Tokiais atvejais paprastai sudaroma šabloninė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Joje apibrėžiama automobilio markė, modelis, identifikacinis numeris, pirkėjo bei pardavėjo duomenys ir automobilio kaina. Tačiau labai retai aptariamos atsiskaitymo sąlygos arba jos apibrėžiamos papildomu žodiniu susitarimu. Todėl pardavėjas gali patekti į situaciją, kai pirkėjas vengia atsiskaityti už perduotą automobilį arba teigia, jog už jį atsiskaitė grynaisiais automobilio perdavimo metu, tačiau savo teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais.
Kilus tokiam ginčui, kam tenka įrodinėjimo našta? Ar pardavėjas turi įrodyti, jog negavo apmokėjimo už automobilį, ar atvirkščiai – pirkėjas turi įrodyti, kad su pardavėju atsiskaitė?
Iki šiol Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) buvo suformavęs praktiką, kad pareiga įrodyti išimtinai tenka tik pardavėjui. LAT ankstesnė praktikoje buvo konstatavęs, kad vien tai, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra patvirtintas kainos sumokėjimo faktas, nėra pakankamas įrodymas teigti, kad pirkėjas neatsiskaitė su pardavėju pagal sutartį, nes byloje nustatyta, kad pirkėjui perduotas sutarties dalykas. Pinigų nesumokėjimo faktą turėjo įrodyti pardavėjas, teigiantis, kad sutarties dalyką (automobilį) jis perdavė esant kitam žodiniam susitarimui dėl kainos mokėjimo.
Toks LAT suformuotas reikalavimas reiškė, kad pardavėjas turėjo įrodyti tai, ko nebuvo – atsiskaitymo už automobilį. Akivaizdu, tokiomis aplinkybėmis pardavėjui laimėti bylą teisme būtų sudėtinga, kadangi pardavėjas neturėtų įrodymų, kuriais pagrįstų savo reikalavimus.
Tačiau šių metų vasarį LAT šią akivaizdžiai ydingą praktiką pakeitė. Nuo šiol pardavėjas ginčo atveju turi įrodyti tik daikto (automobilio) perdavimo faktą, o pirkėjas – atsiskaitymo už automobilį. Konstatuota, jog sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. Vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė. Todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti.
Taigi, nuo šiol, kilus ginčui dėl neatsiskaitymo už parduotą automobilį (ar kitą panašų daiktą), pardavėjui nebebus pareigos įrodyti, jog su juo nebuvo atsiskaityta. Pardavėjui įrodžius, jog daiktas perduotas, būtent pirkėjas turės pareigą įrodyti, kad pinigai buvo sumokėti.
