aA
Žvelgiant istoriškai, kiekviena krizė atneša daug skausmo, bet tuo pat metu – ir daug galimybių. Kai prasideda rimtos krizės, dažnai atrodo, kad viskas aplink griūna kaip kortų namelis. Ekonomika sustoja, verslai susiduria su nematytais iššūkiais, o vietoje ateities planų – nežinomybė. Vis dėlto dalis verslų kriziniais laikais kaip tik iškyla arba sunkumų beveik išvengia. Kaip jiems tai pavyksta? Atsakymą sufleruoja Y karta, iš kurios šiandien visi verslai galėtų pasimokyti.
Einaras von Gravrock
Einaras von Gravrock
© Asmeninio albumo nuotr.

Pradėti reikėtų nuo to, kad daug verslų šios krizės gali neišgyventi arba niekada nebeatsitiesti. Ir tai, pirmiausiai, bus tie verslai, kurie per pastarąjį dešimtmetį neprisitaikė arba neprisijaukino technologijų. Tam tikra prasme, dabartinė pandemija yra lyg išlikimo egzaminas verslams, kurio metu būtent inovatyvios kompanijos smarkiai atsiplėš nuo visų likusių. Jeigu verslas geba keistis, įsisavinti visas technologines naujoves, nebijo inovuoti, jis šį krizinį egzaminą išlaikys.

Priešingu atveju – šis etapas bus kupinas iššūkių ir išbandymų. Kuo čia dėta Y karta ir kuo ji susijusi su verslais? Y kartos žmonės gimė pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Ši karta yra labai geras pavyzdys, kokią naudą gali gauti, jei augi kartu su technologijomis. Y kartos žmonės, o vėliau – mokiniai, studentai, darbuotojai – puikiai prisijaukino technologijas, todėl jiems nesunku prisitaikyti naujame darbe, išmokti procesus ar, galų gale, dirbti su skirtingais išmaniais įrenginiais.

Verslas iš šios kartos galėtų pasimokyti būtent augimo kartu su technologijomis – kuo labiau į savo verslą įsileidi ir integruoji išmanius sprendimus, tuo tau vėliau lengviau prisitaikyti ir adaptuotis rinkoje. Jau dabar matyti, kad krizės akivaizdoje technologinių sprendimų nebijančių įmonių kuriamų paslaugų vertė išauga, o pats verslas – progresuoja.

Technologinį pranašumą pirmi pajaus darbuotojai

Daugelyje pasaulio šalių šiuo metu paskelbtas karantinas, o tarptautinės kompanijos tiek viduje, tiek išorėje reaguoja į susidariusią situaciją. Be abejo, jeigu įmonė savo veikloje naudoja įvairias technologijas, gali užtikrinti prekybą ar paslaugų teikimą internetu, turi draugiškas vartotojams aplinkas internetinėje erdvėje, joms seksis lengviau. Bet pirmiausiai technologinį bendrovių pasiruošimą krizėms ar ekstremalioms situacijoms pajaučia darbuotojai. Kai kovojama su pandemija, įmonės stengiasi neeikvoti daug laiko ir resursų.

Todėl tos įmonės, kurių veikla gali nesunkiai persikelti į skaitmeninę erdvę, o visus darbus bei operacijas gali atlikti nuotoliniu būdu, yra beveik pasiruošusios darbui krizės akivaizdoje. Tokių įmonių darbuotojai taip pat beveik nepajaus skirtumo, nes darbai nenutrūks, o jų atlikimas mažai kuo skirsis nuo to, koks jis buvo prieškriziniu laikotarpiu. Tuo metu tos įmonės, kurios veikė senamadiškai ir technologijų diegimą ar įsisavinimą atidėliojo, dabar per trumpą laiką turi keisti savo infrastruktūrą, investuoti į įrangos atnaujinimą. Šie verslai patiria didžiulius nuostolius, taip pat lygiagrečiai kenčia ir šių įmonių darbuotojai.

Todėl tie verslai, kurie dar iki pandemijos buvo technologiškai stiprūs, ne tik neišeikvos savo resursų, bet ir jų darbuotojai toliau sėkmingai kurs verslui pridėtinę vertę. Nes vartotojų poreikiai ištikus krizei išlieka. Kai kuriose srityse jie mažesni, bet vartotojai vis tiek turės įsigyti prekių bei paslaugų ar patenkinti savo poreikius, todėl verslams jų ieškoti nereikės.

Klausimas tik, ar verslai jau dabar pasiruošė ir technologiškai geba tai užtikrinti, panašiai kaip Y karta greitai perpranta naujus išmaniuosius sprendimus, ar tol, kol galės tai įgyvendinti, įmonėms nuo pagrindų teks mokytis perkelti savo verslą į IT amžių?

Kita vertus, prisiminkime, kad tai, kas vyksta dabar, tai ne vien didelė galimybė ir patogus laikas verslams inovuoti, kurti ar plėstis. Šis laikotarpis taip pat yra ir netekčių metas, todėl reikia nepamiršti, kad visos šios galimybės atsirado žmogiškosios tragedijos šešėlyje, o plečiant savo verslus – į tai atsižvelgti.

Technologijų lyderiai diktuos sąlygas visai rinkai

Tai, kas vyksta šiuo metu, iš dalies artima 2009-ųjų metų įvykiams, kai krizės padariniai įveikė daugybę bendrovių. Kadangi verslas nestovi vietoje, veiklą sustabdžiusias kompanijas pakeitė naujos. Šiandien mūsų laukia dar įdomesnis scenarijus. Šiuo metu mums jau gerai pažįstamos technologijų lyderės, pavyzdžiui, „Facebook“, „Google“ ar „Microsoft“, 2009 metais dar nebuvo pasiruošusios valdyti visų sektorių. Dabar tokios kompanijos yra laikomos rinkos gigantėmis, todėl jos užima labai stiprias pozicijas ir gali skverbtis bei taikyti savo sprendimus naujose srityse – nuo medicinos iki maisto pramonės.

Todėl ryškėja tokia tendencija: kuo labiau kompanija technologiškai išsivysčiusi, tuo ji greičiau auga bei užima stipresnes pozicijas rinkoje, o tai lemia, kad ji gali spręsti, kaip atrodys mūsų rytojus. Todėl artėjantis dešimtmetis bus palankus būtent tokioms bendrovėms – jos taps lyderės visose mūsų gyvenimo srityse, o ne vien ten, nuo ko pradėjo savo veiklą.

Todėl šis laikotarpis – puiki galimybė pasižymėti būtent Lietuvos verslams. Kaip tai padaryti? Reikia priimti inovacijas kaip gyvenimo būdą, investuoti į technologijas ir talentus bei kurti tokias kompanijas, kurios ne tik dirbs užsienio rinkose, bet ir juose dominuos. Šiems tikslams pasiekti mes viską turime, reikia tik dar didesnės ambicijos.

Kalbant bendrai, tai, kad technologinės kompanijos vis labiau skverbsis į skirtingas gyvenimo sritis, atneša dvi naujienas – gerą ir blogą. Geroji yra ta, kad technologijas vystančios įmonės ras naujus darbo atlikimo būdus, sukurs dar daugiau gyvenimą lengvinančių inovacijų, o tai paspartins ir visą ekonomikos variklį. Naujos technologijos taip pat sukuria daug darbo vietų ir daro įtaką vartotojų kasdienybei. Kita vertus, yra ir bloga naujiena, kuri aktuali tiems verslams, kurie tik pradeda pažintį su technologijomis ar ir toliau ketina tęsti veiklą taip, kaip ją vykdė prieš 20 metų. Lygiai kaip Y karta yra imlesnė visiems dabartiniams pokyčiams, nes augo kartu su technologijomis, taip ir kompanijos, kurios nebijo IT sprendimų ir juos naudoja, taps dar konkurencingesnės.

Ši krizė, kaip ir kitos, buvusios prieš tai, praeis, bet vieną dalyką pakeis negrįžtamai – paspartins ateitį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.8571

Artūras Bakšinskas. Kodėl ne lobstantis „elitas“ kaupia su gyvybės draudimu?

Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos...

Aleksandras Izgorodinas. Septynios esminės išvados iš 2021 m. pirmojo ketvirčio JAV BVP rezultatų

JAV komercijos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su 2020 m. tuo...

Edmundas Volskis. Sukčiai naudojasi sunkmečiu: daugėja fiktyvių užsakymų

Šiuo laikotarpiu kritus nemažos dalies įmonių pardavimams, verslai susiduria su išaugusiais...

Eglė Čeponytė. Kaip sumažinti pajamų nelygybę šalyje? (8)

Nuo pat nepriklausomybės pradžios Lietuva savo mokestine ir ekonomine politika siekė didinti...

Titas Budreika. Ar laikas peržiūrėti MMA nustatymo mechanizmą? (2)

Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES...

Top naujienos

Lietuvoje – siūlymas dirbti 4 darbo dienas per savaitę už tą patį atlyginimą: tai išbandžiusi įmonė sako, kad pasiteisina (220)

Vėl kyla diskusijos dėl keturių dienų darbo savaitės. To žadama siekti Lietuvos socialdemokratų...

Po JAV ataskaitos – naujas išpuolis Lietuvoje: taikiniai pasirinkti neatsitiktinai (374)

Vos diena. Tiek užtruko programišiai, surengę kibernetinę ataką Lietuvoje po to, kai JAV...

Po pasaulį nuolat keliaujantis verslininkas Jokūbas Laukaitis: karantinas mane užklupo pačiu laiku (37)

Po pasaulį nuolat keliaujantis idėjų kupinas verslininkas Jokūbas Laukaitis , daugiau nei pusei...

Andrius Almanis | D+

Kruvinojo barono saulėlydis: jį radę „raudonieji“ negalėjo patikėti, kad tai – legendinis tironas III dalis

1921 m. pradžioje ties Mongolijos siena telkėsi vis daugiau bolševikų dalinių, kai kurie net...

Top10. Gamintojai griebiasi už galvų – pasaulyje siaučianti jėga Lietuvos neaplenkė (71)

Pasaulis, pamažu išsivaduojantis iš koronaviruso pandemijos gniaužtų, regis jau galėtų kiek...

TS-LKD atstovas žodžių apie Nausėdą nebesirenka: ar jis tinkamas atstovauti tokio aukšto pilotažo susitikime Prezidentūros reakcija lakoniška (909)

Įtampa tarp Seimo ir Prezidentūros dėl Lietuvos atstovavimų Europos Vadovų Taryboje auga. Seimo...

Artimiausiu metu – prastos sinoptikų žinios: iki šilumos dar teks iškęsti ne vieną nemalonią dieną (1)

Ketvirtadienio dieną dangų dengs gana tankių debesų sluoksnis, kurį retsykiais praplėš skaisti...

VTEK pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo (48)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro, liberalo...

Feisbuke sparčiai išplitęs vaizdas apie milžiniškas vynuogių kekes Ukrainoje sulaukė ekspertų reakcijos (31)

Feisbuko grupės ir kiti socialinių tinklų forumai – vietos, kuriose sparčiai sklinda melagienos...

Čempionų lygos finale susigrums du anglų futbolo milžinai (15)

UEFA Čempionų lygos finale gegužės pabaigoje susigrums „Manchester City“ ir Londono...