktų direktyvai perkelti.

Tinkamas ir nustatytu laiku direktyvų perkėlimas yra svarbus ne tik valstybiniu mastu, bet ir verslo atstovams. Direktyvomis verslui gali būti suteikiamos tam tikros teisės, kuriomis iš esmės galima pasinaudoti tik tuomet, jei jos perkeltos į nacionalinę teisę. Be to, direktyvomis visose valstybėse narėse gali būti įtvirtintas naujas reglamentavimas, todėl, jei direktyva nebūtų perkelta laiku, verslas neatitiktų direktyvoje nustatytų reikalavimų ir dėl to galėtų turėti sunkumų, pavyzdžiui, savo produkciją platinant kitose valstybėse.

Verslas bei kiti suinteresuoti asmenys neturėtų baimintis šios procedūros, nes toks kreipimasis nėra sudėtingas, o besikreipusio asmens tapatybė valstybei nebus atskleista be jo sutikimo. Svarbu pabrėžti, kad tokio kreipimosi į Europos Komisiją pagrindinis tikslas būtų ne bausmė valstybei, paskiriant sankcijas, tačiau tai, kad valstybė, siekdama išvengti sankcijos pirmuoju ESTT sprendimu, nedelsiant imtųsi veiksmų direktyvai ar jos daliai perkelti.

Kartais valstybei narei trūksta politinės valios arba politinės diskusijos užsitęsia per ilgai, ignoruojant net direktyvose nustatytus perkėlimo terminus, todėl netolimoje ateityje gresiančios sankcijos galėtų būti pakankamas stimulas greičiau rasti bendrą politinę valią.

Taigi rekomenduojama, jog po šio sprendimo verslas sektų aktualias direktyvas ir, jų neperkėlus laiku, apie tai praneštų Europos Komisijai. Tokia procedūra prisidės prie veiksmingo direktyvų perkėlimo ir užtikrinimo, kad verslo subjektai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų kuo greičiau praktiškai naudotis jiems direktyvomis suteikiamomis teisėmis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Olga Štangej, Inga Minelgaitė. Šiaurietiška lyderystė: vadovavimo placebas ar panacėja?

Lietuvoje daugėjant ir plečiantis skandinaviško kapitalo įmonėms, lietuviams įgyjant patirties...

Jolanta Blažytė. Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau? (60)

Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors...

Robertas Dargis. Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato (12)

Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros...

Martynas Nagevičius. Estija įgyvendins ES direktyvas, o Lietuva mokės baudas (11)

Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos...

Vytautas Ašeris. Kiek įmonei uždirba įvairovė? (2)

Šiandienos technologijų bumas visame pasaulyje lemia nuolat augantį gabių profesionalų...

Top naujienos

Amerikoje ir Vokietijoje įsijungė panikos režimas: ką dabar daryti su savo pinigais (58)

Kai Vokietija nusičiaudi, Europa suserga, o kai nusičiaudi Jungtinės Valstijos , suserga visas...

Romas Sadauskas – Kvietkevičius. Prezidentui naudinga leisti „valstiečiams“ likti valdžioje iki kadencijos pabaigos (33)

Žolinės savaitę naujojo derliaus Vyriausybė dar nepašventinta, o senosios jau beveik nebėra, bet...

Sodininkai kyla į kovą: kodėl galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus

„Jiems galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus“, – nusivylusi ištarė Salomėja...

Rinktinės sudėtis rungtynėms su Rusija — be Jono Valančiūno (1)

Pasirodymą turnyre Suomijoje tęsianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė surengė treniruotę,...

Direktorius su BMW pajūryje leistiną greitį viršijo dvigubai – 180 km/val. (5)

Šį savaitgalį, kai Karklėje vyksta didelis muzikos festivalis, pajūryje dirba ir iš Vilniaus...

Apsilankęs Lvove išgirdo: paskolinkit Grybauskaitę (280)

Abiejų Tautų Respublikos pėdsakai, turistinių erdvių išnaudojimas perduoti svarbioms žinutėms...

„Karklėje“ dirbantys policijos pareigūnai vos spėja suktis: pavogtas brangus automobilis, rasta narkotikų (32)

Nuo ketvirtadienio Karklėje vykstantis festivalis „Karklė“ į pajūrį pritraukė...

Užkalnis: kiek kainuoja brangiausias mano širdžiai kvapas? (59)

D&G Le Bateleur 1 by Dolce & Gabbana Apie šiuos kvepalus kažkodėl niekada nerašiau, nors...

Nuotraukose parodė tikruosius plastiko atliekų kiekius: jis ir mūsų lėkštėse (1)

Apie plastiką mūsų buityje, aplinkoje ir net ekonomikoje vis garsiau kalba visas pasaulis....

Ekspertai įvardijo didžiausią grėsmę Lietuvai – jei valdžia nesiims veiksmų, tai gali būti pražūtinga (480)

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Lietuvoje dvidešimt pirmojo amžiaus pabaigoje gyvens kone perpus...