Kaip žinoma, ankstesnis įstatymo projektas buvo grąžintas pataisymams atlikti ir antruoju bandymu siekiama pakeisti iki šiol galiojančią viešųjų pirkimų vykdymo tvarką.
Apibendrinant galima išskirti pagrindines įstatymo projekto korekcijas, lyginant su pradiniu naujojo VPĮ projekto variantu:
Apribotos vidaus sandorių sudarymo galimybės.
Vidaus sandoriai sudaromi nesivadovaujant VPĮ nustatyta tvarka bei reikalavimais, kai perkančiosios organizacijos už viešąsias lėšas perka prekes ir paslaugas tiesiogiai iš savo kontroliuojamos įmonės be konkurencingos procedūros.
Pateiktame pradiniame naujojo VPĮ projekto variante atvejų, kuomet būtų galima sudaryti vidaus sandorius neorganizuojant viešojo pirkimo, sąrašas buvo išplėstas, atsižvelgiant į Direktyvoje 2014/24/ES apibrėžtas įvairesnes vidaus sandorio formas, t. y., kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis.
Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, taip pat į labai išsiskyrusias suinteresuotų institucijų nuomones dėl jų įteisinimo, nutarta šiame etape iš esmės nekeisti galiojančio vidaus sandorių reguliavimo.
Taigi, VPĮ projekte sugriežtinami Direktyvoje 2014/24/ES nustatyti vidaus sandorio sudarymo kriterijai, nes jame išlieka šiuo metu galiojantis reguliavimas, kuris papildytas apribojimu, kad vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą.
Kita vertus, verta diskutuoti, ar siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą bei sąžiningą rinkos dalyvių konkurenciją neturėtų būti imamasi priemonių ne palikti esamą reglamentavimą, atsisakant papildomų vidaus sandorių variantų įtraukimo, tačiau priešingai, keisti esamą reguliavimą ir riboti vidaus sandorių sudarymo atvejus, tiesioginius susitarimus su kontroliuojamu asmeniu pakeičiant ekonomiškai naudingiausio rinkos dalyvio pasiūlymo išrinkimu?
Išplečiamas nepatikimų tiekėjų sąrašas.
„Juodųjų sąrašų“ įteisinimas sukėlė itin daug diskusijų bei tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų nuomonių išsiskyrimo. Šiuo metu nepatikimų tiekėjų sąraše jau yra įtraukta 10 tiekėjų.
Tiekėjai griežtai pasisakė prieš reglamentavimą, įtvirtintą šiuo metu galiojančiame VPĮ (taip pat ir pradiniame naujojo VPĮ projekte), pagal kurį dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo (esant nustatytam esminiam sutarties pažeidimui) tiekėjui 3 m. būtų neleidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tačiau patikslintame VPĮ projekte nustatoma, jog nepatikimais tiekėjais bus laikomi ne tik tie, kurie neįvykdė ar neįtinkamai įvykdė viešojo pirkimo sutartį ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta LR civiliniame kodekse, dėl kurio per pastaruosius 2 metus [sumažinama trukmė nuo 3 iki 2 m., lyginant su pradiniu VPĮ projektu] buvo nutraukta sutartis, tačiau taip pat ir tie tiekėjai, dėl kurių per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Svarbu pastebėti, kad įstatymo projekte nepateikiamas sąvokų „su dideliais arba nuolatiniais trūkumais“ išaiškinimas ir kiekvienu atveju tam tikrų trūkumų įvertinimas, kaip „didelių“ arba „nuolatinių“, bus atliekamas teismine tvarka.
Taigi, teisminių ginčų šiuo aspektu tik dar daugės.
- Nebeprivaloma prekes, paslaugas ir darbus pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO).
Pirminiame VPĮ projekte, kaip ir dabar galiojančiame VPĮ, buvo numatyta, kad perkančiosios organizacijos privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš CPO, jeigu CPO siūlomos prekės ar paslaugos, atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.
Vis dėlto, praktikoje perkančiosios organizacijos ieškodavo būdų, kaip pagrįsti, jog CPO kataloge numatytos prekės neatitinka jos poreikių ir tokiu būdu išvengti pirkimo per CPO. Kaip vieną iš pirkimo vykdymo per CPO trūkumų galima įvardinti mažesnį tiekėjų, dalyvaujančių pirkimuose, skaičių.
Regionuose įsikūrusios mažos įmonės ar naujai įsteigtos įmonės, neturinčios pakankamai resursų ir finansų, įvertinusios tai, kad neturės pajėgumų vykdyti sutartis bet kurioje Lietuvos dalyje esančiai perkančiajai organizacijai, nedalyvauja CPO organizuojamuose pirkimuose ir tokiu būdu praranda galimybę teikti paslaugas jų regione veikiančioms perkančiosioms organizacijoms. Dėl mažesnio tiekėjų skaičiaus, Perkančiosios organizacijos skųsdavosi siūlomų prekių / paslaugų kokybe.
Dar daugiau, neretai perkančiosios organizacijos tam tikras prekes įsigydavo brangiau, nei būtų įsigijusios pačios atlikdamos viešąjį pirkimą.
Taigi, įvertinus kylančias problemas, manytina, kad patikslintame VPĮ projekte įtvirtintas pakeitimas, pagal kurį nebelieka perkančiosioms organizacijos pareigos įsigyti prekes, paslaugas ar darbus per CPO (tačiau CPO katalogas išliks ir perkančiosios organizacijos turės galimybę juo pasinaudoti), vertintinas teigiamai.
- Numatoma galimybė keisti subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.
Patikslintame VPĮ projekte įtvirtinama pareiga perkančiajai organizacijai patikrinti ne tik tiekėjo, tačiau ir ūkio subjektų, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Jeigu toks ūkio subjektas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.
Dabartiniame VPĮ (taip pat ir ankstesniame VPĮ projekte) tokios galimybės nebuvo numatyta ir nustačius ūkio subjekto neatitikimą nustatytiems reikalavimas, tiekėjo pasiūlymas būdavo atmetamas. Taigi, pagal patikslintą VPĮ projektą numatoma lankstesnė ūkio subjektų atitikties vertinimo tvarka. Kita vertus, kyla klausimų, ar tokiais pakeitimais nebus vilkinamos pirkimo procedūros, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam tiekėjui turės būti suteiktas realus terminas kito ūkio subjekto pasitelkimui ir jo atitiktį nustatytiems reikalavimams patvirtinančių dokumentų surinkimui.
Primintina, kad VPĮ projektu įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES reikalavimai. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio 18 dienos. Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr. 2016/0380 dėl Direktyvos 2014/24/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje.
Kadenciją baigiantis LR Seimas nutarė svarstyti pateiktą projektą 2016-2020 m. kadencijos LR Seime bei svarstyti šį projektą skubos tvarka. Taigi, artimiausiu metu turėtų būti priimti galutiniai sprendimai dėl naujojo VPĮ priėmimo.
