Aišku, ignoruoti to, kad mūsų šalies smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) patiria sunkumų gauti finansavimą, nereikia. Tą liudija ir Lietuvos banko inicijuojamos įmonių apklausos ir Europos Komisijos duomenys. Galimybę gauti finansavimą kaip didžiausią rūpestį įvardija 13 proc. Lietuvos SVV įmonių. Ir šiuo požiūriu mes lenkiame bene visas ES šalis (ES rodiklis – 7 proc.).
Tačiau reikia sutikti ir su tuo, kad dabar verslas turi kaip niekad daug finansavimo pasirinkimų. Ne bankų pinigų verslui finansuoti šiandien rinkoje tikrai pakanka. Tik vis dar neretai stabdo tam tikros baimės, nežinojimas ar tiesiog įmonės savininkų nenoras prisiimti papildomų įsipareigojimų.
Aišku, galutinis sprendimas yra tik paties įmonės savininko. Puiku, kai užtenka savų lėšų. Idealiame scenarijuje gautini pinigų srautai pilnai ir laiku padengtų išlaidas. Tačiau realybėje daugumai įmonių reikalingas finansavimas tam tikroms išlaidoms, kurios ne visada atitinka gaunamas įplaukas.
Kokia rekomendacija? Pasidomėti visomis finansavimo galimybėmis ir pažvelgti į jas plačiau – pirmiausia, nebijoti ieškoti kitų finansavimo partnerių, jei iš vienų sulaukiama neigiamo atsakymo, įsiklausyti į specialistų rekomendacijas, kodėl kredito paraiška atmesta. Kitas reikšmingas dalykas – pravartu užsitikrinti finansavimą iš įvairių šaltinių.
Bankai vis dar yra kertinis finansuotojas. Ir panašu, kad artimiausiu metu tokiu išliks. Tačiau negalima ignoruoti ir to, kad verslo finansavimo poreikis iš tiesų didelis, tad natūralu, kad tradiciniai finansuotojai nepajėgūs suteikti jo visiems. Ir ne visuomet reikia siekti tik jo.
Šiuolaikiniame versle apstu situacijų, kai pasižvalgyti į alternatyvas patartina net ir jau turint paskolą banke. Štai paprastas realus pavyzdys iš mūsų veiklos kasdienybės. Įmonė yra sutarusi, kad dalį projekto finansuos bankas arba kredito unija. Ta dalis paprastai būna iki 80 proc. investicijų vertės, o kitą dalį įmonė nusprendžia finansuoti savomis lėšomis. Visgi paaiškėja, kad tuo metu nuosavų resursų nepakanka, nes jie tam tikrą laiką bus reikalingi apyvartiniam kapitalui. Tokiu atveju verslui į pagalbą gali stoti alternatyvūs finansuotojai. Tokia trumpalaikė, dažniausiai iki vienerių metų, paskola vadinama anglišku terminu „bridge“. Dažniausiai ji būna brangesnė nei paskola iš banko, bet jei skaičiuotume viso projekto kainą, vidutinė palūkanų norma vis tiek išlieka sąlyginai mažesnė ir įmonė gali spręsti, ar verta pradėti vystyti projektą.
Kitas dažnas šių laikų pavyzdys – mažos prekybos įmonės, kurių apyvarta paprastai būna iki 1 mln Eur. Jos turi užsakyti prekes ir už jas sumokėti iš anksto. Tačiau kol prekės atvyks ir galiausiai bus parduotos, užtrunka nuo vieno iki keliolikos mėnesių. Tokiu atveju, įmonė, įvertinusi alternatyvaus finansavimo išlaidas, žinodama, per kiek laiko prekės bus realizuotos, gali papildomai finansuotis, pasinaudodama nedidele verslo paskola. Galbūt tai bus brangiau, bet su galimybe plėsti verslą, o ne iš viso atsisakyti papildomos apyvartos.
Situacijų yra labai įvairių ir, žinoma, kiekvienu atveju reikia skaičiuoti naudą, galimybes bei pajėgumus aptarnauti skolą. Praktika rodo, kad, įvertinus visas aplinkybes skolinantis iš alternatyvių šaltinių, nauda kur kas didesnė, nei išvis atsisakyti papildomos veiklos. Ypač turint omeny tai, kad įmonė turi gerą istoriją, reputaciją, stabilius finansinius rodiklius.
Tai labiausiai rekomenduotina kalbant apie apyvartinių lėšų bei projektų, kurie bankams tiesiog nepatrauklūs, finansavimą. Tokios situacijos paprastai labiau būdingos smulkesnėms įmonėms, kurių skolinimosi poreikis siekia nuo 5000 Eur iki 15000 Eur. Ir vėlgi verta pabrėžti, jog alternatyviems dalyviams finansuojant įmones, visai nebūtina konkuruoti su bankais. Dauguma jų gali naudotis ir bankų siūlomais finansavimo produktais, jeigu tik leidžia galimybės.
Šių laikų įmonių savininkams, kuriuos geriausiai apibūdina angliškas žodis „entrepreneur“ – inovatyviems, kūrybiškiems, tikslo siekiantiems žmonės, turintiems idėjų, finansavimas tikrai reikalingas ir norisi prie jo efektyviai prisidėti. Apsiriboti tik vienu pasirinkimu neverta, o pasiduoti kalboms, kad tradiciniai finansuotojai nefinansuoja, su kitais – neapsimoka, visiškai klaidingas požiūris.
