aA
Kalbos apie tai, kad smulkusis ir vidutinis verslas, ieškantis finansavimo, susiduria su vis daugiau iššūkių, netyla. Griežtėjantys tradicinių finansuotojų reikalavimai, vis daugiau atmestų paskolų paraiškų, dėl to sekantys verslo plėtros apribojimai, mažėjančios galimybės rastis naujoms iniciatyvoms. Galima būtų tęsti toliau, o galima pažiūrėti į situaciją kitu kampu. Gal visgi nereikėtų jos piešti tik tamsiomis spalvomis?
Eimantas Viršila
Eimantas Viršila
© Asmeninio archyvo nuotr.

Aišku, ignoruoti to, kad mūsų šalies smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) patiria sunkumų gauti finansavimą, nereikia. Tą liudija ir Lietuvos banko inicijuojamos įmonių apklausos ir Europos Komisijos duomenys. Galimybę gauti finansavimą kaip didžiausią rūpestį įvardija 13 proc. Lietuvos SVV įmonių. Ir šiuo požiūriu mes lenkiame bene visas ES šalis (ES rodiklis – 7 proc.).

Tačiau reikia sutikti ir su tuo, kad dabar verslas turi kaip niekad daug finansavimo pasirinkimų. Ne bankų pinigų verslui finansuoti šiandien rinkoje tikrai pakanka. Tik vis dar neretai stabdo tam tikros baimės, nežinojimas ar tiesiog įmonės savininkų nenoras prisiimti papildomų įsipareigojimų.

Aišku, galutinis sprendimas yra tik paties įmonės savininko. Puiku, kai užtenka savų lėšų. Idealiame scenarijuje gautini pinigų srautai pilnai ir laiku padengtų išlaidas. Tačiau realybėje daugumai įmonių reikalingas finansavimas tam tikroms išlaidoms, kurios ne visada atitinka gaunamas įplaukas.
Kokia rekomendacija? Pasidomėti visomis finansavimo galimybėmis ir pažvelgti į jas plačiau – pirmiausia, nebijoti ieškoti kitų finansavimo partnerių, jei iš vienų sulaukiama neigiamo atsakymo, įsiklausyti į specialistų rekomendacijas, kodėl kredito paraiška atmesta. Kitas reikšmingas dalykas – pravartu užsitikrinti finansavimą iš įvairių šaltinių.

Bankai vis dar yra kertinis finansuotojas. Ir panašu, kad artimiausiu metu tokiu išliks. Tačiau negalima ignoruoti ir to, kad verslo finansavimo poreikis iš tiesų didelis, tad natūralu, kad tradiciniai finansuotojai nepajėgūs suteikti jo visiems. Ir ne visuomet reikia siekti tik jo.

Šiuolaikiniame versle apstu situacijų, kai pasižvalgyti į alternatyvas patartina net ir jau turint paskolą banke. Štai paprastas realus pavyzdys iš mūsų veiklos kasdienybės. Įmonė yra sutarusi, kad dalį projekto finansuos bankas arba kredito unija. Ta dalis paprastai būna iki 80 proc. investicijų vertės, o kitą dalį įmonė nusprendžia finansuoti savomis lėšomis. Visgi paaiškėja, kad tuo metu nuosavų resursų nepakanka, nes jie tam tikrą laiką bus reikalingi apyvartiniam kapitalui. Tokiu atveju verslui į pagalbą gali stoti alternatyvūs finansuotojai. Tokia trumpalaikė, dažniausiai iki vienerių metų, paskola vadinama anglišku terminu „bridge“. Dažniausiai ji būna brangesnė nei paskola iš banko, bet jei skaičiuotume viso projekto kainą, vidutinė palūkanų norma vis tiek išlieka sąlyginai mažesnė ir įmonė gali spręsti, ar verta pradėti vystyti projektą.

Kitas dažnas šių laikų pavyzdys – mažos prekybos įmonės, kurių apyvarta paprastai būna iki 1 mln Eur. Jos turi užsakyti prekes ir už jas sumokėti iš anksto. Tačiau kol prekės atvyks ir galiausiai bus parduotos, užtrunka nuo vieno iki keliolikos mėnesių. Tokiu atveju, įmonė, įvertinusi alternatyvaus finansavimo išlaidas, žinodama, per kiek laiko prekės bus realizuotos, gali papildomai finansuotis, pasinaudodama nedidele verslo paskola. Galbūt tai bus brangiau, bet su galimybe plėsti verslą, o ne iš viso atsisakyti papildomos apyvartos.

Situacijų yra labai įvairių ir, žinoma, kiekvienu atveju reikia skaičiuoti naudą, galimybes bei pajėgumus aptarnauti skolą. Praktika rodo, kad, įvertinus visas aplinkybes skolinantis iš alternatyvių šaltinių, nauda kur kas didesnė, nei išvis atsisakyti papildomos veiklos. Ypač turint omeny tai, kad įmonė turi gerą istoriją, reputaciją, stabilius finansinius rodiklius.

Tai labiausiai rekomenduotina kalbant apie apyvartinių lėšų bei projektų, kurie bankams tiesiog nepatrauklūs, finansavimą. Tokios situacijos paprastai labiau būdingos smulkesnėms įmonėms, kurių skolinimosi poreikis siekia nuo 5000 Eur iki 15000 Eur. Ir vėlgi verta pabrėžti, jog alternatyviems dalyviams finansuojant įmones, visai nebūtina konkuruoti su bankais. Dauguma jų gali naudotis ir bankų siūlomais finansavimo produktais, jeigu tik leidžia galimybės.

Šių laikų įmonių savininkams, kuriuos geriausiai apibūdina angliškas žodis „entrepreneur“ – inovatyviems, kūrybiškiems, tikslo siekiantiems žmonės, turintiems idėjų, finansavimas tikrai reikalingas ir norisi prie jo efektyviai prisidėti. Apsiriboti tik vienu pasirinkimu neverta, o pasiduoti kalboms, kad tradiciniai finansuotojai nefinansuoja, su kitais – neapsimoka, visiškai klaidingas požiūris.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.5000

Liudgardas Maculevičius. Saulės energetikos burbulas vėl sugrįžo į Lietuvą (9)

2020-ieji bus išskirtiniai metai atsinaujinančios energetikos sektoriui Lietuvoje .

Aistė Paliukaitė. Pensinis amžius keičiasi visoje Europoje: kodėl tai turėtų rūpėti man? (11)

2019-ųjų pabaiga ir 2020-ųjų pradžia buvo garsiai pažymėtos Prancūzijos profesinių sąjungų...

Raminta Žimkutė – Pinelė. „Grigeo“ ir „Ekologistikos“ pamokos: kas galėjo skatinti įmonių atsakomybę? (7)

Premjeras Saulius Skvernelis radijo laidoje komentuodamas Klaipėdos „ Grigeo “ ir Alytaus...

Nerijus Mačiulis. 12 prognozių, juodvarniais lakstančių (4)

Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas...

Rūta Globytė. Kokias naujoves 2020 m. atneša darbo santykiams? (4)

Atėjus naujiesiems metams keliame naujus tikslus verslams, kuriame planus kaip juos įgyvendinti....

Top naujienos

Malinauskas – apie Nausėdos patarėjo žodžius: to Lietuvos politikoje dar nebuvo (332)

Vyriausybė sureagavo į prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus kritiką premjerui Sauliui...

Analitikas apie mokesčius išeinantiems vežėjams: tai nesunkiai įveikiama kliūtis (20)

Lietuvai nuo šių metų apmokestinus į užsienį verslą iškeliančias įmones, naujas mokestinis...

Laukia tikras orų kokteilis: Lietuvą siaubs smarkus vėjas, gali nugriaudėti perkūnija, o paskui pasnigs (17)

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos uostas nuo ryto riboja laivybą. Kaip skelbia sinoptikai, itin...

Pramonės stebuklas šalia Kauno: 2020 metais čia dirbs 5 tūkst. darbuotojų, grįžta daug emigrantų (651)

Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) išgyvena aukso amžių. Čia įsikūrė ne tik Lietuvos...

Nelengvas pasirinkimas: Nausėda seka kaimynų pėdomis – į Izraelį nevyks (482)

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo – nevyks į Izraelyje vyksiantį renginį, skirtą...

Turtingiausiųjų ir įtakingiausiųjų temos Davose: ruoškitės „piko dešimtmečiui“ (9)

Pasaulio ekonomikos forume (PEF), prasidėjusiame šią savaitę Alpių kalnų apsuptame Šveicarijos...

Dėl galingų stichijų – chaosas Ispanijoje žuvo mažiausiai 4 žmonės (6)

Ispaniją siaubianti audra Gloria nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes. Dėl stipraus...

Aktorei Jennifer Aniston į iškilmingus apdovanojimus teko vykti pusiau gulint, tai – gerai apgalvota moteriška gudrybė

Sekmadienį įvykusiuose Kino aktorių gildijos apdovanojimuose Jennifer Aniston vilkėjo nuostabią...

Šokas Lenkijoje: ūkininką, laikytą dingusiu be žinios, suėdė jo paties kiaulės

Lenkų tyrėjai įtaria, kad ūkininką, kuris paskutinį kartą buvo pastebėtas gruodžio 31 d.,...

Vyras darbo pokalbyje suprato, kad jam siūlomas galimai aferisto darbas: įspėja, kaip neapsigauti

Vieną kartą, neseniai, teko ieškoti darbo ir internete pamačiau skelbimą, kad reikalingi...