Už didžiąją dalį bankinių paslaugų Lietuvos gyventojams tenka mokėti brangiau nei kaimynams, skelbia Seimo parlamentinių tyrimų departamentas. Anot Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo, situaciją rinkoje gali pakeisti tik konkurencija.
Egidijus Andreika
© Bendrovės archyvas

Ypač aštri kova tarp bankų ir alternatyvių paslaugų tiekėjų gali prasidėti nuolat augančiame internetinių atsiskaitymų sektoriuje. Ar bankams tikrai pavyks išsaugoti dominuojančias pozicijas?

Už ką permokame?

Vasarą komerciniai Lietuvos bankai paskelbė apie mažinamas nemokamai išgryninamų pinigų sumas, padidintus grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainius bei pradėtą imti komisinį mokestį už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą bankų padaliniuose.

Remiantis Lietuvos banko statistika, laikotarpiu nuo 2013 m. komerciniai bankai mūsų šalyje įmokas už grynųjų pinigų operacijas pakėlė vidutiniškai du kartus. Paprastai aiškinama, kad taip bankai skatina vartotojus „modernizuotis”, t.y. perkelti kuo didesnę finansinių operacijų dalį į internetą.

Visgi negalima nepastebėti, jog brangstančios bankų paslaugos už operacijas grynaisiais nepaskatino šalies gyventojų aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų nacionalinių mažmeninių atsiskaitymų. O, kaip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, tarp bankų kortelėmis atliekamų operacijų vis dar vyrauja išgryninimas.

Paradoksas paprastas.

Bankų vizija perkelti lietuvių finansinį gyvenimą į internetą yra sveikintina, tačiau jos kaina perkeliama ant vartotojo pečių: iš elektroninių operacijų bankai pasipelnyti nori ne ką mažiau. Taip bankų alkis virtualioje erdvėje internetinės prekybos vystymąsi stabdo ne ką mažiau nei įsisenėję vartotojų įpročiai.

Sandorius apmokestina dvigubai?

Šiuo metu, Lietuvoje atsiskaitydami internetu, įprastai naudojamės „Bank link“ technologija, nukreipiančia mokėtoją į banką, kur šis įveda savo prisijungimo kodus ir sumoka tiesiai iš banko sąskaitos.

Ne paslaptis, kad toks nukreipimas mums kaskart kainuoja – taikomas fiksuotas įkainis už kiekvieną bankinį atsiskaitymą internetu. Be to, atlikus „Bank link“ pavedimą, skirtingai nei atsiskaitant kortele, jo nebegalima atšaukti.

Nereikėtų pamiršti, kad su bankinio atsiskaitymo apmokestinimu susiduria ir pardavėjas. Iš pardavėjo standartiškai imamas 2-3 proc. prekės vertės mokestis ir papildomas fiksuotas mokestis.

Be to, tyrimai rodo, jog viena pagrindinių priežasčių, kodėl nutrūksta pradėti pirkimo internete procesai, yra komplikuotas mokėjimo mechanizmas, kuomet vartotojas turi gaišti laiką išeidamas iš elektroninės parduotuvės ir prisijungdamas prie išorinio puslapio – savo paskyros banko svetainėje.

Ar įmanoma atsiskaityti be banko?

Konkurencijos didėjimą internetinių atsiskaitymų sektoriuje reikėtų suprasti ne vien kaip Vokietijos, Austrijos ar kitų šalių bankų atsiradimą ir įsiterpimą į Skandinavijos bankų dominuojamą bankinį sektorių Lietuvoje.

Kone perspektyviausia alternatyva yra Vakarų Europoje ir JAV prekyboje internetu plačiai naudojamas tiesioginis atsiskaitymas banko kortelėmis, kuomet pirkėjas kortelės duomenis įveda pardavėjo elektroninėje erdvėje.

Toks būdas pirkėjui leidžia atsiskaityti be nukreipimo į banką ir be papildomo mokesčio. Tiesioginis greitasis atsiskaitymas didina pardavėjo produkcijos patrauklumą kainos prasme ir leidžia konkuruoti tarptautinėje rinkoje, kadangi mokėjimo kortelėmis naudojasi viso pasaulio gyventojai, o lietuviškas elektroninės bankininkystės paskyras turi tik Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientai.

Tiesioginis atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis mūsų šalyje gali veikti kaip konkurencinga alternatyva „Bank link“ monopoliui bei grynųjų pinigų operacijoms.

Tokį poreikį liudija bankų išduodamų kreditinių ir debetinių kortelių skaičiai. O saugumą garantuoja tokių programų kaip „3D Secure” įdiegimas.

Du mitai apie atsiskaitymą kortelėmis

Šiuolaikinės saugumo technologijos leidžia pamiršti laikus, kuomet tiek prekeiviai, tiek vartotojai baimindavosi dėl vagišių, kurie šiandien vogta kortele atsiskaityti jau nebegali. Reikia pamiršti ir kitą mitą, esą internetu tiesiogiai galima atsiskaityti tik kreditinėmis, bet ne debetinėmis kortelėmis.

Šiuolaikiniai virtualūs kortelių skaitytuvai interneto parduotuvėse aptarnauja abiejų tipų korteles.

Galima spėti, jog reaguodami į naujų „nebankinių” interneto žaidėjų kainodaros politiką savo įkainius už elektronines operacijas gali būti priversti mažinti ir komerciniai bankai.

Kitaip tariant, bankams reikės apsispręsti, ar vartotojų finansinių operacijų migraciją į internetą traktuoti kaip lengvų pajamų šaltinį, ar kaip ilgojo laikotarpio platformą, kurią sukūrus būtų galima efektyviau vystyti modernų bankinį verslą, paremtą paskolų ir lizingo teikimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas: ką verta žinoti? (13)

Pernai rudenį Vilniuje prasidėjo Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvyko...

Martynas Mockus. Lietuvą matome kaip technologijų teisės lyderę (4)

Kol lyderiaujančios pasaulio ekonomikos lenktyniauja dėl technologijų teisės ( legaltech )...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms? (58)

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą,...

Justas Mundeikis. Sodros lubų labirintais (12)

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja pasisakymų apie tai, kad Lietuvoje būtinos...

Rūta Vainienė. Įsivaizduokite 28-erių vaikį, kuris vis prašo pinigų (123)

Įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimt aštuonerių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako,...

Top naujienos

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (81)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (63)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (192)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (8)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (62)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (17)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (226)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Vestuves nusprendė atšvęsti kitaip: vietoje puokščių pasirinko šuniukus

Becky ir John'as buvo pačiame vestuvių planavimo įkarštyje, kai pamatė gyvūnų prieglaudos...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (180)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Emigrantę skaudina vienas dalykas: būtų labai liūdna, jei tektų atsisakyti lietuviško paso (197)

Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas...