aA
Namuose mes stebime potencialius vagis. Automobilį – mūsų automobilį – gadinančius kitus eismo dalyvius. Darbe vaizdo įrašas daromas, kad klientai nesugalvotų reikšti nepagrįstų pretenzijų, o darbuotojai nesukčiautų. Po darbo kavinėje (cha, ar dar prisimenate, kada tai buvo!) mus stebi, kad kas nors nenugvelbtų šalia pasidėtos piniginės. Gatvėje kameros turėtų saugoti nuo plėšimų. Ir taip toliau ir panašiai – vaizdo stebėsena, o teisingiau, vaizdo įrašymas jau yra pasiekęs ir net pralenkęs Orvelo kūrinius.
Egidijus Langys
Egidijus Langys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Eiti prieš bangas drįsta retas, todėl visi nuosekliai diegia ir plečia vaizdo ir garso stebėsenos mastą. Kur gali nuvesti tokia paranoja, gerai rodo pastarųjų metų žingsniai Kinijoje, kur didžiųjų miestų gyventojai jau yra tapę masinio socialinio profiliavimo eksperimento objektais. O tam pagrindinius duomenis teikia būtent vaizdo stebėsenos infrastruktūra.

O kur ploną raudoną liniją brėžia ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)? Netrukus švęsiantis savo 3-iąjį gimtadienį reglamentas sukūrė ir pluoštą lietuviškos teismų praktikos pavyzdžių. Bylose jau nagrinėti ginčai dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo. Tad į kokias esmines aplinkybes turime atkreipti dėmesį?

Pagal BDAR vaizdo stebėjimas nėra savaime pateisinama priemonė. Todėl prieš pradedant stebėjimą būtina įsivertinti ir teisėtumo kriterijus. Kitu atveju Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) gali ne tik uždrausti tęsti tokius veiksmus, bet ir skirti solidžias baudas.

Iliustratyvus vienas Inspekcijoje gautas darbuotojų skundas. Pasirodo, vienos gamybinės įmonės cechuose be darbuotojų žinios ir sutikimo buvo vykdytas vaizdo stebėjimas. Tai yra, stebėta ir poilsio zona, ir siuvimo cechas – stebėti darbuotojai. Nors darbdavys teigė, jog vaizdo stebėjimas vyksta neva dėl darbuotojų saugumo, tačiau darbuotojai skunde dėstė, jog įmonėje nėra buvę vagysčių, todėl tiesioginis tikslas yra būtent darbuotojų stebėsena.

Įmonės atstovai gynėsi, jog stebėti būtina į patalpas atvežamas ir išvežamas prekes (apskaitoje yra fiksuotas prekių trūkumas), o gamybinėse patalpose stebėjimas leidžia patikimai įvertinti, ar darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų, nustatyti faktines aplinkybes, kai dėl darbų saugos ar kitų pažeidimų padaroma žala darbuotojų sveikatai, ypač – kai atliekami nelaimingų atsitikimų darbo vietoje tyrimai (beje, tokių įmonėje išties būta). Stebėjimas argumentuotas ir tuo, kad patalpose nėra galimybės įrengti saugos posto, todėl yra ir realus interesas saugoti patalpose esančius brangius mechanizmus ir priemones.

Tokie argumentai Inspekcijos neįtikino: prekių trūkumo mastas – pagrįstas tik 38 vnt. trūkumas, kai per metus pagaminama apie 40 tūkst. vnt. Panašiai atmestas ir nelaimingų atsitikimų tyrimo reikalingumas (iš 2 fiksuotų atvejų vaizdo stebėsena nepadėjo nustatyti jokių esminių aplinkybių). O, svarbiausia, Inspekcija atkreipė dėmesį, jog nepagrįstai ilgas įrašų saugojimo laikotarpis – net 14 dienų, kai Europos duomenų apsaugos valdybos gairėse rekomenduojamas maksimalus terminas yra 72 valandos.

Ginčas teisme taip pat baigėsi ne įmonės naudai. Teismo vertinimu, tikslas apsaugoti turtą negali būti fiktyvus arba hipotetinis. Stebėjimo galima imtis tuomet, kai iš tikrųjų įvyksta nelaimė, pavyzdžiui, anksčiau buvo padaryta žala arba įvyko rimti incidentai. O 38 prekių trūkumas to niekaip nepatvirtina, antrasis nelaimingas atsitikimas įvyko įmonei įvyko jau vykdant vaizdo stebėjimą, tačiau jis niekaip nepadėjo nustatyti nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių ar šį įvykį ištirti. Lygiai taip pat neaišku, kaip vaizdo stebėjimas būtų užkardęs pirmąjį incidentą.

Tokia oficialių institucijų liniją tęsianti teismo pozicija leidžia formuluoti kelias rekomendacijas svarstantiems diegti vaizdo sistemas. Pirma, būtina įvertinti visas alternatyvias galimybes, ar nėra kitų priemonių, kurios leistų išvengti vaizdo stebėjimo. Jeigu tokių galimybių nėra, tai patartina atitinkamą išvadą fiksuoti raštu, aprašyti kriterijus, pagal kuriuos gauta tokia išvada.

Antra, kritiškai įvertinti tariamą teisėtą interesą dėl vaizdo stebėjimo būtinumo. Jis turi būti ir realus, ir aktualus, jis negali būti fiktyvus ar hipotetinis. Pavyzdžiui, stebėjimo galima imtis tuomet, kai iš tikrųjų įvyksta nelaimė. Tai reiškia, jog anksčiau buvo padaryta žala arba įvyko rimti incidentai. Jie turėtų būti dokumentuoti – aprašyti fiksuojant datą, pobūdį, finansinius nuostolius ir kitą svarbią informaciją. Tam rekomenduotina atlikti ir poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą.

Trečia, kritiškai vertinti duomenų saugojimo terminą. Jis ne tik turi būti nurodytas, tačiau ir būti objektyviai pagrįstas. Kuo terminas ilgesnis nei 72 valandos, tuo reikia svaresnių argumentų, įtvirtintų rašytiniame dokumente. Kartu turi būti paisoma duomenų kiekio mažinimo principo. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti įmonės turtą – automobilius – vaizdo stebėjimą reikėtų vykdyti tik tada, kai automobiliai yra faktiškai toje vietoje ir jį nutraukti, vos automobiliai išvyksta.

Ir, žinoma, privalu tinkamai informuoti duomenų subjektų apie vykdomą stebėjimą. Nors tai elementaru, tačiau praktikoje – bene dažniausiai pasitaikantis pažeidimas.

Gali pasirodyti, jog vaizdo stebėjimas – sudėtingas iššūkis, tačiau nuosekliai pasiruošus ir atlikus reikiamus veiksmus šiuos iššūkius galima sumažinti iki minimumo.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.6667

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Eglė Gliaudelytė. Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė...

Bernadeta Goštautaitė. Nutylėjimo kultūra užkerta kelią pokyčiams organizacijose: tylos motyvai ir sprendimai

Darbuotojų idėjos ir konstruktyvi kritika yra svarbi ir nepamainoma vertybė siekiant organizacijos...

Top naujienos

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (3)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (5)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (3)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...

Delfi PliusPsichologas Gediminas Navaitis

Psichoterapeutai išanalizavo, apie ką svajoja vyrai ir moterys: ką reiškia mūsų seksualinės fantazijos ir kaip tai panaudoti santykiuose? (1)

„Meilė – tai fantazijų mainai“, – teigė prancūzų rašytojas Nicola de Chamfort'as....

Tokio skanaus žiedinio kopūsto dar nevalgėte: receptas paprastas kaip dukart du, o skonis – 10 balų

Žiedinis kopūstas , arba kalafioras – ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Ji teigiamai...