aA
Niekas neabejoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks. Vienintelis likęs klausimas yra – kiek?. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiemet sumažės 7,9 proc., o kitais metais augs 7,4 proc. Tarptautinis valiutos fondas pateikė panašią prognozę: 8,1 proc. susitraukimas šiemet ir 8,2 proc. augimas kitąmet. Taigi, nors Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks, kitais metais numatomas augimas, kuris labiausiai priklausys nuo šiandienos Vyriausybės veiksmų.
Gabrielius Makuška
Gabrielius Makuška
© Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausią kirtį ekonomika patirs per vidaus vartojimą, kuris, pasak Europos Komisijos prognozių, sumažės 10 proc. Privačios investicijos prognozuojama sumažės 5 proc. Eksportas – 12,5 proc. Tačiau reikia suvokti, jog šios prognozės visų pirma atsižvelgia tik į karantino ir jau 2 mlrd. Vyriausybės numatytos paramos ekonomikai įtaką. Kitaip tariant, tai yra dabartinė prognozė, su prielaida, kad ateityje niekas nekis.

O kisti – privalo. Kol kas numatyta maždaug 2.5 mlrd. eurų valstybės pagalbos ekonomikai. Visgi, jei, kaip EK prognozuoja, Lietuvos ekonomika susitrauks 8 proc. (arba 4 mlrd. Eur), dabartinė Vyriausybės pagalba atsvertų tik dalį BVP „skylės“. Dabartiniame scenarijuje Vyriausybės ekonomikos skatinimo deficitas siekia dar maždaug 2 mlrd. eurų. Dar daugiau, mąstant apie tolimesnę ateitį – reikalinga ekonomikos augimo „katalizacijos“ injekcija, kuri galėtų sudaryti dar maždaug 5 mlrd. eurų.

Potencialūs ekonomikos skatinimo kanalai galėtų būti įvairūs. Pradedant spartesniu strateginių valstybinių projektų vystymu, viešaisiais pirkimais ir baigiant mokesčių grąžinimo mechanizmu. Deja, panašu, kad Vyriausybė jau mažina lėšas strateginiams projektams tokiu būdu mažindama ir statybos darbų apimtis, kurios galiausiai prives prie didesnio nedarbo ekonomikoje. O kalbant apie teikiamos pagalbos tempo padidinimą ir neadekvataus įmonių įsiskolinimo išvengimą, Vyriausybė nenoriai svarsto kitas pagalbos verslui galimybes.

Visgi, dėl didesnių tikėtinų finansavimo poreikių Vyriausybė jau padidino šalies skolinimosi ribą 2020-iesiems metams 5 milijardais eurų. Tačiau, nors Europos Komisija krizės metu išaugusius valstybių narių deficitus ir fiskalinių taisyklių laikymąsi vertina lanksčiau, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi neatsakingam viešųjų finansų valdymui, juolab kad ekonominis gyvenimas Lietuvoje tęsis ir po pandemijos, todėl, darant veiksmus šiandien, reikia iš akių nepaleisti vidutinio ir ilgojo laikotarpių ekonominės perspektyvos. Kitaip tariant, valstybei reikalinga strategija.

Verslas pasitiki savo jėgomis ir bando pats spręsti savo problemas, bet kad pilnai išnaudotume atsiveriančias naujas galimybes, ekonomikos skatinimo priemonės turi būti įveiklintos pilna apimtimi ir laiku: kad nesustotų gamyba, kuri yra pagrindinis eksporto variklis, O tam reikia: sutvarkyti draudimo garantijas prekių tiekimui ir žaliavoms; užtikrinti apyvartinius kreditus; skirti ypatingą dėmesį naujų eksporto rinkų paieškai, nes tai yra galimybė užimti tas nišas, kuriose iki šiol veikė Azijos gamintojai.

Lietuva turi gilias pramonės tradicijas, itin stiprią logistiką ir didžiulį potencialą, tačiau neturi 10-20 metų strategijos, kurią turi kitos, konkurencingos valstybės. Lietuvai reikia krypties. Europa jau įvardijo prioritetines žemynui kryptis, tai – žaliasis kursas, skaitmenizavimas ir aukštosios technologijos. Visos šios kryptys reikalauja holistinio požiūrio, tad ir norint juos įgyvendinti būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos reguliacinės aplinkos iki nuoseklaus inovacijų finansavimo modelio. Kol kas akivaizdu, jog Lietuvai trūksta šio holistinio požiūrio.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Nerijus Mačiulis. Kada kils palūkanų normos? (16)

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų...

Artūras Tukleris. Psichologinis smurtas darbe: ką pakeis mobingo sąvokos įteisinimas Darbo kodekse? (2)

Seime skinasi kelią Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( Darbo kodeksas ) pakeitimai, kuriais...

Egidijus Langys. Didysis Brolis jus mato ir stebi: kur raudoną liniją brėžia BDAR? (3)

Namuose mes stebime potencialius vagis. Automobilį – mūsų automobilį – gadinančius kitus...

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (9)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Top naujienos

Mindaugas Milinis | D+

Sovietų maršalas, kuris apiplėšė Berlyną: brangenybes ir meno vertybes namo vežė vagonais

Gegužės 8-ąją (Europoje) ir 9-ąją (Rusijos Federacijoje) buvo minimos Antrojo pasaulinio karo...

Putino kalboje – iškalbingos detalės tarp eilučių: kas liko be grasinimų ir pagiežos (320)

Šlovinga pergalė, aplaistyta krauju ir ašaromis. Tokie motyvai kaip ir kasmet skambėjo gegužės...

Izraelis žada galingą atsaką: „Hamas“ peržengė neleistiną ribą sureagavo ir JAV (11)

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį perspėjo Gazos Ruožą...

Po jaunos medikės tragedijos Šiauliuose prabilo apie šokiruojančias darbo sąlygas: tokių atvejų yra daugiau (251)

Jaunos Šiaulių medikės tragedija paskatino dar garsiau kalbėti apie mobingą, patiriamą gydymo...

Agnė Keizikienė | D+

Lietuvė su keliais kilogramais nesėkmingai kovojo beveik pusę metų, o neteko – per dieną: paaiškino, kaip tai įmanoma

Daugelis sveiko gyvenimo mokytojų, mitybos specialistų sutinka, kad kartais lengviau yra netekti...

Neatrastos devynios Turkijos vietos 2021 metams

„ Turkija atliko puikų darbą diversifikuodama turizmo prekybą ir dabar yra 6-ta pagal lankomumą...

Europiečiai tokius namus statosi jau seniai, tačiau lietuviams šių būstų kaina – neįkandama: išauga mažiausiai trečdaliu (16)

Organiška statyba Europoje – tai puikiai žinomas statybos būdas. Teigiama, kad organiška...

Galimybių pasas daugelio lauktos privilegijos nesuteiks: išimtys kol kas nenumatytos (277)

Jau po dviejų savaičių Lietuvoje pradėsiantis galioti Galimybių pasas jo turėtojams suteiks...