aA
Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje.
Giedrė Gečiauskienė
© Bendrovės archyvas

Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas?

Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos. Ką daryti, kuomet kaip niekad laisva monetarinė politika nepadeda pasiekti spartesnio ekonomikos augimo ir aukštesnės infliacijos?

Ekonomikos augimo prognozės nedžiugina

Nors JAV šiuo metu yra vienintelė iš didžiųjų išsivysčiusių ekonomikų, neturinti neigiamų palūkanų, būtent JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen pranešimas metiniame ekonominės politikos simpoziume Jackson Hole rugpjūčio 26 d. patrauks ekonomistų ir rinkų dalyvių dėmesį, ieškant atsakymo į klausimą „Kiek galima tęsti itin laisvą monetarinę politiką, niekaip nesugebant pasiekti makroekonominių tikslų?“.

Būtent dėl šios priežasties labai tikėtina, kad dar žemesnių palūkanų pasaulyje artimiausiu metu nepamatysime. Tiesa, priežasčių jas didinti taip pat nėra, taigi labiausiai tikėtina, kad neigiamas palūkanų normas centriniai bankai išlaikys ir toliau.
Giedrė Gečiauskienė

Tiek Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad būtina imtis fiskalinio skatinimo priemonių, nes monetarinis neduoda laukto rezultato ir vis mažiau efekto turės ateityje.

Ką gi, tokie siūlymai nėra jokia naujiena.

Užtenka pažvelgti į duomenis, rodančius, kaip keitėsi rinkų dalyvių lūkesčiai dėl didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo 2017 metais.

Palyginus dabartines ir sausio mėnesį skelbtas prognozes, akivaizdu, kad vos spartesnė plėtra prognozuojama tik Japonijai (tiesa, ji išlieka labai menka – apie 0,5 proc.). Tuo tarpu JAV, euro zonos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių ekonomikų augimo prognozės yra mažinamos nepaisant rekordiškai žemų palūkanų.

Būtent dėl šios priežasties labai tikėtina, kad dar žemesnių palūkanų pasaulyje artimiausiu metu nepamatysime. Tiesa, priežasčių jas didinti taip pat nėra, taigi labiausiai tikėtina, kad neigiamas palūkanų normas centriniai bankai išlaikys ir toliau.

Tačiau kas gali padėti pasiekti spartesnę ekonomikos plėtrą?

Centrinių bankų taikomų priemonių nepakanka

Viena vertus, patarimas pasitelkti fiskalinius stimulus yra gėdingai paprastas. Būdų skatinti ekonomiką ir tėra du, ir jei monetarinių stimulų neužtenka, reikalingi ir fiskaliniai: arba valstybės išlaidų, arba mokesčių diktuojami stimulai.

Tarptautinės institucijos, tokios kaip TVF ir EBPO, jau garsiai kalba apie valstybės išlaidų didinimo poreikį ir kaip priemonę siūlo tikslines investicines programas. Tačiau kuomet išsivysčiusių šalių įsiskolinimo lygiai yra ir taip aukšti, ši užduotis tampa pakankamai sudėtinga.

Kaip bebūtų įdomu, būtent euro zona yra pirmoji tarp didžiųjų ekonomikų, plačiau kalbanti apie fiskalinio skatinimo žingsnius 2017 m. Vien tai, kad Ispanijai ir Portugalijai buvo atleista už Mastrichto kriterijų pažeidimus, leidžia spėti, kad Europos institucijos gali ir toliau būti atlaidžios nesilaikantiems taisyklių, didesniu ir svarbesniu tikslu matydamos spartesnės ekonominės raidos tikslus.

Tuo tarpu JAV situacija yra įdomi dėl artėjančių prezidento rinkimų. Nors 2017 m. biudžetas turi būti patvirtintas iki rinkimų, abu kandidatai į prezidentus – Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas – yra kalbėję, kad šaliai reikalingos reikšmingos viešojo sektoriaus investicijos siekiant spartesnės ūkio plėtros.

Kalbos kalbomis, tačiau remiantis dabartiniais lūkesčiais, būtent iš D. Trumpo tikimasi plačių fiskalinio skatinimo priemonių, kurios kartu ir gerokai padidintų šalies biudžeto deficitą. H. Clinton administracija, tikėtina, laikytųsi „bus gerai, kaip yra“ strategijos, taigi didelio veržlumo iš jos nelaukiama.

Galbūt ir drąsu sakyti, kad neigiamų palūkanų eksperimentas nepavyko, bet tikrai aišku, kad centrinių bankų rankos tampa surištos.

Tuo tarpu politikai, skirtingai nuo centrinių bankų, susiduria su pačiais įvairiausiais rūpesčiais, ir ekonominė politika yra tik vienas iš klausimų begalinėje jų darbotvarkėje. Ką jau bekalbėti apie rinkiminio ciklo diktuojamą motyvaciją ką nors daryti (arba dažniau – jos stoką). Regis, veržlumas dabartiniame ekonominiame pasaulyje yra tapęs retu reiškiniu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas? (1)

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (67)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (34)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (16)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (1)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (537)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

Dvigubas karštakošio Gordono Ramsay gyvenimas: šis virtuvės šefas sudėtingesnė asmenybė, nei manėte (7)

Šiandien virtuvės šefai nebėra tik beveidžiai virtuvės gilumoje pasislėpę maisto gamintojai...

Paaiškėjo, kur pernai labiausiai brango būstas: Vilnius nėra lyderis (4)

Praėjusiais metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (70)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

„Bloomberg“ gidas: ką toliau darys didžiausi pasaulio centriniai bankai? (2)

Centriniai bankai žengia į naujus metus, jausdami spaudimą iš investuotojų persvarstyti, kokio...