Už didžiąją dalį bankinių paslaugų Lietuvos gyventojams tenka mokėti brangiau nei kaimynams, skelbia Seimo parlamentinių tyrimų departamentas. Anot Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo, situaciją rinkoje gali pakeisti tik konkurencija.
Egidijus Andreika
© Bendrovės archyvas

Ypač aštri kova tarp bankų ir alternatyvių paslaugų tiekėjų gali prasidėti nuolat augančiame internetinių atsiskaitymų sektoriuje. Ar bankams tikrai pavyks išsaugoti dominuojančias pozicijas?

Už ką permokame?

Vasarą komerciniai Lietuvos bankai paskelbė apie mažinamas nemokamai išgryninamų pinigų sumas, padidintus grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainius bei pradėtą imti komisinį mokestį už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą bankų padaliniuose.

Remiantis Lietuvos banko statistika, laikotarpiu nuo 2013 m. komerciniai bankai mūsų šalyje įmokas už grynųjų pinigų operacijas pakėlė vidutiniškai du kartus. Paprastai aiškinama, kad taip bankai skatina vartotojus „modernizuotis”, t.y. perkelti kuo didesnę finansinių operacijų dalį į internetą.

Visgi negalima nepastebėti, jog brangstančios bankų paslaugos už operacijas grynaisiais nepaskatino šalies gyventojų aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų nacionalinių mažmeninių atsiskaitymų. O, kaip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, tarp bankų kortelėmis atliekamų operacijų vis dar vyrauja išgryninimas.

Paradoksas paprastas.

Bankų vizija perkelti lietuvių finansinį gyvenimą į internetą yra sveikintina, tačiau jos kaina perkeliama ant vartotojo pečių: iš elektroninių operacijų bankai pasipelnyti nori ne ką mažiau. Taip bankų alkis virtualioje erdvėje internetinės prekybos vystymąsi stabdo ne ką mažiau nei įsisenėję vartotojų įpročiai.

Sandorius apmokestina dvigubai?

Šiuo metu, Lietuvoje atsiskaitydami internetu, įprastai naudojamės „Bank link“ technologija, nukreipiančia mokėtoją į banką, kur šis įveda savo prisijungimo kodus ir sumoka tiesiai iš banko sąskaitos.

Ne paslaptis, kad toks nukreipimas mums kaskart kainuoja – taikomas fiksuotas įkainis už kiekvieną bankinį atsiskaitymą internetu. Be to, atlikus „Bank link“ pavedimą, skirtingai nei atsiskaitant kortele, jo nebegalima atšaukti.

Nereikėtų pamiršti, kad su bankinio atsiskaitymo apmokestinimu susiduria ir pardavėjas. Iš pardavėjo standartiškai imamas 2-3 proc. prekės vertės mokestis ir papildomas fiksuotas mokestis.

Be to, tyrimai rodo, jog viena pagrindinių priežasčių, kodėl nutrūksta pradėti pirkimo internete procesai, yra komplikuotas mokėjimo mechanizmas, kuomet vartotojas turi gaišti laiką išeidamas iš elektroninės parduotuvės ir prisijungdamas prie išorinio puslapio – savo paskyros banko svetainėje.

Ar įmanoma atsiskaityti be banko?

Konkurencijos didėjimą internetinių atsiskaitymų sektoriuje reikėtų suprasti ne vien kaip Vokietijos, Austrijos ar kitų šalių bankų atsiradimą ir įsiterpimą į Skandinavijos bankų dominuojamą bankinį sektorių Lietuvoje.

Kone perspektyviausia alternatyva yra Vakarų Europoje ir JAV prekyboje internetu plačiai naudojamas tiesioginis atsiskaitymas banko kortelėmis, kuomet pirkėjas kortelės duomenis įveda pardavėjo elektroninėje erdvėje.

Toks būdas pirkėjui leidžia atsiskaityti be nukreipimo į banką ir be papildomo mokesčio. Tiesioginis greitasis atsiskaitymas didina pardavėjo produkcijos patrauklumą kainos prasme ir leidžia konkuruoti tarptautinėje rinkoje, kadangi mokėjimo kortelėmis naudojasi viso pasaulio gyventojai, o lietuviškas elektroninės bankininkystės paskyras turi tik Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientai.

Tiesioginis atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis mūsų šalyje gali veikti kaip konkurencinga alternatyva „Bank link“ monopoliui bei grynųjų pinigų operacijoms.

Tokį poreikį liudija bankų išduodamų kreditinių ir debetinių kortelių skaičiai. O saugumą garantuoja tokių programų kaip „3D Secure” įdiegimas.

Du mitai apie atsiskaitymą kortelėmis

Šiuolaikinės saugumo technologijos leidžia pamiršti laikus, kuomet tiek prekeiviai, tiek vartotojai baimindavosi dėl vagišių, kurie šiandien vogta kortele atsiskaityti jau nebegali. Reikia pamiršti ir kitą mitą, esą internetu tiesiogiai galima atsiskaityti tik kreditinėmis, bet ne debetinėmis kortelėmis.

Šiuolaikiniai virtualūs kortelių skaitytuvai interneto parduotuvėse aptarnauja abiejų tipų korteles.

Galima spėti, jog reaguodami į naujų „nebankinių” interneto žaidėjų kainodaros politiką savo įkainius už elektronines operacijas gali būti priversti mažinti ir komerciniai bankai.

Kitaip tariant, bankams reikės apsispręsti, ar vartotojų finansinių operacijų migraciją į internetą traktuoti kaip lengvų pajamų šaltinį, ar kaip ilgojo laikotarpio platformą, kurią sukūrus būtų galima efektyviau vystyti modernų bankinį verslą, paremtą paskolų ir lizingo teikimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eglė Džiugytė. Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas (9)

Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną.

Indrė Genytė-Pikčienė. Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti (1)

Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,5 proc.,...

Nerijus Mačiulis. Nepakeliama automobilio mokesčio našta (178)

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos...

Algimantas Valinevičius. Nuobodžius darbus palikime robotams (2)

Šiuo metu Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje veikia apie 250 kompanijų, kuriose...

Mindaugas Lukas. Obligacijos: naujai atrasta finansavimosi alternatyva su šaukštu deguto

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta, jog verslo ir atskirų projektų finansavimui užsitikrinti...

Top naujienos

Rąstinio namo gyventojas prašosi pagalbos: sėdžiu ir girdžiu, kaip graužia mano namą (95)

Rąstiniame name gyvenantis Ignas kreipėsi į redakciją su pagalbos prašymu. Vyras skundėsi, kad...

Karbauskis kategoriškas: „valstiečiai“ Pinskuvienės savivaldos rinkimuose nerems

Laikas iki savivaldos rinkimų po truputį tirpsta ir partijos jau pradeda spręsti, kokius kandidatus...

Buvusios Baltųjų rūmų padėjėjos viešinami garso įrašai didina Trumpo problemas Trumpo paskyroje – įžeidimų salvės (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įsitraukė į aštrų ginčą su savo buvusia...

Pravieniškėse – naujas skandalas: taikinyje atsidūrė viešai apie vergovę kalbėjęs kalinys (274)

Apie pataisos namuose išnaudojamus kalinius DELFI žurnalistams prabilęs nuteistasis sulaukė...

Naudotų automobilių prekeiviai ruošiasi: į turgus grįžta kirgizai, kils populiariausių modelių kainos (145)

Automobilių prekeivių laukia aukso amžius: Kirgizijoje pasirašytas nutarimas, sugrąžinantis į...

Goda Alijeva jau žino, kas pavogė jos privačius duomenis: tegul neigia savo kaltę, vis tiek pateiksiu įrodymus (4)

Neseniai oficialiai su vyru ir dviejų savo vaikų tėvu Rolandu Alijevu išsiskyrusi Goda Alijeva...

Praktiškos dovanos rugsėjo 1–ajai, kurios patiks net išrankiausiems vaikams (11)

Kad ir kelintoje klasėje yra jūsų vaikas, rugsėjo pirmoji yra šventė. Vieniems – tai pirmas...

Mokslininkai nustatė, kas galutinai pražudė Homo erectus (41)

Tingėti negarbinga, tingėti negražu… Gaila, bet Homo erectus atstovams niekas to laiku nepasakė.

Karbauskis: imsimės visų priemonių, kad maisto produktų kainos nekiltų (15)

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako...