aA
Per praėjusias savaites įvyko keletas tvarumo ir socialinės atsakomybės temoms skirtų lokalių ir tarptautinių konferencijų. Tokio pobūdžio renginius vertinu kaip progą „susidėlioti mintis į lentynėles“ bei įvertinti dabartinę situaciją, pokyčius, tendencijas. Šiame tekste pateiksiu įmonių vadovams bei tvarumo vadovams skirtas savo įžvalgas, kur esame, kas laukia, ką reiktų daryti bei už kokių akmenukų neužkliūti.
Donatas Kuras
Donatas Kuras
© DELFI / Karolina Pansevič

Kur esame ir kas laukia?

1. „Nuo to tvarumo jau negera“ arba „O kas tas tvarumas apskritai yra“?

Dar praėjusiais metais, skaitydamas pranešimą tvarumo temai skirtoje konferencijoje, atkreipiau dėmesį į tai, kad baigiame nuvalkioti tvarumo sąvoką. To pasekmės – daliai auditorijos atsiradusi atmetimo reakcija vien išgirdus šią sąvoką. Kita pasekmė – vis labiau išplaukęs jos turinys.

2. „Klimato kaita“ ar „klimato krizė“?

Svarstoma, kad panašiai nutikę ir su „klimato kaitos“ sąvoka – prie jos vis labiau įprantame, o gyvendami vidutinių platumų zonoje dauguma dėl jos labai ir nesijaudina. Tad vis dažniau pasigirsta minčių, jog šią sąvoką reiktų keisti „klimato krize“. Tik tada natūraliai kyla klausimas, ar tai dar labiau nedidins bejėgiškumo jausmo ir nemažins motyvacijos veikti.

3. Augantis tvarumo ir socialinės atsakomybės ataskaitų skaičius bei gerėjanti jų kokybė.

Vienas pozityvių pokyčių, kuriuos pastebiu, – vis daugiau įmonių pateikia kokybiškas, tarptautinėmis metodikomis, tokiomis kaip GRI, paremtas tvarumo bei socialinės atsakomybės ataskaitas. Vadinasi – ir supranta šios srities svarbą, siekia konkrečių tikslų.

4. Partneriai prašo pareikšti nuomonę tvarumo tema, bankai – pateikti ir nefinansinių duomenų.

Vis daugiau įmonių teigia iš verslo partnerių, tiekėjų, užsakovų sulaukiančios įvairių klausimynų tvarumo tema, kvietimų į suinteresuotųjų šalių susitikimus, skirtus reikšmingumo ir (ar) tvarumo temų matricai (angl. Materiality matrix) parengti. Įgyvendindami taksonomijos reglamento reikalavimus bankai taip pat prašo įmonių pateikti vis daugiau nefinansinių duomenų.

5. CO2 pėdsakas – po padidinamuoju stiklu.

Vieni dažniausių bankų pateikti prašomų duomenų – bendrovės CO2 pėdsakas, tad įmonės jo skaičiavimui skiria vis daugiau dėmesio. Taip pat stengiasi įvertinti ne tik tiesioginį, bet ir netiesiogiai (angl. Scope 3) – tiekimo grandinėje bei naudojant įmonės produktus ir (ar) paslaugas – susidarantį CO2 pėdsaką. Vis daugiau bendrovių kelia su šio pėdsako mažinimu susijusius tikslus, dalis net deklaruoja ambicijas pasiekti grynąjį nulį (angl. Net Zero) ar tapti klimatui neutraliomis.

6. Dėmesys tiekimo grandinei.

Augant suvokimui, kad nemažos dalies įmonių atveju didžioji CO2 pėdsako dalis sukuriama tiekimo grandinėje, dažniau keliami su aplinkosauginiu ir socialiniu poveikiu susiję tvarumo reikalavimai tiekėjams. Taip pat pastebimas vis didesnis tiekėjų įtraukimas sprendžiant įvairius su neigiamų poveikių mažinimu susijusius iššūkius bei kuriant inovacijas. Visa tai didina tiekimo ir (ar) vertės kūrimo grandinės svarbą bendrovių tvarumo strategijose bei praktikose.

7. Horizonte – nauji standartai ir daugiau įpareigojimų.

Šalia taksonomijos, tvarumo profesionalų diskusijose vis dažniau kartojamas ir CSRD terminas – jau lapkričio mėnesį planuojama priimti Europos Sąjungos „Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo“, dar kitaip vadinamą tiesiog „tvarumo ataskaitų“, direktyvą (angl. The Corporate Sustainability Reporting Directive, santrumpa – CSRD). Remiantis ja dar daugiau įmonių privalės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją bei pateikti nefinansinius rodiklius, o tvarumo ataskaitos turės būti audituojamos.

8. Žalieji viešieji pirkimai.

Dar vienas su tvarumu susijęs reguliacinis pokytis, taip pat ateinantis iš Europos Sąjungos ir Lietuvoje įtvirtintas ambicingais tikslais, – žalieji viešieji pirkimai. Tai lemia daug didesnį dėmesį per viešuosius pirkimus įsigyjamų produktų ir paslaugų poveikiui aplinkai bei aplinkosaugos standartams.

9. Augantis sąmoningumas ir dėmesys žaliajam smegenų plovimui (angl. Greenwashing).

Itin svarbi, dalies pirmiau paminėtų aspektų nulemta tendencija – augantis sąmoningumas bei žinių tvarumo tema kiekis, taip pat dėmesys žaliojo smegenų plovimo reiškiniui. Ir tai tik stiprės – jau girdime apie kai kuriose Vakarų Europos šalyse įmonėms keliamas bylas dėl klaidinamos, melagingos ar nepagrįstos informacijos tvarumo tema. Be to, ir Europos Sąjungos lygmeniu planuojamos tam tikros su tuo susijusios teisėkūros iniciatyvos.

10. Poreikis tvarumo srities profesionalams.

Augant reikalavimų, pateikti reikiamos informacijos bei sąmoningumo lygiui, vis dažniau įmonės supranta, jog už tvarumą negali būti atsakingas tik komunikacijos ar rinkodaros specialistas – nes tai daug temų apimanti, horizontali sritis, – ir samdo ar išorinėms konsultacijoms pasitelkia tvarumo profesionalus. Matydamos šią tendenciją, juos ruošti pradeda ir kai kurios aukštosios mokyklos.

11. Tvarumas – ir darbdavio įvaizdžio ir (ar) reputacijos sudėtinė dalis.

Būdamas ne tik tvarumo, bet ir komunikacijos specialistu, šiuo metu sulaukiu vis daugiau užklausų darbdavio įvaizdžio kūrimo bei darbdavio komunikacijos tema. Tokiu atveju visada primenu, kad nemenkas potencialas tam glūdi ir tvarumo srityje – įvairūs tyrimai patvirtina, kad tai tampa vis svarbesniu aspektu renkantis darbdavį bei pasitenkinimui darbu, o taip pat ir papildomu motyvu ambasadorystei, ypač – tarp jaunų darbuotojų.

Tad ką daryti?

1. Kolegų edukacija tvarumo tema.

Prieš savaitę su vienos įmonės darbuotojais diskutavome tvarumo tema. Paklausus, kas už tai turėtų būti atsakingas bendrovėje, vienas iš atsakymų buvo: „kiekvienas darbuotojas“. Ir tam yra daug pagrindo. Kadangi tvarumas susijęs su daug įvairių bendrovės veiklos sričių, didelė dalis darbuotojų gali padėti įmonei tapti tvaresne (ar priešingai). Kita vertus, net ir rengiantis kitiems tvarumo srities veiksmams, susivienodinti žinių lygį, supratimą ir susitarti dėl sąvokų – itin pravartu.

2. Poveikių identifikavimas.

Vienas esminių dalykų, siekiant išvengti žaliojo smegenų plovimo ir tikslingai nukreipti savo pastangas tvarumo srityje, – identifikuoti svarbiausius bendrovės poveikius aplinkai ir socialinius bei ekonominius poveikius. Būtent jais ir turi remtis jūsų strateginiai tvarumo tikslai.

3. Rizikų ir poveikio verslui analizė.

Rengiant tvarumo ir (ar) tvarios veiklos strategiją taip pat svarbu įvertinti rizikas veiklos tvarumui bei klimato kaitos rizikas jūsų verslui. Su tuo susijęs ir dvigubo materialumo (angl. Double materiality) principas.

4. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas.

Tvarumas remiasi darnios veiklos – veiklos darnoje su socialine ir fizine aplinka – samprata, tad suinteresuotųjų šalių įtraukimas keliant tvarumo tikslus – itin svarbus. Dažniausia tai daroma rengiant reikšmingumo ir (ar) tvarumo temų matricą (materiality matrix), kuri padeda numatyti tvarios veiklos prioritetus.

5. Tvarumo tikslai ir rodikliai.

Pokytis nėra įmanomas neiškėlus konkrečių tikslų ir nenumačius rodiklių jiems sekti. GRI metodika dažnu atveju gali tapti puikiu sufleriu tvarumo tikslams ir rodikliams – žinoma, jie turi būti susiję su jūsų esminiais poveikiais bei reikšmingumo matrica.

6. CO2 pėdsako skaičiavimas ir pranešimas.

Kadangi atskleisti šį pėdsaką bus vis dažniau reikalaujama, svarbu pradėti vertinti ir skaičiuoti savo tiesioginį ir, kiek įmanoma, netiesioginį pėdsaką bei jį pranešti. Tačiau venkite „tunelinio mąstymo“ – CO2 pėdsakas svarbus, tačiau įmonių poveikiai aplinkai susiję ne tik su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir klimato kaita, bet ir su kitomis „planetos ribomis“. Be to, svarbūs ir jūsų socialiniai, ekonominiai poveikiai. Tad formuokite tvarumo ir (ar) tvarios veiklos strategiją, o ne tik su CO2 pėdsaku susijusią strategiją.

7. Tvarumo ataskaita ir komunikacija.

Veiksmai, siekiant tvarumo, stiprina reputaciją, didina pasitikėjimą, suteikia konkurencinį pranašumą kovojant dėl talentų bei susirūpinusių vartotojų, pritraukiant investicijas. Todėl tinkama jų komunikacija, derinant pranešimo reikalavimus, tikslią ir patikimą informaciją bei jos patrauklumą, turėtų būti sudėtine tvarumo srities valdymo dalimi.

Pabaigai – už ko neužkliūti?

1. Tvarus prekių ženklas ar įmonė?

Vienas iš daug dėmesio sulaukiančių tyrimų analizuoja, kaip vartotojai vertina prekių ženklo tvarumą. Dalis šalies įmonių netgi yra nusimačiusios su tuo susijusius tikslus. Tai galima vertinti kaip komunikacijos tikslus, tačiau nereiktų to vadinti tvarumo srities tikslais – nes tvarumas visų pirma yra apie įmonės veiklą ir jos poveikius.

2. ESG strategija ar rodikliai?

Dar viena iš dalies klaidinti galinti sąvoka su kuria tenka susidurti – ESG strategija. ESG yra nefinansinių rodiklių, skirtų vertinti bendrovės tvarumą, rinkinys, tad išvertus „ESG strategija“ reiškia „nefinansinių rodiklių strategija“. Bet ar tikslas yra tiesiog pagerinti kažkokį rodiklį, ar sumažinti neigiamus ir padidinti teigiamus poveikius bei veikti tvariau?

3. Išsirankiojimas (angl. Cherry picking).

Šis terminas tvarumo kontekste naudojamas kalbant apie „žemai kabančius vaisius“ – tam tikras su tvarumu bei socialine atsakomybe susijusias iniciatyvas. Dažnai tarp jų būna komandinis medžių sodinimas, šiukšlių rinkimas ir panašiai. Šios iniciatyvos yra sveikintinos, tačiau svarbu, kad įmonės veikla siekiant tvarumo ir ypač tvarumo komunikacija tuo neapsiribotų.

4. Kalbos versus veiksmai.

Dėl anksčiau minėtų priežasčių – augančio reguliavimo, reikalavimų, sąmoningumo ir ypač žaliojo smegenų plovimo – rekomenduoju atkreipti daugiau dėmesio į tvarumo veiksmų bei komunikacijos santykį. Dalytis, įkvėpti kitus ir informuoti svarbu – tačiau tai neturi kelti klausimų dėl jūsų įsipareigojimo ar sudaryti įspūdžio, kad bandoma nukeipti dėmesį ar kažką nuslėpti.

5. Duomenų patikimumas ir palyginamumas.

Vienas iš patarimų siekiant valdyti prieš tai įvardytas su tvarumo komunikacija susijusias rizikas: užtikrinti duomenų patikimumą, taip pat sudaryti galimybę juos palyginti laiko perspektyvoje. Galbūt jūsų CO2 pėdsakas išaugo, bet tai susiję su gerokai išaugusiomis veiklos apimtimis, o santykinis pėdsakas – sumažėjo, be to, esate viešai paskelbę savo įsipareigojimus ir investicijas jam mažinti? Neslėpkite informacijos, nes šiais laikais ją surasti vis paprasčiau – pasitikėjimą jumis tai gali mažinti, o riziką būti apkaltintiems žaliuoju smegenų plovimu – padidinti.

6. Kompetentingi tvarumo ekspertai.

Ir pabaigai. Tikiu, kad perskaičius situacijos apibendrinimą ir patarimus tapo aiškiau, kokia kompleksiška, bei vis svarbesnė sritis yra veiklos tvarumas ir kad jai reikia skirti deramą dėmesį ir atitinkamus išteklius, įskaitant patirtį turinčius tvarumo profesionalus. Beje, net ir jie dažnai gali neturėti jūsų veiklos specifikos nulemtų – pavyzdžiui, susijusių su specifinėmis veikloje naudojamomis medžiagomis, emisijomis, pakuotėmis ir panašiai – žinių, tad vertinkite ir jų norą tobulėti bei gebėjimą bendradarbiauti.

Viliuosi, kad šios įžvalgos bus naudingos siekiant nepasiklysti „tvarumo vandenyne“.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tomas Zitikis. Žvilgsnis į Lietuvos aviaciją 2022 metais: nuo lėto įsibėgimo iki rekordinių srautų

Lietuvos, o kartu ir Europos, aviacijos sektorius šiais metais dideliu tempu vijosi prieš pandemiją...

Algirdas Bartkus. Ar nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas atvėsins rinką?

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Per pastaruosius 10 metų nebuvo...

Matas Laukevičius. Investuotojai žiemą laukia švelnesnės centrinių bankų politikos

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad...

Vitalijus Garbauskas. 3 technologijų tendencijos, be kurių kitąmet neišsivers nė vienas prekybininkas – kokie pirkėjų lūkesčiai?

Nepaisant išpopuliarėjusios prekybos internetu, lietuviai vis dar mėgsta apsipirkinėti ir...

Jaunius Jatautas. Šlubuojantis atsinaujinančios energetikos proveržis

Elektros tinklų operatoriai jau netrukus baigs derinti su visuomene pasinaudojimo elektros tinklais...

Top naujienos

Pateikė prognozę, kas jau netrukus laukia Rusijos: pasikartos senas scenarijus, tik viskas bus dar baisiau (29)

Tik Rusijos istorijai būdinga bevaldystės ir anarchijos periodas, vadinamas sumaištimi (rus. –...

Pietinis ciklonas užgrius visa jėga – sinoptikai perspėja, kada sulauksime stiprios pūgos

Šiandien, penktadienį, sulauksime orų permainos. Nedidelis, naktį mums sniegą atnešęs ciklonas...

SuTaupyk

Norintiems Kalėdas pasitikti ne prie puodų: kiek šiemet kainuoja šventinis meniu į namus ir ko tikėtis

Kai kada taupome pinigus, o kartais juk norisi sutaupyti tokio neįkainojamo laiko. Tai tampa ypač...

Kremlius nurodė savo versiją dėl karo pabaigos: iškėlė sąlygas (41)

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje , priklauso...

Lietuva be branduolinės energetikos gali neišsiversti: diskutuojama apie naujos kartos reaktorius (11)

Lietuvoje ir visame pasaulyje plintant atsinaujinantiems energijos ištekliams, Seimo narys fizikas...

Ant parketo liejosi kraujas, „Monaco“ po pratęsimo patiesė „Real“ ekipą

Eurolygos 12-o turo rungtynėse Madride prireikė pratęsimo, o jame šeimininkai „Real“ (8/4)...

Toma Miknevičienė

Kaip dažnai vyrui išeiti pasibūti su draugais normalu? Psichologas pasakė, ką praranda vyrų neišleidžiančios žmonos (2)

Vargais negalais ištrūkęs iš namų skundžiatės draugams, kad žmona vis neišleidžia, barasi,...

Po Ronaldo pastabos žurnalistui sureagavo FIFA (2)

Po grupių etapo Portugalijos ir Ganos dvikovos, kurią 3:2 laimėjo Fernando Santoso auklėtiniai,...

Indonezija uždraudė nesantuokinius lytinius santykius: ar naujieji įstatymai turės įtakos ir turistams vykstantiems į Balį? (6)

Pagal naujus Indonezijoje priimtus įstatymus, sužinojus apie nesusituokusių žmonių poros...

Marius Ivaškevičius surengė provokuojantį knygai „Tomas Mūras“ skirtą vakarą: grįžimas į normalumą irgi yra pasipriešinimas karui

Žinomas rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius šių metų pradžioje po dvidešimties metų...