Verslo praktikoje pasitaiko atvejų, kai sutartis baigiasi, bet paslaugų teikėjas ar darbų vykdytojas ne dėl savo kaltės neatlieka visų numatytų darbų. Tuomet kyla klausimas, ar baigti darbus, už kiek, ar bus teisėta galimybė reikalauti apmokėjimo už tai, kas padaryta nebegaliojant sutarčiai. Teisme išnagrinėta byla atsako į visus šiuos klausimus.
Giedrius Murauskas, SPC Legal

Pasibaigus trejus metus trukusiam ginčui tarp įmonės ir statybų techninės priežiūros paslaugų bendrovės aiški galutinė ir neskundžiama teismo nuomonė: tiekėjui priklauso atlygis už sutartus ir atliktus darbus, net jei nebegalioja šių darbų viešųjų pirkimų sutartis.

Ginčas tarp įmonių kilo dėl to, kad sutartyje buvo numatytas jos galiojimas, bet iki šio termino pabaigos techninės priežiūros paslaugos visa apimtimi nebuvo spėtos suteikti. Techninės priežiūros paslaugų įmonė paslaugas teikė faktiškai 2 metus po to, kai baigėsi galutinis sutarties terminas laikydamasi nuomonės, kad užsakovo pageidavimai ir sutikimas atlikti darbus bus pakankamu užtikrinimu, kad už teikiamas paslaugas galiausiai bus atsiskaityta. Užsakovas manė priešingai – paslaugų teikėjas veikia savo rizika.

Šiuo sprendimu buvo suformuota svarbi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad paslaugos teikėjui atlyginimas už suteiktas paslaugas vis tiek priklauso nepaisant to, kad sutartis nebegalioja ar tokio pobūdžio paslaugos turėtų būti perkamos viešojo pirkimo būdu. Iki minėto teismo sprendimo nebuvo galutinai aišku, kiek paslaugos teikėjas arba rangovas, gavęs užsakovo pritarimą tęsti paslaugų teikimą ar darbų atlikimą pagal pasibaigusio galiojimo sutartį, veikia savo rizika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris priėmė palankų sprendimą tiekėjui, jam priteisęs prašytą sumokėti sumą už atliktus darbus. Ši nutartis jau yra įsiteisėjusi.

Ši byla atsakė ne tik į klausimą, ar bendrovė gali gauti atlyginimą tęsdama darbus pasibaigus sutarties terminui, bet ir kaip turėtų būti skaičiuojamas atlygis už paslaugas. Teismas išaiškino, kad atliktų darbų vertė turėtų būti skaičiuojama pagal analogiško sandorio vertės kriterijų – t. y. analogiškas viešojo pirkimo sutartis, sudarytas panašiu metu, arba analogiškus sandorius tarp privačių ūkio subjektų, o teisingo atlyginimo nustatymui gali būti taikomi ir kiti metodai, pavyzdžiui, paskirta teismo ekspertizė.

Paslaugų kainos klausimas šioje byloje buvo labai svarbus. Juk viešojo pirkimo sutartis pasižymi jos nekeičiamumu, griežtumu, todėl tam tikrą kainą pasiūlęs paslaugų teikėjas privalo prisiimti bet kokias rizikas dėl kainos padidėjimo sutarties galiojimo metu. Išaiškinta, kad kai sutartis pasibaigia, bet paslaugų pirkėjas toliau formuluoja užduotis tiekėjui, paslaugų kaina skaičiuojama pagal susitarimo metu aktualias rinkos kainas. Pavyzdžiui, šios bylos atveju buvo paskirta ekspertizė, kuri nustatė atliktų paslaugų rinkos kainą ir ji buvo didesnė nei tiekėjo reikalavimas teisme. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjui tam tikrais atvejais tęsti darbus ir vėliau siekti jų apmokėjimo net gali būti palanku dėl kainos augimą lemiančių priežasčių. Be abejo, toks išaiškinimas neturėtų būti pretekstas piktnaudžiauti ir sąmoningai tęsti sutarties vykdymą.

Reikšminga ir tai, kad išnagrinėtos bylos atveju viešojo pirkimo sutartį pasirašė, pirkimą vykdė ir mokėjimus pagal ją vykdė Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti institucija, o tikruoju paslaugos gavėju buvo įmonė. Ji, nors ir buvo sutarties šalimi, finansinių įsipareigojimų nebuvo prisiėmusi, o paslaugos pagal sutartį buvo teikiamos jau pasibaigus projekto finansavimo iš ES Sanglaudos fondų metu ir ES paramą administruojanti institucija nurodė, kad neturi ne tik pareigos, bet ir galimybės atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas išaiškino, kad tokią pareigą turi galutinis paslaugos gavėjas. Tai yra svarbus ir kiek netikėtas išaiškinimas – galutinis paslaugos gavėjas neturėjo finansinių įsipareigojimų pagal pradinę sutartį, nebuvo ir paslaugų užsakovu. Teismas nusprendė, kad pareiga mokėti jam tenka dėl to, kad jis yra faktinis naudos gavėjas.

Įdomu ir tai, kad šios bylos nagrinėjimas užtruko 3 metus ir bylos baigtis buvo viena iš rečiausiai pasitaikančių: po pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nepalankių tiekėjui sprendimų byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kuris bylą grąžino nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, priėmusiam tiekėjui palankų sprendimą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs civilinėje byloje Nr. E2A-419-464/2017.

Manau, kad tai yra svarbus laimėjimas ne tik mano klientui, bet ir visiems tiekėjams, nes praktika rodo, jog viešųjų pirkimų sutarčių galiojimo terminai ir faktinio jų įvykdymo terminai nesutampa, tačiau dabar jau yra aišku, kad su užsakovo sutikimu užbaigtas sutarties vykdymas lemia ir užsakovo pareigą už jį atsiskaityti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Justas Sakavičius. Ar G Taško reklama nežemina moterų? Teisininko komentaras (18)

„Vilnius pradeda reklamuotis kaip Europos G Taškas“ – skelbia pastarųjų dienų naujienų...

Darius Raulušaitis. Susitaikymo su VMI laikotarpis: amnestija ar spąstai? (1)

Seimas 2019 m. pirmą pusmetį paskelbė susitaikymo su Valstybine mokesčių inspekcija ( VMI )...

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (42)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (21)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Top naujienos

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (22)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (288)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (170)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (13)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...

Afganistano sostinė atakuota raketomis, vyksta susirėmimai atnaujinta 10:58 (54)

Šalia Afganistano sostinės diplomatinio rajono antradienį anksti ryte nukrito mažiausiai...

Autentiška sodyba atveria duris Molėtų rajone: siūlys praustis kamine (2)

Verslininkas Kazimieras Jakutis užsimojo naujiems tikslams: jam priklausančią autentišką, kone...

Japonų menininkas internetą užkariavo iliustracijomis, kasdienes situacijas pripildančiomis humoru

Japonų menininkas, žinomas Keigo vardu, sužavėjo internetą paprastais, tačiau mielais ir...

Pasibaisėjo komentarais dėl nunuodyto šuns: ar jūs tikrai pateisinate nusikaltėlius? (40)

Po paskutinės paviešintos istorijos , kai buvo nunuodytas pasaulyje gerai žinomas šuo,...

Palangoje žuvimi prekiaujanti vieniša Petro Gražulio dukros mama džiaugiasi pelninga vasara: geriausi pirkėjai – rusai (66)

Palangos verslininkai džiaugiasi – pagaliau po daugelio metų vasara karšta ir labai pelninga....

Javapjūtė: ūkininkai pjauna ne tik javus, bet ir elektros stulpus (8)

Šiemet nuo metų pradžios užfiksuoti 53 įvykiai, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar...