Nepaisant pastaruosius dvejus metus pasireiškiančių krizės ženklų Baltarusijoje ir Eurazijos ekonominės sąjungos regione, kuriuos lėmė išorinės makroekonominės bei politinės priežastys ir kiti vidiniai veiksniai, pastebimas užsienio ir vietos įmonių investicinis aktyvumas.
Darya Zhuk
© Asmeninio albumo nuotr.

Investicijas paskatino antikrizinės priemonės, kurių šiuo laikotarpiu ėmėsi Baltarusijos vyriausybė ir Nacionalinis bankas:

1. Baltarusijos rublio keitimo kurso stabilizavimas;
2. nacionalinės valiutos denominavimas;
3. infliacijos augimo tempo lėtėjimas;
4. laipsniško refinansavimo tarifų mažinimas;
5. užsienio prekybos balanso saldo gerinimas;
6. mažesnis valstybinių programų finansavimas ir lengvatinių kreditų valstybės įmonėms teikimas;
7. stabilizavimo paskolos iš Eurazijos ekonominės sąjungos gavimas.

Pagal Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto duomenis, per pirmuosius tris 2017 metų ketvirčius bendros užsienio investicijų į Baltarusijos ekonomiką apimtys sudarė apie 6,6 mlrd. JAV dolerių, 2016 metais – 8,5 mlrd. JAV dolerių. Be to, tradiciškai investicijų į Baltarusijos rinką lyderiu išlieka Rusija (51 proc. bendros apimties), Didžioji Britanija užima antrą vietą – 17 proc., toliau seka Kipras (7,8 proc.), Austrija (3,4 proc.), Lietuva (3 proc.) ir Kinija (2,9 proc.).

Ko gero, per pastaruosius kelerius krizės metus pagrindine Baltarusijos ekonomikos plėtros kryptimi tapo investicijų į paslaugų sritį augimas, kartu mažėjant investicijoms į tokias sritis kaip statyba, gamyba ir mašinų gamyba. Pirmą kartą per visą nepriklausomos Baltarusijos istoriją paslaugų ekonomika tapo pagrindine nacionalinio BVP dedamąja.

Patraukliausių užsienio investicijoms sričių TOP 10:

1. Mažmeninė prekyba: pasauliniai prekių ženklai ir e-prekyba

Būtent bendras statybų ir nekilnojamojo turto rinkų nuosmukis tapo labai naudingas mažmeninės prekybos sričiai. Sumažėjusios prekybos plotų nuomos ir pardavimo kainos, pakankamai didelis skaičius laisvų objektų lėmė tai, kad jie tapo patrauklesni mažmenininkams, kuriems tokiu būdu pavyko pritraukti į rinką pasaulyje garsių prekių ženklų – Patrizia Pepe, Koton, NYX Zara, Zara Home, Bershka, Pull&Bear, Stradivarius, Oysho, Massimo Dutti.

Beje, viena iš pagrindinių drabužių mažmeninės prekybos krypčių yra franšizės schema, kai užsienio įmonė – franšizės savininkė – kaimyninėse šalyse gauna teises veikti ir Baltarusijoje.

Įdomu tai, kad pagaliau ir šioje šalyje pradėjo aktyviai vystytis e-prekyba. Rinkoje didėja internetinių parduotuvių skaičius, ateina žinomi užsienio prekių ženklai (Wildberries, Euroset), o pagrindinis šalies internetinis prekybos centras 21vek.by pritraukė strategines investicijas iš Zubr Capital fondo, įskaitant investicijas iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Šis sandoris yra pirmasis tokio pobūdžio šiame verslo segmente – tai rodo, jog elektroninės komercijos sritis yra patraukli rimtiems investuotojams.

2. IT – nuo paslaugų prie savo produktų pardavimo
Jau ne vienerius metus informacinių technologijų sritis yra viena patraukliausių užsienio investuotojams. Rinkoje pastebima tendencija pereiti nuo projektų paslaugų modelio (užsienio užsakovų IT paslaugų veiklos ranga) prie produktų teikimo modelio (savo produktų kūrimas); garsūs sandoriai, kai užsienio investuotojai perka Baltarusijos startuolius ir kūrėjus (Facebook – MSQRD, Google – AIMATTER). Zubr Capital fondas investavo į Rusijos bendrovės Softline – platformos ActiveCloud ir ActivePlatform – debesijos technologijų sprendimų verslui teikėjos, kuri yra viena iš penkių didžiausių debesijos informacinių technologijų infrastruktūros NVS šalyse teikėja, aptarnaujanti daugiau kaip 50 tūkstančių klientų, verslą Baltarusijoje.

3. Telekomunikacijos ir ryšiai – naujas žaidėjas Velcom

Praėjusieji metai buvo ženklūs ir telekomunikacijų sektoriuje. Didžiausią privatų interneto tiekėją Atlant Telecom įsigijo mobiliojo ryšio operatorius Velcom, tai leis teikti naujas paslaugas ir gerinti mobiliojo interneto kokybę.

4. Transportas ir logistika – pagal pasaulines tendencijas

Čia taip pat neapsieita be naujausių technologijų. Dar prieš penkerius metus pagrindinė šios šakos kryptis buvo užsienio bendrovių – operatorių vykdomos šiuolaikinių logistikos centrų statybos ir tokių centrų valdymas, o šiuo metu šios srities plėtra vyksta pagal pasaulines tendencijas. Baltarusijoje pradėjo veikti internetu iškviečiamas taksi, Uber, car sharing ir elektroninis pristatymas.

5. Restoranai ir viešbučių verslas – Hilton jau Baltarusijoje

Šios srities aktyvią plėtrą lemia ir užsienio investuotojai – atsirado nauji pasauliniai viešbučių prekių ženklai (Marriott, Hilton, Renaissance) ir greitojo maisto prekių ženklai (Baskin Robbins, KFC, Hesburger), dažniausiai veikiantys pagal franšizės schemą. Turime pavyzdžių, kaip sėkmingai kartu veikia tarptautinės restoranų franšizės ir vietos verslas (kavinė-konditerijos parduotuvė Paul, Chinkali namai).

6. Alternatyvioji energetika ir infrastruktūra – valstybė užtikrina visos pagamintos žaliosios energijos supirkimą

Ši sritis pastaruosius penkerius metus patraukli užsienio verslui dėl pakankamai aukštų žaliosios energijos kainų Baltarusijoje, palyginti su Europos kainomis, ir dėl valstybės garantuoto visos pagamintos energijos supirkimo. Nuo 2015 metų įvedus žaliųjų įrenginių statybos kvotų sistemą žaidimo taisyklės tapo daug aiškesnės, ir šią pramonės šaką teigiamai pradėjo vertinti tiek vietos bankai, tiek ir tarptautinės finansų institucijos (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija). Galimybė gauti vietos ir tarptautinį finansavimą atveria dar daugiau galimybių stambiems tarptautiniams žaidėjams.

Infrastruktūros projektų srityje taip pat stebimas atgyjantis stambių užsienio bendrovių susidomėjimas, ypač po to, kai buvo sukurta valstybės ir privataus verslo partnerystės įstatymų bazė (2016 metais įsigaliojo atskiras įstatymas) ir pateikta informacija apie bandomųjų projektų grupę šioje platformoje. Pavyzdžiui, vyksta pasiruošimas konkursui, kuriuo siekiama išsirinkti privatų partnerį trasos M10 Rusijos siena – Gomelis – Kobrinas rekonstrukcijos projekte, finansuojamame Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko lėšomis, kuris bus pradėtas vykdyti 2018 metų pradžioje.

7. Aukštųjų technologijų gamyba – orientuota į eksportą

Aktyvią šios srities plėtrą lemia įvesti esminiai lengvatiniai investavimo režimai, tokie kaip laisvoji ekonominė zona, Baltarusijos ir Kinijos industrinis parkas „Velikij kamen“ (liet. Didysis akmuo), mažų miestų ir kaimo vietovių režimai. Pradėdami gamybą šiose teritorijose, investuotojai gauna esmines mokesčių ir muitų lengvatas, galimybę neatlygintinai gauti žemę ir visą infrastruktūrą. Šiame segmente ypač aktyvūs užsienio investuotojai medienos apdirbimo ir baldų gamybos srityse. Rinkoje veikia tokie regiono lyderiai kaip Lietuvos „VMG“ įmonių grupė (IKEA prekių ženklui), pasaulinis gigantas Krononspan. Tradiciškai vyksta žinomų tarptautinių prekių ženklų statybos ir apdailos medžiagų gamybos, metalo apdirbimo plėtra.

8. Žemės ūkis – investuoja ir ARVI grupė

Čia galima kalbėti apie ateinantį užsienio kapitalą ir technologijas į tokias nišines ir naujas Baltarusijai sritis kaip kalakutų auginimas („ARVI“ įmonių grupė) ar avininkystė (Irano bendrovė Eastern Sheep). Šie projektai pirmiausia orientuoti į vidaus rinką.

9. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba

Daugelis šios srities visame pasaulyje žinomų vardų jau seniai veikia Baltarusijoje (Coca Cola, Danone, Heineken, Carlsberg, British American Tabaco). Tačiau šia sritimi domimasi ir šiandien. Į maisto pramonę investuoja ir vietos, ir užsienio įmonės, pavyzdžiui, investuojama į pieno gaminių, sūrių gamybą, mėsos perdirbimą.

10. Medicina ir farmakologija

Ši sritis tapo ypač patraukli užsienio kapitalui Eurazijos ekonominėje sąjungoje įvedus bendrą farmacijos rinką, taip pat dėl pakankamai griežtos importo pakeitimo politikos, vykdomos Eurazijos ekonominės sąjungos šalių narių. Daug pasaulio prekių ženklų turi realių planų lokalizuoti savo gamybą, kai kurie iš jų jau Baltarusijoje. Pavyzdžiui, „NatiVita“ gamykla kaip bendra АВ „ŽIA valda“ (Lietuva), „Natco Pharma“ Limited (Indija) ir „Invest Pharma“ a. s. (Slovakija) gamybos vieta.

Kuo šiandien Baltarusijos verslas patrauklus užsienio investuotojams? Pagrindiniai veiksniai:

1. prieinamos žaliavos;
2. prieiga prie pardavimų rinkos;
3. lengvatiniai mokesčių ir muitų režimai;
4. prieinamas vietos ir tarptautinis finansavimas;
5. prognozuojami projekto pinigų srautai;
6. aiškios pramonės šakos žaidimo taisyklės;
7. aiški įstatymų bazė.

Jeigu dauguma šių veiksnių, potencialaus investuotojo nuomone, yra įgyvendinami vykdant projektą, jis investuoja į pramonės šaką.

Jei kalbėtume apie investavimo formas, kurias pasirenka į Baltarusiją ateinantis stambus užsienio investuotojas, tai dažniausiai yra green field projektai – tai yra savo gamybos kūrimas „nuo nulio“, nepasitelkiant privataus verslo ar valstybės kaip vietos partnerių. Žinoma, pasitaiko (nors ir rečiau) brown field projektų, kai investuotojas iš privataus verslo arba iš valstybės perka jau esamą turtą (nekilnojamąjį turtą, gamybos pajėgumus). Ir labai reti atvejai, kai yra privatizuojamos valstybinės įmonės – tai galima būtų aiškinti tuo, kad trūksta ir valdžios politinės valios, ir tuo, kad pagal privatizavimo schemą siūlomas turtas yra nepatrauklus investavimui, arba tuo, kad nepavyksta susitarti dėl sandorio kainos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Justas Sakavičius. Ar G Taško reklama nežemina moterų? Teisininko komentaras (13)

„Vilnius pradeda reklamuotis kaip Europos G Taškas“ – skelbia pastarųjų dienų naujienų...

Darius Raulušaitis. Susitaikymo su VMI laikotarpis: amnestija ar spąstai? (1)

Seimas 2019 m. pirmą pusmetį paskelbė susitaikymo su Valstybine mokesčių inspekcija ( VMI )...

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (41)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Žilvinas Šilėnas. Nuo peiliuko iki arkliuko (21)

Yra toks lietuviškas posakis – „nuo peiliuko ant arkliuko“. Jis apibūdina situaciją, kai...

Petras Dubinskas. Ką rodo įmonių pelningumo mažėjimas?

Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.

Top naujienos

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (140)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Šią šeimą prisimena kiekvienas lietuvis, tačiau tik retas žino, ką jai iš tiesų teko iškęsti (39)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (467)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...

Gandus apie aplinkos ministrą Karbauskis kategoriškai neigia: čia kaip su ligoninių naikinimu (102)

Pirmadienį socialdemokratų frakcijos nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet nauja pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (27)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Airinas parašė DELFI laišką apie savo gyvenimą Lukiškėse: patyrė egzekuciją, po kurios prasidėjo haliucinacijos (575)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiek daugiau nei mėnesį kalintis „ Alfa vyras “...

„Lietkabelio“ strategas rado išeitį dėl rinktinei atstovausiančio naujoko: svarbu, kad neprarastume ritmo (2)

Panevėžio „Lietkabelio“ komandos pasiruošimas naujajam sezonui įgauna vis didesnį pagreitį...

Pasakė, į ką atkreipti dėmesį, jei norite patogiai gyventi mikrorajone

Ramybės ir jaukumo ieškančios, tačiau tuo pačiu jausti miesto pulsą norinčios šeimos būsto...

Surplys: EK nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių (1)

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl...

Vaikų drabužių kainos stebina: kai kur už striukytę teks pakloti 100 eurų (5)

Sezonų kaita kai kuriuos tėvus, turinčius daugiau nei vieną vaiką arba ribotus finansus, gali...