Dmitrij Mačiugin ir Evelina Tumakova-Kuzmič. Europos Sąjungos atsakas į Kinijos ekonominę prievartą: (ne)bus?

Lietuvai šis Reglamentas yra ypač aktualus dėl pastaruoju metu pašlijusių ekonominių santykių su Kinija, kai dėl Taivaniečių atstovybės įsteigimo kinai ėmė taikyti sankcijas prieš Lietuvos ekonomiką.

Tačiau ar naujasis reguliavimas bus efektyvus ir apsaugos Lietuvos bei ES verslo subjektus nuo trečiųjų valstybių ekonominės prievartos? Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime pagrindinius siūlomo Reglamento aspektus ir pasistengsime atsakyti į verslui rūpimus klausimus.

Kodėl kilo poreikis priimti naują reguliavimą?

ES turi priemonių, kuriomis naudojasi siekdama paveikti trečiąsias valstybes, pažeidžiančias tarptautinės teisės reikalavimus bei žmogaus teises ir laisves. Tai vadinamosios sankcijos, apie kurias taip pat daug kalbama pastaruoju metu. Tačiau sankcijos – tiek ekonominės, tiek politinės – taikomos ES įgyvendinant užsienio ir saugumo politiką, bet nenaudojamos prekybos santykiuose su trečiosiomis valstybėmis. Dėl to sprendimą dėl sankcijų taikymo priima ES Taryba. O Tarybos narių politiniai interesai dažnai skiriasi. Tad priimant sprendimą dėl sankcijų gali kilti kvorumo klausimas. Juk ES valstybių narių ekonominiai interesai dažnu atveju turi didžiulį svorį kalbant ir apie politinius interesus.

ES nėra jokio teisinio mechanizmo, nustatančio atsakomąsias priemones „prekybos karuose“. Reglamentas būtų tas įrankis, kuris suteiktų ES galimybę atremti trečiųjų valstybių taikomas ekonominės prievartos priemones. To valstybės narės po vieną negali deramai atlikti.

Kaip atrodys atsakomųjų priemonių taikymo procesas?

Skirtingai nei sankcijų priėmimas, atsakomųjų priemonių taikymas būtų paprastesnis ir greitesnis. Kaip tai vyktų? Komisija, įvertinusi konkrečios trečiosios valstybės prievartos priemonės požymius ir mastą, pirmiausia kreiptųsi į priemones taikančią valstybę, siekdama susitarti taikiai. Jei taikaus sprendimo nepavyktų pasiekti, Komisija savarankiškai priimtų aktą, kuriuo nustatytų ES atsakomąsias priemones ir terminą, per kurį trečioji valstybė turėtų nutraukti prievartos priemones. Atsakomosios priemonės įsigaliotų, jei trečioji valstybė nenutrauktų prievartos priemonių per nustatytą terminą. Tokia atsakomųjų priemonių taikymo procedūra leistų Komisijai operatyviai reaguoti į ES valstybių narių patiriamą ekonominį spaudimą ir prievartą.

ES atsakomųjų priemonių spektras būtų pakankamai platus ir leistų Komisijai lanksčiai pasirinkti veiksmingiausias ir labiausiai tinkančias konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, Komisija trečiosios valstybėms (pavyzdžiui, Kinijai) galėtų panaikinti lengvatas muitams ir įvesti naujus ar padidinti esamus muitus; apriboti importo ar eksporto licencijas; pašalinti trečiosios valstybės tiekėjus iš viešųjų pirkimų procedūrų; apriboti tiesiogines užsienio investicijas ir pan.

Be to, atsakomųjų priemonių sustabdymo ar nutraukimo procesas, palyginti su sankcijų nutraukimo procesu, taip pat būtų paprastesnis. Jei ekonominę prievartą nutrauktų trečioji valstybė, Komisija operatyviai priimtų sprendimą sustabdyti savo atsakomąsias priemones.

Kaip nurodo Komisija, nauju reguliavimu siekiama užpildyti teisėkūros spragą ir padėti spręsti besivystančią ekonominės prievartos problemą – ES įgytų teisinį pagrindą veiksmams ir efektyvų įrankį apsiginti nuo trečiųjų šalių ekonominės agresijos.

Kaip naujasis Reglamentas būtų taikomas sprendžiant Kinijos ir Lietuvos konfliktą?

Be abejonės, ES, taikydama bet kokią atsakomąją priemonę, pirmiausia turės įvertinti, kokią žalą padarė trečiosios valstybės ekonominės prievartos veiksmai. Tačiau taip pat turės atsižvelgti ir į tai, kad nustatytos atsakomosios priemonės ateityje neatsilieptų pačiai ES ekonomikai.

Būtent tai kelia didžiausią nerimą verslininkams. Jie sako, kad atsakomosios priemonės turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai prievartos priemonės turi itin didelį neigiamą poveikį ES ekonomikai, pažeidžia tarptautinę teisę ir kai nepavyksta rasti sprendimo derybų keliu ar diplomatinėmis priemonėmis.

Kinijos ir Lietuvos konflikte galime įžvelgti tam tikrus dėsningumus: Kinija į bet kokią grėsmę jos ekonomikai ar vykdomai politikai atsako su dviguba ar net triguba jėga ir nenutrauks savo veiksmų, kol atitinkamas subjektas (pavyzdžiui, Lietuva) nepakeis savo elgesio ar politikos Kinijos atžvilgiu. Ar ES norės veltis į naują „prekybos karą“ su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės įsteigimo Lietuvoje? Klausimas lieka atviras.

Pagal naują reguliavimą Komisija turėtų teisę pritaikyti Kinijai labai galingas finansines atsakomąsias priemones. Tačiau verta prisiminti faktą, kad per daugelį metų Taryba nesiėmė sankcijų prieš Kiniją net dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje. Jei ir ateityje ES nebus konsensuso dėl Kinijos sankcionavimo, Komisija, jausdama didžiulį politinį spaudimą, gali nesiimti griežtų atsakomųjų priemonių Kinijai ar jų apskritai netaikyti.

Prognozės: kas gali sutrukdyti priimti naująjį Reglamentą?

Yra šansų, kad naujasis Reglamentas bus priimtas dar šiemet, kadangi Komisijos konsultacijose dėl Reglamento priėmimo dalyvavę verslo subjektai ir ES valstybių narių institucijos pritarė, kad Reglamentas reikalingas. Tačiau kai kurios ES valstybės narės, įskaitant Čekiją ir Švediją, kurios pirmininkaus Tarybai nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. birželio, jau išreiškė susirūpinimą, kad atsakomosios priemonės gali turėti protekcionistinį pobūdį ir įtraukti ES į nereikalingus prekybos karus. Savo susirūpinimą dėl galimo prekybos konfliktų eskalavimo su savo prekybos partneriais išreiškė ir Estija.

Kitaip tariant, atskiros ES valstybės narės linkusios skaičiuoti savo ekonomikos nuostolius prieš priimdamos sprendimą dėl konkrečių atsakomųjų priemonių įteisinimo ir jų taikymo. Taigi Komisijai gali tekti atsižvelgti į atskirų ES valstybių komentarus ir pagal juos koreguoti projektą, todėl Reglamento priėmimas gali nusikelti į šių metų pabaigą ar net kitų metų pradžią.

O keisti Reglamente tikrai yra ką. Pavyzdžiui, Reglamento pasiūlyme nėra aptarti kompensavimo ES verslo subjektams klausimai – nei dėl trečiųjų šalių taikytų prievartos priemonių, nei dėl ES taikytų atsakomųjų priemonių. Kol neaišku dėl šių klausimų, ES veiksmai „prekybos karuose“ su Kinija gali turėti atvirkštinį poveikį bei padaryti neigiamą įtaką ES ekonomikai.

Jei bus priimtas toks Reglamentas, koks yra siūlomas dabar, deja, Lietuvos verslo subjektai gali likti be realios finansinės apsaugos ir nuo prievartos priemonių, ir nuo ES atsakomųjų priemonių taikymo padarytos žalos.

Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad Komisija pirmiausia ieškos interesų balanso tarp visų ES valstybių narių. Tą įrodo faktas, kad ES šių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš ES ekonomiką ir labiausiai prieš Lietuvą. Tikėtina, kad Komisija lauks PPO sprendimo, kuris gali būti priimtas maždaug po metų ar dvejų. Iki to laiko, net ir patvirtinus Reglamento pasiūlymą, abejotina, ar Komisija ryžtųsi imtis atsakomųjų priemonių prieš Kiniją, kurios būtų nesuderintos su PPO sprendimu, bei rizikuotų sukelti ekonominį konfliktą su Kinija.