Mokestis prieštaringas, nes, viena vertus, tai yra pagrindas plėsti mokesčių bazę, pereinant prie apmokestinimo, kuris padeda įgyvendinti aplinkosauginius tikslus. Kita vertus, mokestis kritikuotas kaip nepakankamai „žalias“, kadangi apmokestinamas ne taršos šaltinio naudojimas, o transporto priemonių perdavimas kitiems valdytojams.
Tiesa, diskusijų Seime metu mokesčio sąranga buvo patobulinta, numatant mokesčio taikymo išimtis bei mokesčio grąžinimo atvejus, tokiu būdu priartinat mokestį prie „teršėjas moka“ principo tinkamo įgyvendinimo. Pagal jį mokesčio našta ir atsakomybė už taršos šaltinio naudojimą turėtų tekti teršėjui, t. y. taršos šaltinio – transporto priemonės – naudotojui. Todėl įstatymų leidėjas numatė, kad kai transporto priemonė yra laikinai įvežama ar reeksportuojama, bet faktiškai neeksploatuojama Lietuvos rinkoje (transporto priemonė yra apskaitoma kaip prekė), Mokestis neguls ant tokių transporto priemonių valdytojų pečių.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad Mokestis netaikomas M1 ir N1 kategorijos lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kai:
- priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų, kai išmetamo CO2 kiekis yra mažesnis nei 130 g/km;
- laikinai registruojamiems automobiliams, kurie greičiau nei per 1 mėnesį išvežami iš Lietuvos teritorijos (laikinos registracijos arba tranzitinių transporto priemonės numerių, skirtų paženklinti iš Lietuvos išvežamą transporto priemonę, išdavimo pavyzdys – naudotų automobilių perpardavimas; tokie numeriai gali būti išduodami vieną kartą);
- automobiliams yra išduoti istoriniai numerio ženklai;
- registruojamiems automobiliams, kai nesikeičia jų valdytojas (pavyzdžiui: išsimokėjus lizingą už automobilį (kai asmuo buvo nurodytas jo valdytoju), keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir kt.).
Tai reiškia, kad nurodytais atvejais mokestis registruojant transporto priemonę apskritai neturi būti mokamas.
Mokestis taikomas, tačiau grąžinamas, kai užregistravus naują M1 ir N1 kategorijos automobilį, jis išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos. Atkreipiame dėmesį, kad tokia galimybe gali pasinaudoti tik naujų automobilių importo / eksporto veikla užsiimantys asmenys, kurie faktiškai nenaudojo automobilio Lietuvoje.
Taigi, naujų automobilių reeksporto atveju Mokestis turi būti sumokamas iki pirmosios transporto priemonės registracijos, tačiau vėliau gali būti grąžinamas (pagal 2020 m. gegužės 12 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-452 patvirtinto „Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo, surinkimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatas).
Mokesčio grąžinimo tvarka:
Asmuo, išgabenęs naują automobilį greičiau nei per 90 dienų nuo pirmos registracijos Kelių transporto priemonių registre (toliau – KTP registras), gali kreiptis į VĮ „Regitra“ padalinį su nustatytos formos prašymu susigrąžinti sumokėtą Mokestį kartu pateikdamas dokumentus, įrodančius automobilio išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktą. Per 20 darbo dienų nuo prašymo priėmimo šis išnagrinėjamas įvertinant, ar tenkinamos visos Mokesčio grąžinimui būtinosios sąlygos, nurodytos Tvarkos aprašo 37 punkte:
- mokestis sumokėtas;
- transporto priemonė buvo registruota KTP registre;
- prašymą pateikė paskutinis transporto priemonės valdytojas;
- transporto priemonė buvo išregistruota;
- mokestis dar nebuvo grąžintas;
- Svarbiausia kartu su prašymu pateikti bet kurį iš nurodytų Tvarkos aprašo 36 punkte išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktą įrodantį dokumentą – užsienio šalies išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą arba užsienio šalies transporto priemonės pirkėjo išduotą patvirtinimą, kad transporto priemonė atgabenta į šią užsienio šalį.
Tenkinus aukščiau nurodytas sąlygas, Mokestis grąžinamas į besikreipusiojo nurodytą sąskaitą. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiuo atveju automobilio registracija yra suprantama kaip apskritai pirmoji automobilio registracija, neatsižvelgiant į valstybę.
Kas toliau?
Nustatytos Mokesčio netaikymo išimtys bei Mokesčio grąžinimo mechanizmas leis užtikrinti minimalų balansą tarp biudžeto pajamų surinkimo ir pamatinio Europos Sąjungos (ES) laisvo prekių bei paslaugų judėjimo principo įgyvendinimo.
Visgi, sekant kitų ES valstybių narių aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo praktiką, akivaizdu, kad Mokestis tobulintinas – ypač tam, kad dar labiau atlieptų „teršėjas moka“ principo efektyvų taikymą. Todėl, jei mokesčio sąranga išliktų tokia pati, būtų aktualu numatyti papildomas išimtis, paveldėjimo atveju (kai tos pačios transporto priemonės valdytoją pakeičia kitas šeimos narys), taip pat kai valdytojas keičiasi dėl įmonių reorganizavimo, automobilio perėmimo už skolas ir pan.
