aA
Prancūzijos duomenų apsaugos priežiūros institucija (CNIL) JAV kompanijai Google skyrė 50 mln. Eur baudą už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Tai didžiausia iki šiol skirta bauda už šio reglamento pažeidimus, tačiau daug tai ar mažai tokiai kompanijai kaip Google? Vienas iš baudos tikslų, be abejo – kitaip ir būti negalėtų – skatinimas pasitaisyti ir atgrasymas nuo pažeidimų ateityje. Tikėtina, kad šiuo atveju baudos dydis – 50 mln. Eur kompanijai, kurios 2017 m. apyvarta, kaip nurodoma CNIL sprendime, yra 109,7 milijardų JAV dolerių (apie 96 milijardų Eur), turbūt nėra lemiamas veiksnys planuojant tolesnius veiksmus (nesunku paskaičiuoti, kad skirtoji bauda toli gražu nesiekia 4 proc. apyvartos).
Dijana Šinkūnienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Google dar nepaskelbė, kokių veiksmų imsis sprendimo atžvilgiu. Kaip visi suprantame, bauda pati savaime situacijos neištaisys, tad būtent sprendimo įgyvendinimas ir yra esminis momentas, kai kalbame apie ES piliečių asmens duomenų apsaugą. CNIL sprendime nurodyti pažeidimai – skaidrumo trūkumas ir tinkamo naudotojų sutikimo nebuvimas – yra kertinių BDAR vertybių ignoravimas, taigi, jie iš tiesų rimti. Kita vertus, ar kiekviena įmonė gali būti tikra, kad minėtus BDAR reikalavimus įgyvendina tinkamai? CNIL sprendimas ir Google skirta bauda skatina susimąstyti apie praktinius BDAR įgyvendinimo aspektus.

Pradėkime nuo skaidrumo principo įgyvendinimo. BDAR reikalauja, kad visa informacija žmogui apie jo asmens duomenų naudojimą būtų pateikiama „glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba“. Viskas aišku – genialu tai, kas paprasta. Tačiau kaip pasiekti to genialaus paprastumo, kai sudėtingus techninius dalykus reikia paaiškinti paprastam vartotojui? Prieš pradedant taikyti BDAR didžiulės specialistų komandos dirbo prie privatumo pranešimų kad įgyvendintų minėtus reikalavimus. Kaip vėliau paaiškėjo, privatumo pranešimų (dar dažnai vadinamų „privatumo politika“) daugelis vartotojų neperskaito, dar daugiau – vartotojus piktina prašomos žymėti „varnelės“. Retorinis klausimas: tai kas dėl to kaltas – netikę specialistai, nesugebėję parašyti aiškiai, trumpai, paprastai, ar žmonės, nesirūpinantys ir nesidomintys savo asmens duomenų apsauga?

Nemažai minėtų specialistų tyliai sprendė dilemą: kam labiau įtikti – žmogui ar priežiūros institucijai, kuri neabejotinai privatumo pranešimuose ieškos visos BDAR reikalaujamos informacijos (tiesos dėlei reikia priminti, kad minėta informacija apima 12 punktų, ir taip apie kiekvieną duomenų tvarkymo operaciją). Įtikti reikia abiems. Google atveju turime netinkamą pavyzdį – informacija neaiški, neišsami, be to, buvo pateikiama keliuose dokumentuose. Drįstu spėti, kad nė vienas specialistas nenorėtų, kad jo rengtas privatumo pranešimas taptų dar vienu blogu pavyzdžiu. Tačiau turbūt daugelis norėtų turėti gerą pavyzdį. Bent vieną. Tik kas gali pasakyti, kaip turi atrodyti tas gerasis pavyzdinis privatumo pranešimas?

Iki CNIL sprendimo priežiūros institucijos apsiribojo rekomendacijomis, tačiau jos to vienintelio teisingo atsakymo neduoda. „Suprantama, aišku, paprasta“ – vertinamieji požymiai, priklausantys nuo subjektyvaus konkretaus žmogaus supratimo, tad tikėtina, kad skaidrumo principo taikymo praktiką formuosime dar ilgai. Prie spartesnių aiškumo paieškų turėtų prisidėti tiek priežiūros institucijos (ir ne tik skirdamos baudas), tiek specialistai, įgyvendinantys BDAR reikalavimus, tiek ir pačių vartotojų interesus atstovaujančios organizacijos.

Kitas kausimas – žmogaus sutikimas. Google atveju buvo konstatuota, kad žmogus neturėjo galimybės pasirinkti, ar jis sutinka su asmens duomenų naudojimu reklamų personalizavimo tikslais, nes vartotojams buvo rodomi iš anksto pažymėti „sutikimai“. Čia norisi iškelti klausimą, koks realus pasirinkimas žmogui galimas šiuo atveju? Tikėtina, kad būtent į šį klausimą turėtų atsakyti Google kompanija ketindama ištaisyti CNIL sprendime nurodytus trūkumus. Versle, susijusiame su dideliais kiekiais asmeninės informacijos, realybė dažnai yra tokia, kad paslauga yra pigesnė (arba nemokama) todėl, kad verslas gauna papildomas pajamas pasinaudodamas vartotojų asmens duomenimis.

Jau turbūt ne kartą teko girdėti frazę: nori privatumo – susimokėk. Ir čia galima kelti dar daug iš to išplaukiančių klausimų – ar teisėta, ar etiška reikalauti susimokėti už privatumą? Kur riba, kiek verslas gali sau leisti šitaip „uždarbiauti“ pasinaudodamas asmenine vartotojų informacija? Ar asmens duomenys jokiu atveju ir jokia apimtimi negali tapti atlygiu už paslaugą? Klausimai iš tiesų nepatogūs, tai tas pats, lyg klaustume – ar sutinkate atsisakyti dalies savo teisių mainais už pigesnę paslaugą? Tačiau ar būtų teisinga juos nutylėti nekeliant diskusijų, neieškant atsakymų ir nepriimant aiškių sprendimų?

Klausimų yra daug daugiau, nei atsakymų, ir ne tik kalbant apie minėtą CNIL sprendimą, skaidrumą ir sutikimą. Asmens duomenų apsauga ir BDAR nustatytos taisyklės negali būti tik formalumu. Priešingu atveju formalumu virstų ir viena iš Europos žmogaus teisių chartijoje įtvirtintų teisių – teisė į asmens duomenų apsaugą. Tačiau tiesa yra ir tai, kad siekiant to išvengti reikalinga aiški ir nuosekli BDAR reikalavimų taikymo praktika. CNIL sprendimo kontekste tenka konstatuoti, kad tai tik vienos priežiūros institucijos pateiktas faktų interpretavimas. Ar galime būti tikri, kad kita priežiūros institucija panašią situaciją vertintų taip pat? Ar nuosekliam BDAR taikymui sukurti mechanizmai yra tinkami, ar Duomenų apsaugos valdyba ir priežiūros institucijos turi pakankamai išteklių ir yra pasirengusios juos įgyvendinti, parodys netolima ateitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ieva Valeškaitė. Neišmoktos krizės pamokos – ant koalicijos derybų stalo (4)

Nors didelę šios kadencijos dalį Seimo nariai skyrė 2008-ųjų metų ekonominės krizės...

Jūratė Cvilikienė. Ko galima palinkėti būsimiems pasaulio užkariautojams?

Kai mokyklos reikalai beveik baigti, egzaminai išlaikyti ir vasaros atostogos čia pat, atrodo,...

Gintarė Deržanauskienė. Ar neapkars valdžios dalinami laisvadieniai? (6)

Vaikystėje tėvai moko vaikus neimti saldainių iš nepažįstamųjų, nes žino, kad ne visada...

Kęstutis Jauniškis. Gerovės grimasos – 60 milijonų eurų kasmet skiriama ne elektros tinklui atnaujinti, o namų statytojams paremti (10)

Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus energetikai vis dar aiškinasi, kodėl birželio 16 d. dešimtys...

Marius Gelžinis. Lietuvos oro uostai: apie naują ir esamus (9)

Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje....

Top naujienos

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą (37)

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...

Būdama mokine neteko mamos, o po kelių metų išgirdo ir skaudžią diagnozę: gedėti nebuvo kada (10)

Jau dvylika metų cukriniu diabetu sergančiai Kotrynai Ignatavičienei gyvenimas negailėjo...

Ne močiučių Palanga: kokias madas ilgąjį savaitgalį demonstravo pajūrio poilsiautojai (175)

DELFI Stilius tęsia gatvės mados reportažus ir šįkart sostinę išmainė į pajūrį. Ilgąjį...

Ruoškitės dar vienai karščio bangai: temperatūra kils net iki +32 (12)

Šiandien Lietuvos orus lems virš Centrinės Baltijos įsitvirtinęs anticiklonas. Lietaus ir vėl...

Škotijoje, gatvėje, rastas nužudytas jaunas lietuvis (68)

Penktadienio naktį Falkirko mieste Škotijoje buvo rastas jauno vyro kūnas. Kaip paaiškėjo, tai...

Talento išteklių skirtumai: kurios rinktinės turės daugiausiai NBA žaidėjų pasaulio krepšinio čempionate? (16)

Artėjantis Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje suburs didžiąją dalį ryškiausių šios...

Didelės gaudynės Vilniuje: įtariamąjį persekiojo daug patrulių, bėglys perplaukė Nerį, policininkas irgi (159)

Pirmadienio pavakarę Vilniuje didelės policijos pajėgos gaudė jauną vyrą, įtariamą smurtu...

Lietuvos kariuomenės analitikė apie Vanagaitę: ji melagė, nes ji ir dabar meluoja (538)

Ar sumažėjo Rusijos propagandos Lietuvoje? Tokį klausimą „Žinių radijo“ laidos „Greiti...

Pasiturinčių lietuvių vaikų atostogos: už specialias stovyklas negailima ir keturženklių sumų (98)

2-6 tūkst. Eur – tiek lietuviai yra linkę mokėti už Kembridžo, Oksfordo ar Kolorado...

Per plauką nuo avarijos po sprogusios padangos likęs vyras vietoje paguodos gavo nurodymą susimokėti (138)

Elektromobilį išsinuomojęs ir juo namo grįžti ketinęs vilnietis sėkmingai kelionės tikslo...