aA
Viešajame diskurse dažnai minimas „gyvulių ūkis“, neapibrėžiant jo turinio, tampa išplaukusia sąvoka, po kuria telpa viskas ir kartu nieko. Tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politikų deklaruojamus siekius griauti „gyvulių ūkį“ girdime kasmet: dar 2019 m. rudenį tą žadėjo padaryti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis, o naujai išrinkta konservatorių ir liberalų formuojama koalicija taip pat kelia šį tikslą. Tad ką iš tiesų reiškia „gyvulių ūkio“ griovimas ir kodėl nei vienai politinei valdžiai nepavyko to pasiekti?
Eglė Čeponytė
Eglė Čeponytė
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvoje vienas pirmųjų „gyvulių ūkio“ sąvoką pradėjo vartoti ekonomistas Raimondas Kuodis. Šią sąvoką R. Kuodis apibrėžia kaip gausybę mokestinių išimčių, kurios nėra pateisinamos konstituciniais horizontalaus teisingumo principais. Mokestinės išimtys sudaro galimybes tam tikroms verslų ir gyventojų grupėms legaliais būdais „optimizuoti“ mokamus mokesčius ir didinti savo pajamas kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.

2013 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė „gyvulių ūkio“ mastą Lietuvoje – per 215 mokestinių lengvatų ir išimčių „lygesniems už lygius“. Daugiausia lengvatų, net 49, buvo nustatytos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatyme rastos 9 lengvatos, akcizų įstatyme – 17 lengvatų ir t.t. Praktiškai kiekvienam Lietuvoje mokamam mokesčiui yra numatytos išimtys.

Lietuvos banko atliktais skaičiavimais, 2020 m. planuojami valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl PVM, GPM, akcizų, pelno mokesčių lengvatų gali siekti 1,58 mlrd. EUR (žr. diagramą žemiau). Palyginimui, visam šalies švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto 2019 m. skirta 1,44 mlrd. EUR.


57-58 proc. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų yra surenkama iš GPM ir PVM mokesčių. Daugiausiai mokestinių pajamų irgi yra netenkama dėl šių dviejų mokesčių išimčių. Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais, dėl lengvatinių PVM tarifų šalies biudžetas per metus netenka apie 280 mln. EUR pajamų, o dėl PVM išimčių – 342 mln. EUR (remiantis 2017 m. duomenimis). Didžiausi metiniai pajamų netekimai dėl GPM lengvatų yra susiję su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymu – dėl NPD netenkama apie 700 mln. EUR pajamų per metus.

Ar turėtume siekti išnaikinti visą „gyvulių ūkį“? Tikrai ne. Dalį PVM išimčių reglamentuoja ES PVM direktyva, kurios negalime pakeisti (remiantis šia direktyva PVM neapmokestinama finansinės, draudimo, azartinių lošimų ir kt. paslaugos). Kita dalis išimčių ir lengvatinių tarifų užtikrina mokestinės sistemos progresyvumą. Pavyzdžiui, 2020 m. NPD dėka, visiems darbuotojams, uždirbantiems iki maždaug 2 VDU/mėn., didesniu ar mažesniu procentu yra sumažinamas GPM mokestis. Grafike žemiau pateikiami neto atlyginimų dydžių pokyčiai taikant ir netaikant NPD.


Tad kokias išimtis ir lengvatinius tarifus pirmiausia turėtų peržiūrėti naujoji dešiniųjų koalicija? Daugiausiai ekonomistų kritikos sulaukia milžiniški samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo netolygumai, sudarantys sąlygas mokestiniam arbitražui (žr. grafiką žemiau). Asmuo, pasirinkęs kitą ekonominės veiklos formą, gali perpus ir daugiau susimažinti mokamus mokesčius.


„Didžiausius“ mokesčius ir socialinio draudimo įmokas moka samdomi darbuotojai. 2020 m. samdomų darbuotojų, uždirbančių MMA ir daugiau, efektyvus mokesčių tarifas (įskaitant socialinio draudimo įmokas) svyruoja nuo 28 proc. (uždirbant MMA) iki maždaug 41 proc. (uždirbant 7 VDU ir daugiau). Mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams taikomas GPM tarifas yra mažesnis dėl NPD, tuo tarpu pajamoms, viršijančioms maždaug 7 VDU (83 VDU per metus) pradedamas taikyti progresinis 32 proc. GPM tarifas (vietoje įprastinio 20 proc. GPM), tačiau pastariesiems taip pat yra taikomos SODROS valstybinio socialinio draudimo įmokų lubos, tad bendra mokesčių ir įmokų našta aukštas pajamas gaunantiems asmenims nedidėja.

Mažiausias efektyvus mokesčių „tarifas“ taikomas asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais. Verslo liudijimo turėtojas moka fiksuotą sumą mokesčių, kuri nepriklauso nuo jo gaunamų pajamų dydžio. Liudijimų kainas nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Ši veiklos forma sukurta siekiant supaprastinti itin mažas pajamas gaunančių savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą. Tačiau šia lengvatine apmokestinimo forma imta piktnaudžiauti. VMI duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo apie 4,7 tūkst. verslo liudijimų turėtojų, kurių deklaruotos metinės pajamos viršijo 20 tūkst. EUR (tačiau taip pat pastebėtina, jog didelė dalis pajamų lieka nedeklaruota siekiant išvengti mokesčių). Atsižvelgiant į piktnaudžiavimą verslo liudijimais, 2019 m. priimti nutarimai dalį jų naikinti, o ateityje turėtų atsirasti dar daugiau apribojimų šiai veiklos formai.

Yra apie 10 skirtingų savarankiškai dirbančių asmenų veiklos formų, kurios visos yra apmokestinamos skirtingais GPM, PSD ar VSD tarifais arba joms yra taikomos skirtingos socialinio draudimo įmokų bazės. Net patyręs „ūkininkas“ tokiame „gyvulių ūkyje“ lengvai pasimestų: VMI parengta šias apmokestinimo tvarkas apibendrinanti lentelė užima apie 59 puslapius (ją galima rasti čia).

Norint sugriauti „gyvulių ūkį“, reiktų iš esmės peržiūrėti ir supaprastinti visą mokesčių sistemą. Iki šiol visi bandymai tai padaryti priminė Sizifo darbą – dešimtys siūlomų pakeitimų susidurdavo su dešimtimis besipriešinančių interesų grupių, pateikiančių gausybę ekonominių argumentų, kodėl būtent jiems reikėtų taikyti mokestines išimtis ir lengvatinius tarifus (tarkime, su dalies interesų grupių išdėstytais kontrargumentais, kodėl turėtų būti nepritarta dar 2017 metais Finansų ministerijos siūlytam mokestinių lengvatų naikinimui, galima susipažinti čia).

Norint spręsti „gyvulių ūkio“ problemą, naujajai valdančiųjų koalicijai reikėtų ne tik itin tvirto politinio stuburo, bet ir tvirtesnio mokesčių mokėtojų palaikymo. Pirmas žingsnis kovoje su „gyvulių ūkiu“ galėtų būti skirtas visuomenės sąmoningumui ir viešųjų finansų skaidrumui didinti: galbūt pradėjus viešinti duomenis, kiek realių pajamų mūsų valstybės biudžetas kasmet netenka dėl kiekvienos mokestinės išimties, interesų grupių įtaka politikams ir pasirinktas tonas pamažu švelnės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.0556

Indrė Pelėdaitė. Ką daryti įmonėms, kad kibernetinius incidentus pavyktų išgyventi paprasčiau (1)

Pagaliau reikėtų atsisakyti įsitikinimo, kad su kibernetinėmis rizikomis susiduria tik...

Matas Malijonis. Nuo 2022-ųjų viešieji pirkimai vyks sklandžiau. Kas naujo įstatymo pakeitimuose? (1)

Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Martynas Giga. Ketvirtadalis milijono elektros vartotojų palieka nesvarumo būseną: kaip nenusiskriausti brangstant elektrai

Rekordiškai pakilusios elektros kainos Lietuvoje bus amortizuojamos prailginant rinkos...

Jūratė Cvilikienė. Ar augančios šildymo kainos pristabdys vartojimo pasiutpolkę?

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą...

Irma Kirklytė. Kas yra kibernetinis incidentas ir ko imtis jam įvykus

Daugybei verslų dalį veiklos ar visiškai ją perkėlus į internetinę erdvę, tampa itin svarbu...

Top naujienos

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (51)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (32)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (430)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Paaiškino, kuo skiriasi pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių gydymas: medikai įspėja suklusti ir jaunus žmones

Nuo koronaviruso pasiskiepijęs žmogus aplinkiniams yra mažiau pavojingas nei to nepadaręs. Tai...

Per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas: bus ir lietaus, ir stiprių vėjo gūsių (3)

Šeštadienio orus lems per šalį slenkantis šaltasis atmosferos frontas.

Kraštas, kuris giriasi išskirtine gamta ir pramogomis: skanaus maisto ir pigaus poilsio sostinė laukia turistų iš Lietuvos (88)

Sakartvelas – šalis, kurioje lietuviai yra be galo mylimi ir gerbiami. Daug kur užtenka tik...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip gimsta blogis: Holokausto architektas, kuris myriop pasmerkė tūkstančius žydų ir... įsidarbino automobilių gamykloje  I dalis (4)

Jeigu pradeda lankyti įkyrios mintys, koks esate šaunus ir nepakartojamas, reikia suklusti. Jei...

Antrą pratęsimą šią savaitę žaidusi „Barca“ triumfavo ir Monake sunki CSKA pergalė Maskvoje (8)

„Barcelona“ (4/0) ir toliau demonstruoja raumenis Eurolygoje – iškovojo ketvirtą pergalę iš...

Jungtinė Karalystė sukrėsta po parlamentaro nužudymo: tragiška diena mūsų demokratijai (150)

Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas penktadienį mirė po to, kai buvo kelis kartus...