Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais, – paaiškėjo po Europos Centrinio Banko (ECB) atliktos apklausos.
Egidijus Paleckis
© Lietuvos bankas

Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje taip dažnai atsiskaitoma grynaisiais, yra alternatyvių prieinamų mokėjimo būdų trūkumas ir grynaisiais gaunamos pajamos. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais vis dar labai populiarūs tiek Lietuvoje, tiek daugumoje euro zonos šalių.

ECB apklausos duomenimis, Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių gyventojai 79 proc. mokėjimų apsipirkimo vietose atlieka grynaisiais pinigais, 19 proc. mokėjimo kortelėmis ir 2 proc. kitais būdais. Šie duomenys prieštarauja vyraujančiam įsitikinimui, kad grynuosius pinigus jau dabar išstumia mokėjimo kortelės.

Grynaisiais žmonės dažniau atsiskaito už smulkius mažos vertės pirkinius, kuriuos greitai pamiršta, o už didesnės vertės, labiau įsimenančius pirkinius dažniau sumoka kitais mokėjimo būdais.

Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Šiek tiek rečiau grynieji naudojami Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai.

Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje, kur atitinkamai tik 22 ir 34 proc. atvejų buvo galima mokėti ne tik grynaisiais.

Todėl žmonės, nežinodami, ar galės atsiskaityti kitais būdais, grynaisiais pinigais pasirūpina iš anksto, o jų turėjimas yra viena pagrindinių priežasčių jais atsiskaityti. Lietuvoje dažniausiai grynaisiais mokama gatvės ir turgaus prekyvietėse, restoranuose ir kavinėse bei parduotuvėse perkant kasdienes prekes, rečiausiai – viešbučiuose.

Vis dėlto apklausa atskleidžia, kad, turėdami galimybę rinktis, 44 proc. lietuvių mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele ir tik 40 proc. rinktųsi grynuosius. Svarbiausi mokėjimų kortelėmis privalumai, kuriuos įvardijo respondentai, – paprasta, greita ir nereikia tikrinti, ar turi pakankamai grynųjų. Grynieji labiau vertinami dėl to, kad mokėdami grynaisiais pinigais žmonės aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.

Dar viena svarbi priežastis, lemianti atsiskaitymų grynaisiais dažnumą, yra ta, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas ketvirtadalį ar daugiau savo reguliarių pajamų gauna grynaisiais pinigais. Dažniau už lietuvius pajamas grynaisiais pinigais gauna tik graikai, slovakai ir kipriečiai. Tokią dalį pajamų grynaisiais gauna tik kas penktas latvis ir kas dešimtas estas. Šalyse, kur grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažiau paplitęs, pavyzdžiui, Nyderlanduose Suomijoje ir Liuksemburge, pajamas grynaisiais gauna itin mažai gyventojų.

Dažniausiai grynųjų pinigų gaunama iš bankomatų, kurie daugumai gyventojų lengvai prieinami. Didžioji dauguma lietuvių tvirtina, kad bankomatus jiems pasiekti lengva, ir tik kas dešimtas teigia, kad jam kyla sunkumų. Be to, net trečdalis lietuvių mano, kad nominalų struktūra bankomatuose neatitinka jų poreikių ir norėtų, kad bankomatuose būtų galima gauti mažųjų nominalų (5 ir 10 eurų) banknotų.

Grynieji pinigai Lietuvoje plačiai paplitę ir kaip taupymo priemonė. Net 37 proc. lietuvių turi grynųjų pinigų santaupų namuose ar banko seife, iš jų kas penktas turi atsidėjęs daugiau nei 1 000 eurų. Euro zonoje tik Slovakijoje daugiau gyventojų laiko santaupas grynaisiais pinigais, o visoje euro zonoje grynaisiais pinigais kaupia kas ketvirtas.

Jau greitai vartotojai sulauks patogios alternatyvos gryniesiems pinigams – momentinių mokėjimų. Tai galimybė pervesti pinigus tame pačiame banke ar į kitą banką bet kuriuo paros metu kiekvieną dieną ištisus metus – pinigai gavėjo sąskaitoje atsiduria per kelias sekundes. Momentiniai mokėjimai Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink prieinami nuo 2017 m. lapkričio mėn. ir tik nuo mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo priklausys, kaip greitai šią paslaugą jie pasiūlys vartotojams.

Nuo 2018 m. lapkričio mėn. Lietuvos bankas integruos savo sistemą į ECB ir euro zonos šalių centrinių bankų kuriamą sistemą, kuri leis vykdyti momentinius mokėjimus visoje euro zonoje. Bekontaktėmis ir mobiliosiomis technologijomis pagrįstos momentinių mokėjimų priemonės (pvz., išmanusis telefonas) turi didelį potencialą pakeisti gyventojų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir perkant iš smulkių verslininkų.

ECB apklausa vyko 17 euro zonos šalių, iš viso apklausta daugiau kaip 65 tūkst. gyventojų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (56)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

Eglė Dulkė. Kodėl atėjo laikas atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus? (10)

Galima pastebėti giliai įsišaknijusį stereotipą, dėl kurio daugelis kompanijų vengia samdyti...

Paulius Pališkis. Kad verslo idėja neliktų tik svajone (3)

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra...

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (19)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

Top naujienos

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (97)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Jazzu sužadėtinis Donatas Ivanauskas apie jųdviejų santykius: kartais kuo sudėtingiau – tuo lengviau (21)

Sunku tylėti, kai širdis šaukte šaukia: „Myliu!“ Meilė, į kurią sudėti gražiausi...

Žmogžudystė Tauragės rajone: šaudė ir į policininkus (49)

Policija tiria šeštadienį Tauragės rajone įvykusios tragedijos, kai vyras nušovė du žmones ir...

Orai: lietaus gaivos dar teks palaukti (8)

Pirmojoje kitos savaitės pusėje sulauksime rekordinių karščių, tačiau jau ketvirtadienį šalį...

„Nike We run Vilnius“ bėgimo metu – olimpietės piršlybos (2)

Vilniuje prasidėjo daugybės dalyvių sulaukusios bėgimo varžybos „Nike We run Vilnius“. Jų...

Ultimatumas prekybininkams: pardavinėti vaistus arba alkoholį (15)

Seime skinantis kelią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvai leisti kai kuriais...

Leipsite iš juoko: iš kojų verčiantys pirkiniai internetu (34)

Nors istorijų apie klaikius pirkinius internetu iš Kinijos yra daug, pasirodo, vis tiek atsiranda...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (503)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Iš Venesuelos pabėgęs lietuvis – apie „maisto mafiją“, „Maduro dietą“ ir tikrą baimę (169)

Prieš daugiau nei 70 metų 41-erių Juano Kvedaro seneliai pabėgo iš Lietuvos ir saugesnio bei...