aA
Naujausių technologijų diegimas versle – vienas iš pagrindinių būdų didinti savo konkurencingumą ir auginti pelną. Vis dėlto, Europos Sąjungos statistika rodo, jog net 90 proc. smulkiųjų ir vidutinių regiono kompanijų nespėja žengti koja kojon su įsibėgėjančia ketvirtąja pramonės revoliucija.
Dovydas Zinkevičius
Dovydas Zinkevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar visai neseniai ir Lietuvos gamybos įmonės nežinojo, kaip pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams. O kaip su naujovėmis šiam sektoriui, sukuriančiam net 20 proc. šalies BVP, sekasi tvarkytis dabar?

Stebėdami Lietuvos pramonės įmonių veiklą, matome, kad net ir aktyviau diegiant inovacijas, našumas taip sparčiai neauga. 2018 m. „Gamybinės rizikos indekso“ (angl. Manufacturing Risk Index) duomenimis, darbo užmokestis per pastaruosius 5 metus didėjo net 40 proc., kai tuo tarpu gamybos kompanijų produktyvumas kilo tik 14 proc. Be to, Lietuva žymiai atsilieka ir pagal robotizacijos lygį. „Eurostat“ neseniai paskelbė, jog vos 3 proc. įmonių savo veikloje pasitelkia robotus. Kol kas proveržį sunku įžvelgti ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus ar plėtojant partnerystės tarp įmonių kultūrą. Šie rodikliai – aiškus ženklas, kad įmonės dar turi nepanaudotų rezervų ir gali į technologinę transformaciją investuoti daugiau.

Norėdamas įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą, verslas turi operatyviai reaguoti į aplinkinius dirgiklius – padėtį rinkose, kur realizuojamos prekės ir paslaugos, pokyčius kainodaroje, galiausiai, ir į panašių kompanijų veiklą. Šio iššūkio sprendimo būdus bei įrankius įmonėms diktuoja ir ketvirtoji pramonės revoliucija – tai sparti automatizacija ir robotizacija. Verslo lyderiai, norėdami pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis, turi rasti atsakymą į klausimus – kada ir į ką verta investuoti?

Svarbiausia – pamatuoti sprendimai

Smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms prisitaikyti prie ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių yra lengviau. Jos gali lanksčiau reaguoti į dirgiklius ir greičiau priimti sprendimus dėl investicijų į didesnį veiklos efektyvumą. Tiesa, mažesnės kompanijos yra ir pažeidžiamesnės – kiekvienos naujovės sėkmė ar nesėkmė turi daug didesnę reikšmę smulkios kompanijos išlikimui.

Didžiosios Lietuvos pramonės įmonės dažniausiai jau būna padariusios dideles pradines investicijas į veiklą užtikrinančias sistemas. Tokioms organizacijoms pagrindinis iššūkis yra įvertinti, kada vėl ateina laikas investuoti į sparčiai besikeičiančias technologijas. Kaip pastebiu dirbdamas su kompanijų atstovais, Lietuvoje įprasta verslo valdymo sistemas keisti kas 7–10 metų, kai tuo tarpu užsienyje įprasta atsinaujinti kas 5–7 metus. Žinoma, didelėse kompanijose dėl painesnės struktūros ir biurokratijos šie sprendimai priimami žymiai lėčiau, tad pokyčių valdymas yra sudėtingesnis.

Kol robotizacijos lygis šalyje žemas, didžiąją dalį skaitmeninių sistemų ir procesų įmonėse valdo žmonės, todėl jų gebėjimas prisitaikyti prie naujovių taip pat reikšmingas. Apie tai su verslo atstovais diskutuosime ir kovo mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes tai, kaip smulkiosios ir vidutinės įmonės ir jų darbuotojai reaguoja į ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčius labai priklauso ir nuo vadovų požiūrio.

Kompanijos, pasižyminčios mažiau biurokratine struktūra, apie vykstančius pokyčius komandą informuoja operatyviau, taip palengvindamos adaptaciją. Taip pat privalumą turi ir organizacijos, sukaupusios didelę projektų įgyvendinimo patirtį – jų darbuotojai diegiamas naujoves priima kaip eilinį pokyčių valdymo iššūkį.

Pokyčiams įgyvendinti – inovatyvi komanda

Tiesa, suburti ketvirtajai pramonės revoliucijai pasiruošusią komandą nėra lengva. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, net 66 proc. pramonės sektoriaus darbdavių susiduria su keblumais norėdami rasti aukštos kvalifikacijos specialistų, o naujų darbuotojų apmokymas trunka net iki pusės metų. Tai trukdo įmonėms greičiau plėstis ir sukuria papildomus kaštus.

Dėl šios priežasties, smulkiojo ir vidutinio verslo vadovai turėtų atitinkamai adaptuoti savo įdarbinimo strategijas. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti kandidatams, turintiems informacinių technologijų išsilavinimą, darbo startuoliuose patirties. Tokie asmenys daug dažniau būna susidūrę su pokyčių valdymu ir gali geriau įsivaizduoti, kaip viena ar kita naujovė paveiktų įmonės veiklą. Nenuostabu, kad „Skaitmenizuotos Lietuvos vizijoje 2030“ didelė svarba skiriama ne tik investicijoms į techniką ar programinę įrangą, bet ir į žmogiškųjų išteklių valdymą.

Stipri komanda – svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus, būtinas norint sparčiau diegti naujausias technologijas. Jeigu įmonėje, strateginiu lygmeniu priimtas toks sprendimas, naudinga įvertinti ir tai, ką šioje srityje yra nuveikę konkurentai. Taip pat, atlikus vidinį įmonės auditą, tiksliai įsivertinti, koks skaitmenizacijos lygis jau pasiektas ir kur link judėti toliau.

Svarbu suprasti, kad inovacijos taikomos ne vien gamyboje. Jos gali padėti optimizuoti net ir pačius paprasčiausius įmonės procesus bei taip padidinti ir efektyvumą, ir klientų pasitenkinimą. Tiesa, technologinių sprendimų gausa, ypatingai smulkiajame ir vidutiniame versle, savaime nėra teisingas atsakymas. Norint „nepramiegoti“ ketvirtosios pramonės revoliucijos, reikia pasitelkti konkrečius duomenis ir jais vadovaujantis visai komandai dirbti ties pokyčių įmonėje planu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Raimonda Alonderienė. Prasmė darbe neturi prasmės, kol neišspręstas pinigų klausimas (8)

Šiandienos darbuotojas nebenori būti tik papildomomis rankomis organizacijoje ir dar vienu nieko...

Živilė Stankevičiūtė. Darbuotojų įvairovės valdymas organizacijoje „naujo normalumo“ kontekste (2)

Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie...

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino? (1)

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Marius Dubnikovas. „Rail Baltica“ projektas gelbėjimosi ratas Lietuvos ekonomikai, jeigu... (8)

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti,...

Bronius Miežutavičius. Gamtosaugininkai rodo neveiklumą ir bando pelnytis įmonių sąskaita (1)

Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo didžiausiai...

Top naujienos

Šiurpi istorija Čečėnijoje: dukros netekusi motina žmogžudyste įtarė žentą. Tada įsikišo Kadyrovas (44)

Birželio 12 d. 23 metų Čečėnijos gyventoja Madina Umajeva mirė savo namuose. Jos vyro artimieji...

Vilniuje – meilės drama: 17 metų jaunesnį draugą nužudžiusi moteris gyveno prie lavono (13)

Draugystė su net 17 metų jaunesniu vyru baigėsi skaudžia tragedija – vilnietė mylimąjį...

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ (86)

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda "Tautišką giesmę". Esame...

Palangos svečiai nesikuklino pozuoti ir parodė šių metų paplūdimio madas (321)

Nors dangus – cepelino spalvos ir saulė Palangą pirmadienį nutvieskė vos retsykiais,...

Egzotišku kraštu susižavėjusios lietuvių poros atostogas apkartino kelionė namo: už tokią „staigmeną“ gali padėkoti tautiečiams (46)

Jau skrendant iš Kolumbijos namo, Barankilo oro uoste, pareigūnai sulaikė mūsų pasus ilgiau nei...

Ruošiasi leisti šeimos gydytojams nedirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis: ligoninės įspėja – bus blogai (149)

Seime svarstoma iniciatyva nuimti teisinę prievolę šeimos gydytojo paslaugoms būti prieinamoms...

Garsios Kauno medikų šeimos tragedija: į laisvę išėjusį sūnų vėl klampina itin sunkūs kaltinimai (136)

Kauno apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kvaišalų prekyba itin stambiu...

Dėl Messi nesijaudinantis „Barcelona“ prezidentas: Šaras visada buvo mūsų klubo ambasadorius (10)

Šarūno Jasikevičiaus pristatymas Barselonos „ Camp Nou “ stadione pirmadienį prasidėjo nuo...

Prasmingą datą pasirinkę Laura ir Šarūnas Mazalai susituokė bažnyčioje: jausmas širdy tikrai kitoks (31)

Lygiai prieš penkerius metus oficialiai vyru ir žmona tapę Laura (30) ir Šarūnas Mazalai (32)...

Paskui Jasikevičių į Barseloną išvyksta ir Maskoliūnas bei Masiulis (245)

Kauno „Žalgirio“ klubui atsisveikinus su vyriausiuoju komandos treneriu Šarūnu Jasikevičiumi,...

|Maža didelių žinių kaina