aA
Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliams“ paskelbus apie planus atidaryti valdiškų parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse, kilo daug diskusijų. Vieni užtikrintai kelia nykščius aukštyn, įsivaizduodami kava kvepiantį jaukų kampelį traukinių stotyse. Kiti griebiasi už galvų, kodėl ir vėl plečiami valdiški verslai? Klausantis šios diskusijos, galėjo susidaryti įspūdis, kad svarbiausias jos klausimas – reikia ar nereikia žmonėms galimybės užkąsti geležinkelio stotyje. Tačiau iš tiesų esminis klausimas – jei tokių parduotuvėlių ir reikia, tai ar jos turi būti valdiškos?
Gintarė Deržanauskienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsakymo paieškas apsunkina tai, kad Lietuvoje nėra atsakyta į fundamentalų klausimą, kokiu atveju valstybė gali dalyvauti versle, t. y. užsiimti ūkine – komercine veikla. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rekomenduoja šalims narėms apsibrėžti atvejus, kada valstybės valdomos įmonės ūkinės veiklos vykdymas yra pagrįstas. Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių auditą, taip pat pasigedo valstybinio požiūrio, kokias viešąsias paslaugas gali teikti tik valstybė, o kokios galėtų būti perduotos rinkai.

Net Konstitucijos 46 straipsnis nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise ir ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”, o išimtys galimos tik įrodžius, kad jos yra būtinos. Taigi, valstybės valdomos įmonės, norėdamos būti ta išimtimi, t. y. vykdyti ūkinę veiklą arba šiuo atveju – užsiimti mažmenine maisto produktų prekyba, turėtų įrodyti, kad tai yra būtina.

Deja, bet valdžia niekam nieko įrodinėti nelinkusi. Juolab, kad tai padaryti nebūtų lengva. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pradžioje Lietuvoje mažmenine prekybos veikla užsiėmė beveik 10 000, o maitinimo ir gėrimų teikimo veikla – beveik 3 000 ūkio subjektų. Pasiūla didelė ir joje neabejotinai atsirastų tokių, kurie mielai atidarytų parduotuvėles geležinkelių stotyse. Vartotojas iš to tik išloštų, nes tik konkurencijos sąlygomis gali būti užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis. Jei didžiuosiuose miestuose keliautojų traukiniais maitinimo problema vargu ar apskritai egzistuoja, tai mažesniuose miestuose įsikūrusios traukinių stotys galėtų būti puiki erdvė pasireikšti vietiniam smulkiam verslui. Sprendimų – nors vežimu vežk.

Keleivių vežimo geležinkeliais veikla yra nuostolinga. Kaip savo ataskaitose nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, 2018–2020 m. su keleivių vežimu susijusiems nuostoliams numatyta skirti 36,5 mln. eurų biudžeto lėšų. Teikdama šias paslaugas ši valstybės valdoma įmonė konkuruoja su kitomis keleivius vežančiomis kelių ir oro transporto įmonėmis. Išeitų, kad visi mokesčių mokėtojai susimoka už kažkieno galimybę važiuoti traukiniu, ir už tai, kad „Lietuvos geležinkeliams“ būtų lengviau konkuruoti su kitais keleivių vežimo paslaugų teikėjais. Jau tai neatrodo nei logiška, nei sąžininga konkurencijos požiūriu.

Lyg šito būtų maža, štai kyla idėja steigti parduotuvėles, kad tiems nuostolingiems, visų mokesčių mokėtojų remiamiems keleiviams keliauti būtų patogiau. Net ir tuo atveju, jei siekiama padidinti keleivių srautus ir pradėti keleivius vežti nenuostolingai, reikia turėti omeny, kad tai bus daroma ir privataus verslo sąskaita. Juk tas, kas važiuos traukiniu, nevažiuos autobusu arba neskris lėktuvu. Sakysite, juk tai konkurencija, tegul išlieka stipriausi! Bepigu būti stipriausiam, kai vienintelis turi galimybę prieiti prie pinigų šaltinio, kuris kitiems yra nepasiekiamas. Štai čia slypi nesąžiningos konkurencijos šaknys, apie kurias kalbėti vengiama.

Idėjos autoriai tikina, kad parduotuvės tikrai nebus finansuojamos valstybės biudžeto pinigais. Toks argumentas iškalbingas ne kiek valdiškų parduotuvių pateisinimas, kiek tuo, kad atskleidžia požiūrį į valstybės valdomų įmonių lėšų ir biudžeto santykį. Juk parduotuvių steigimui reikės investicijų, kurios gali būti daromos iš įmonės arba skolintų lėšų. Abiem atvejais, tai mažins įmonės pelną, o taip pat ir dividendus, kurie turėtų grįžti į valstybės biudžetą. Taigi, argumentai pernelyg atskiriantys valstybės valdomos įmonės lėšas nuo valstybės biudžeto, prasilenkia su tiesa. Ir siekiant išlikti sąžiningiems prieš mokesčių mokėtojus, apie įmonės lėšas geriau galvoti kaip apie biudžeto pinigus, o įmonės turtą – kaip apie visų mūsų turtą.

Ir galiausiai tenka pripažinti, kad valdiškų parduotuvėlių idėja nėra precedentas „Lietuvos geležinkelių“ istorijoje. Sovietinis palikimas UABGelsauga”, dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, teikianti asmens, turto, patalpų ar teritorijų apsaugos ir nuotekų valymo paslaugas, drąsiai siūlo savo paslaugas plačiajai visuomenei. Įdomu būtų išgirsti, kaip tokią veiklą įmonės akcininkai pagrįstų Konstitucijos 46 straipsnio kontekste.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra tik viena iš 58 valstybės valdomų įmonių. Nepamirškime dar beveik 260 savivaldybių valdomų įmonių. Visos jos verčiasi, kuo tik sugalvoja. Tęsiantis taip ir toliau, prieš 30 metų pasirinktas rinkos ekonomikos kelias virs klystkeliu, pažymėtu nesąžiningos konkurencijos ženklu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
4.0000

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (3)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (2)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Top naujienos

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (14)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Nausėdos susitikimo su Pačėsu paslaptis: pokalbio versijos skiriasi (91)

Ne tik Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus tarpininkavimo ir paramos prašė...

Audronė Dautartienė – netipinė šeimos gydytoja: taiko specifinius gydymo būdus ir sutaiko šeimas

„Daktarė iš didžiosios raidės. Daktarė, kuri išmano savo darbą. Daktarė, pas kurią norisi...

Dešros nori brangti, bet negali įvardino, kada bus kainų šuolis (68)

Lietuvos mėsos perdirbėjai šoke – kiaulienos kainoms sparčiai kopiant į viršų prekybos...

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (602)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Gyvai / LKL pusfinalis Klaipėdoje: „Neptūnas“ – „Rytas“ (17)

Trečiadienį 18.50 į pirmąjį „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos mūšį Klaipėdoje kyla vietos...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (83)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Visoje Europoje daugybę metų ieškotas žmogžudyste įtariamas lietuvis pagaliau sučiuptas (38)

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienio pavakarę pranešė, kad...

Jei norite gauti darbą, niekada nesakykite šių dalykų (12)

Dauguma žmonių žino, kaip svarbu prieš darbo pokalbį pasiruošti tai, ką reikia kalbėti,...