Pradėti reikėtų nuo to, kad daug verslų šios krizės gali neišgyventi arba niekada nebeatsitiesti. Ir tai, pirmiausiai, bus tie verslai, kurie per pastarąjį dešimtmetį neprisitaikė arba neprisijaukino technologijų. Tam tikra prasme, dabartinė pandemija yra lyg išlikimo egzaminas verslams, kurio metu būtent inovatyvios kompanijos smarkiai atsiplėš nuo visų likusių. Jeigu verslas geba keistis, įsisavinti visas technologines naujoves, nebijo inovuoti, jis šį krizinį egzaminą išlaikys.
Priešingu atveju – šis etapas bus kupinas iššūkių ir išbandymų. Kuo čia dėta Y karta ir kuo ji susijusi su verslais? Y kartos žmonės gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Ši karta yra labai geras pavyzdys, kokią naudą gali gauti, jei augi kartu su technologijomis. Y kartos žmonės, o vėliau – mokiniai, studentai, darbuotojai – puikiai prisijaukino technologijas, todėl jiems nesunku prisitaikyti naujame darbe, išmokti procesus ar, galų gale, dirbti su skirtingais išmaniais įrenginiais.
Verslas iš šios kartos galėtų pasimokyti būtent augimo kartu su technologijomis – kuo labiau į savo verslą įsileidi ir integruoji išmanius sprendimus, tuo tau vėliau lengviau prisitaikyti ir adaptuotis rinkoje. Jau dabar matyti, kad krizės akivaizdoje technologinių sprendimų nebijančių įmonių kuriamų paslaugų vertė išauga, o pats verslas – progresuoja.
Technologinį pranašumą pirmi pajaus darbuotojai
Daugelyje pasaulio šalių šiuo metu paskelbtas karantinas, o tarptautinės kompanijos tiek viduje, tiek išorėje reaguoja į susidariusią situaciją. Be abejo, jeigu įmonė savo veikloje naudoja įvairias technologijas, gali užtikrinti prekybą ar paslaugų teikimą internetu, turi draugiškas vartotojams aplinkas internetinėje erdvėje, joms seksis lengviau. Bet pirmiausiai technologinį bendrovių pasiruošimą krizėms ar ekstremalioms situacijoms pajaučia darbuotojai. Kai kovojama su pandemija, įmonės stengiasi neeikvoti daug laiko ir resursų.
Todėl tos įmonės, kurių veikla gali nesunkiai persikelti į skaitmeninę erdvę, o visus darbus bei operacijas gali atlikti nuotoliniu būdu, yra beveik pasiruošusios darbui krizės akivaizdoje. Tokių įmonių darbuotojai taip pat beveik nepajaus skirtumo, nes darbai nenutrūks, o jų atlikimas mažai kuo skirsis nuo to, koks jis buvo prieškriziniu laikotarpiu. Tuo metu tos įmonės, kurios veikė senamadiškai ir technologijų diegimą ar įsisavinimą atidėliojo, dabar per trumpą laiką turi keisti savo infrastruktūrą, investuoti į įrangos atnaujinimą. Šie verslai patiria didžiulius nuostolius, taip pat lygiagrečiai kenčia ir šių įmonių darbuotojai.
Todėl tie verslai, kurie dar iki pandemijos buvo technologiškai stiprūs, ne tik neišeikvos savo resursų, bet ir jų darbuotojai toliau sėkmingai kurs verslui pridėtinę vertę. Nes vartotojų poreikiai ištikus krizei išlieka. Kai kuriose srityse jie mažesni, bet vartotojai vis tiek turės įsigyti prekių bei paslaugų ar patenkinti savo poreikius, todėl verslams jų ieškoti nereikės.
Klausimas tik, ar verslai jau dabar pasiruošė ir technologiškai geba tai užtikrinti, panašiai kaip Y karta greitai perpranta naujus išmaniuosius sprendimus, ar tol, kol galės tai įgyvendinti, įmonėms nuo pagrindų teks mokytis perkelti savo verslą į IT amžių?
Kita vertus, prisiminkime, kad tai, kas vyksta dabar, tai ne vien didelė galimybė ir patogus laikas verslams inovuoti, kurti ar plėstis. Šis laikotarpis taip pat yra ir netekčių metas, todėl reikia nepamiršti, kad visos šios galimybės atsirado žmogiškosios tragedijos šešėlyje, o plečiant savo verslus – į tai atsižvelgti.
Technologijų lyderiai diktuos sąlygas visai rinkai
Tai, kas vyksta šiuo metu, iš dalies artima 2009-ųjų metų įvykiams, kai krizės padariniai įveikė daugybę bendrovių. Kadangi verslas nestovi vietoje, veiklą sustabdžiusias kompanijas pakeitė naujos. Šiandien mūsų laukia dar įdomesnis scenarijus. Šiuo metu mums jau gerai pažįstamos technologijų lyderės, pavyzdžiui, „Facebook“, „Google“ ar „Microsoft“, 2009 metais dar nebuvo pasiruošusios valdyti visų sektorių. Dabar tokios kompanijos yra laikomos rinkos gigantėmis, todėl jos užima labai stiprias pozicijas ir gali skverbtis bei taikyti savo sprendimus naujose srityse – nuo medicinos iki maisto pramonės.
Todėl ryškėja tokia tendencija: kuo labiau kompanija technologiškai išsivysčiusi, tuo ji greičiau auga bei užima stipresnes pozicijas rinkoje, o tai lemia, kad ji gali spręsti, kaip atrodys mūsų rytojus. Todėl artėjantis dešimtmetis bus palankus būtent tokioms bendrovėms – jos taps lyderės visose mūsų gyvenimo srityse, o ne vien ten, nuo ko pradėjo savo veiklą.
Todėl šis laikotarpis – puiki galimybė pasižymėti būtent Lietuvos verslams. Kaip tai padaryti? Reikia priimti inovacijas kaip gyvenimo būdą, investuoti į technologijas ir talentus bei kurti tokias kompanijas, kurios ne tik dirbs užsienio rinkose, bet ir juose dominuos. Šiems tikslams pasiekti mes viską turime, reikia tik dar didesnės ambicijos.
Kalbant bendrai, tai, kad technologinės kompanijos vis labiau skverbsis į skirtingas gyvenimo sritis, atneša dvi naujienas – gerą ir blogą. Geroji yra ta, kad technologijas vystančios įmonės ras naujus darbo atlikimo būdus, sukurs dar daugiau gyvenimą lengvinančių inovacijų, o tai paspartins ir visą ekonomikos variklį. Naujos technologijos taip pat sukuria daug darbo vietų ir daro įtaką vartotojų kasdienybei. Kita vertus, yra ir bloga naujiena, kuri aktuali tiems verslams, kurie tik pradeda pažintį su technologijomis ar ir toliau ketina tęsti veiklą taip, kaip ją vykdė prieš 20 metų. Lygiai kaip Y karta yra imlesnė visiems dabartiniams pokyčiams, nes augo kartu su technologijomis, taip ir kompanijos, kurios nebijo IT sprendimų ir juos naudoja, taps dar konkurencingesnės.
Ši krizė, kaip ir kitos, buvusios prieš tai, praeis, bet vieną dalyką pakeis negrįžtamai – paspartins ateitį.
