Dovilė Jankauskytė. Tiekėjų teisė tikslinti pateiktą pasiūlymą: galima ar draudžiama?

Nors tiek Viešųjų pirkimų įstatymas, tiek jį aiškinanti ir plėtojanti teismų praktika iš esmės pateikia taisykles, kaip turėtų būti elgiamasi, tačiau praktikoje kylantys ginčai rodo, jog tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams vis dar kyla nemažai klausimų dėl pateikto pasiūlymo tikslinimo/aiškinimo galimybių po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Todėl, tikslinga dar kartą atkreipti dėmesį į aktualiausius pasiūlymų tikslinimo/pildymo/aiškinimo aspektus.

Pasiūlymo tikslinimo/pildymo/aiškinimo galimybės iš esmės priklauso nuo to, kurie pasiūlymo aspektai (kuri pasiūlymo dalis) reikalauja patikslinimo.

Teismų praktikoje, atsižvelgiant į skirtingus Viešųjų pirkimų įstatymo keliamus reikalavimus bei netapačią viešųjų pirkimų santykių šalims suteikiamų teisių ir pareigų apimtį, yra išskiriamos sąvokos „pasiūlymas siaurąja prasme" ir „pasiūlymas plačiąja prasme". Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu pasiūlymas plačiąja prasme reiškia perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visumą.

Reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: (i) reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimai, taip pat kiti reikalavimai tiekėjams) bei (ii) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme.

Todėl, nustačius, jog tiekėjo pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, būtina įvertinti, kurioje pasiūlymo dalyje nustatyta neatitiktis – pasiūlyme siaurąja prasme ar kitoje pasiūlymo dalyje.

Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. numatyta, jog, jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.

Taigi, jeigu perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pasiūlymą, nustato, jog pasiūlymas (išskyrus pasiūlymą siaurąja prasme) neatitinka tam tikrų viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją ir sudaryti tiekėjui galimybes paaiškinti/patikslinti/papildyti atitinkamus pasiūlymo, kiek tai nesusiję su siūlomu pirkimo objektu, aspektus. Nurodytu atveju, perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo, prieš tai nesikreipdama į tiekėją su prašymu paaiškinti/patikslinti/papildyti pasiūlymą.

Tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 9 d. numatyta, jog perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi griežtos Viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. 9 d. taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais.

Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą, atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančioji organizacija negali konstatuoti pasiūlymo atitikties iškeltiems reikalavimams, tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191).

Taigi, situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo siaurąja prasme elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini.

Apibendrinant, galima konstatuoti, jog tiekėjas visais atvejais turi teisę (o perkančioji organizacija – pareigą kreiptis į tiekėją) patikslinti/papildyti/paaiškinti tuos pasiūlymo elementus, kurie nėra susiję su pirkimo objektu, t. y. nesudaro pasiūlymo siaurąja prasme. Tačiau pasiūlymo siaurąja prasme elementai po pasiūlymų pateikimo termino iš esmės negali būti tikslinami/pildomi, o jų paaiškinimai priimtini tik tuo atveju, jeigu nekeičia pasiūlymo esmės.

Todėl tiekėjai teikdami pasiūlymus privalo ypatingą dėmesį skirti pasiūlymo siaurąją prasme rengimui, kadangi, priešingu atveju, nepateikus perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų ir/ar pateikus netinkamus dokumentus, tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, nesuteikiant tiekėjui teisės pašalinti pasiūlymo siaurąja prasme trūkumus.