aA
Finansų rinkų dalyviai visus metus užgniaužę kvapą laukė Europos centrinio banko (ECB) susitikimo. Kas bus su bazine palūkanų norma? Kokia ateitis laukia ekonomikos skatinimo programos? Kokia kryptimi judame kylančių palūkanų normų aplinkoje? Deja, neaiškūs ECB atsakymai rinkų dalyvius tik dar labiau įaudrino.
Eglė Džiugytė
© Danske Bank nuotr.

ECB: žinau, ką darau

ECB priėmė sprendimą pratęsti ekonomikos skatinimo programą papildomai dar devyniems mėnesiams – iki 2018 m. rugsėjo. Programos metu kas mėnesį į ekonomiką bus įlieta 30 mlrd. eurų. Ši suma yra dvigubai mažesnė nei anksčiau. Prieš tai, 2016 m. gruodį, skatinimo programa buvo sumažinta nuo 80 iki 60 mlrd. eurų, ir pratęsta tam pačiam laikotarpiui. Atnaujinta ECB ekonomikos skatinimo programos apimtis turėtų sudaryti apie 2,55 trln. eurų.

Esminis faktas šioje istorijoje – išpirktos obligacijos ir už jas gautos lėšos bus reinvestuojamos. Teoriškai tai sudarytų papildomai dar po 15 mlrd. eurų kas mėnesį, skirtų ekonomikai skatinti 2018 m. Reali superkamų skolos vertybinių popierių suma sudaro 45 mlrd. eurų, o tai atitinka superkamos sumos sumažinimą 25 proc. Tikslesnės reinvestavimo detalės bus paskelbtos lapkritį, o Vokietija, Ispanija, Italija ir Prancūzija bus pagrindinės valstybės, kurių išperkamų vertybinių popierių vertė 2018 m. sudarys apie 548 mlrd. eurų.

ECB vadovas Mario Draghi atskleidė ir daugiau detalių apie reinvestavimo planus: tiksli data, iki kurios bus reinvestuojamos skatinimo programos sugeneruotos lėšos, nėra nustatyta. Tai esą priklausys nuo ekonominės situacijos ir reinvestuojamos sumos. Terminai bus lankstūs, o laisvos lėšos bus reinvestuojamos į šalis, kurių obligacijų išpirkimas jas ir sugeneravo.

Šiuo metu ECB stebima infliacija yra kur kas geresniame lygyje ir demonstruoja geresnius rodiklius nei buvo prognozuota, tad nustatyti terminai ir sumos suteikia lankstumo sprendžiant, kaip ir kas bus toliau. Jeigu programos metu superkama skolos vertybinių popierių suma būtų sumažinta didesne apimtimi, tai supaprastintų tolimesnį programos įgyvendinimą ir jos pabaigą.

Baigia išnaudoti limitą

Pagrindiniai superkamų skolos vertybinių popierių kriterijai: superkamų obligacijų išpirkimo terminas turi būti ilgesnis nei metai ir ne ilgesnis nei 31 metai, negalima supirkti daugiau nei 33 proc. vienos emisijos. Defliacijos rizika yra kur kas mažesnė, nei buvo anksčiau, tad mažai tikėtina, kad ECB keistų savo nustatytus apribojimus.

Tokios šalys kaip Vokietija, Portugalija, Airija, Olandija sparčiai artėja prie nustatyto 33 proc. limito. Atsižvelgdami į esamą situaciją, keli ECB pareigūnai išreiškė nuogąstavimus, kad liko tik apie 200 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių, kuriuos, nepažeisdamas nusistatytų apribojimų, gali supirkti centrinis bankas.

Be to, ekonomikos skatinimo programa greitu metu įžengs į pavojingą zoną, kur superkamų obligacijų sumos bus didesnės, nei tam tikros valstybės planuoja pasiskolinti per ateinančius metus. Su šia problema susidurs tokios ES narės kaip Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Austrija, Airija. Vokietijos obligacijų trūkumas pagal programą 2018 m. gali sudaryti net 50 mlrd. eurų, Nyderlandų – 12 mlrd. eurų.

M. Draghi užsiminė, kad artimiausiu metu bazinės palūkanų normos kėlimo nevertėtų laukti. Rinkos dalyviai mano, kad ECB kels savo bazinės palūkanų normą ne anksčiau nei 2019 m. viduryje, tikimybė, kad tai įvyks anksčiau – labai arti nulio. ECB prezidento laukia sudėtingas skatinimo programos pabaigos laikotarpis, o jo kadencijai likę vos dveji metai šios užduoties nepalengvina.

Finansų rinkų atsakas

Pastarosiomis savaitėmis kiek aprimusį euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu sudrumstė naujienos, išsakytos per ECB spaudos konferenciją. Euras nukrito daugiau nei 1,50 proc. JAV dolerio atžvilgiu ir šiuo metu siekia 1,1630. Tai yra žemiausias lygis nuo liepos pabaigos.

ECB sprendimai tik dar labiau įaudrino rinkos dalyvius – jie, ieškodami teigiamos grąžos, dairosi į akcijų rinkas. Pagrindiniai akcijų indeksai, tokie kaip „S&P 500“ ir „Dow Jones“, kurie ir taip yra rekordinėse aukštumose, pakilo atitinkamai dar po 0,30 ir 0,56 proc. Frankfurto akcijų biržoje kotiruojamų 30 didžiausių įmonių indeksas „DAX“ po šių naujienų pakilo daugiau nei 1,00 proc.

Skolos vertybinių popierių rinka, kurios pajamingumas dėl skatinimo programų yra rekordinėse žemumose, į programos pratęsimą sureagavo kur kas kukliau. Pavyzdžiui, 10 metų trukmės Vokietijos obligacijų kaina pakilo apie 0,60 proc.

Ko laukti toliau?

Tiek ECB, tiek ir JAV Federalinė rezervų sistema (FED), pasitiki dabartine ekonomine padėtimi – mažėjantis nedarbo lygis laikui bėgant pakels infliacijos rodiklį į norimą lygį. Tačiau su norais reikia elgtis atsargiai, nes jie ima ir išsipildo. Didesnė nei tikėtasi infliacija kilstelėtų rinkos palūkanų normas, o tai reikšmingai padidintų paskolų aptarnavimo kaštus, ypatingai tų šalių, kurios turi aukštą įsiskolinimo lygį. Mažesnė nei tikėtasi infliacija sukeltų sunkumų ekonomikos skatinimo programos tikslams pasiekti.

Artimiausiu metu investuotojų dėmesį patrauks kitas įvykis – JAV FED susitikimas, įvyksiantis lapkričio 1 d. Esminių sprendimų jo metu nelaukiama, tačiau jau gruodį tikimasi sprendimo dėl bazinės palūkanų normos kėlimo. Tokio sprendimo tikimybė gruodį siekia 84 proc. Laukiama, kad nariai pakels palūkanas 25 baziniais punktais – nuo 1,25 iki 1,50 proc. Manoma, kad šis žingsnis nusako FED vadovės požiūrį į artėjančią kadencijos pabaigą: „darau ką galiu, o po to kažkaip tvarkykitės“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (16)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (60)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (326)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (578)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (774)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (13)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (99)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (62)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1386)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (252)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...