Nors tikimasi, kad susitarimas padės kilstelėti naftos kainą, taip gali ir nenutikti, nes „lubos“ jau nebetoli.
Prieš prasidedant OPEC šalių narių susitikimui viešojoje erdvėje išsiskyrė keletas nuomonių. Vieni buvo įsitikinę, kad į neformalų susitikimą susirinkę atstovai sutars mažinti gavybos apimtis, apriboti pasiūlą ir taip auginti naftos kainą.
Kiti tuo metu primindavo Irano ir Saudo Arabijos nesutarimus – šių šalių atstovai esą atvyksta tik pasikalbėti, tačiau nieko konkretaus sutarti nežada.
Saudo Arabija buvo linkusi į susitarimą, tačiau Iranas tvirtino, kad ne tik nemažins naftos gavybos, bet ją dar ir padidins iki maksimalių apimčių – 4 mln. barelių per dieną.
Vis dėlto, susitikimo finale buvo sutarta sumažinti naftos gavybos apimtis 750 tūkst. barelių per dieną – nuo išgaunamų maždaug 33,25 mln. barelių iki 32,5-33 mln. barelių per dieną. OPEC narių pasiektas susitarimas gerokai nustebino tiek finansų rinkos dalyvius, tiek ir naftos prekybininkus.
Po šių naujienų WTI naftos kaina pakilo iki 47 JAV dolerių, o „Brent“ naftos kaina – iki 48,7 JAV dolerių už barelį. Momentinis kainos augimas abiem atvejais siekė apie 2 JAV dolerius už barelį ir paskatino prognozes apie galimus reikšmingus kainos šuolius ateityje.
Kainos augimui – mažai erdvės
Iš tiesų tikėtina, kad OPEC susitarimas ilguoju laikotarpiu prie barelio naftos kainos pridės 7-10 JAV dolerių. Tačiau tik tuomet, jeigu jis iš tiesų bus įgyvendintas – jau yra buvę atvejų, kai OPEC susitarimai nevykdomi arba vykdomi ne visa apimtimi.
Reikia turėti galvoje, kad kainos augimui erdvės yra nedaug. Pirma, tiek OPEC, tiek ir Rusija šiuo metu išgauna rekordinius kiekius naftos.
Vien tik pastaroji valstybė nuo rugpjūčio iki rugsėjo gavybos apimtis padidino 400 tūkst. barelių per dieną.
Tai reiškia, kad suderėtas mažinimas iš tiesų yra labai menkas. Be to, ilgą laiką vyraujant žemai naftos kainai, tokiai kokia ji buvo pastaruoju metu, buvo pristabdyta daugybė projektų – tiek gavybos telkiniuose, tiek ir infrastruktūros plėtros.
Įvairiais vertinimais yra laikoma, kad naftos kainai pasiekus 50-60 JAV dolerių už barelį ribą, vėl įsijungtų JAV skalūnų gavybos šaltiniai ir dar labiau padidintų pasiūlą, taip sukurdami „lubas“, apribosiančias kainos kilimą.
Be to, jeigu kaina kiltų, gali būti atnaujinta vis daugiau įšaldytų naftos gavybos projektų ir taip augtų pasiūla rinkai.
Tačiau rinka jau dabar yra perpildyta – perteklinė ir pasiūla, ir sukauptų atsargų kiekis. Kartu auga ne OPEC šalių naftos gavybos apimtys, todėl ilguoju laikotarpiu OPEC gali būti sunku daryti įtaką pasaulinei naftos gavybai.
Taigi, nors vakarykštis OPEC sprendimas sukėlė diskusijų bangą apie naftos kainos kilimo perspektyvas, objektyvių priežasčių naftos kainai kilti žymiai nėra. Todėl vakarykštį OPEC susitikimo rezultatą reikėtų vertinti labiau kaip deklaratyvų, o ne kaip keičiantį žaidimo taisykles.
