aA
2019 metų pradžioje Finansų ministerijos patvirtintas finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus plėtros priemonių planas pamažu įgyvendinamas ir atveria vis daugiau galimybių pažangiems verslams Lietuvoje. Vis dėlto, nors ir yra sudaromos palankesnės sąlygos „fintech“ įmonių steigimui, Lietuvos siekis tapti Europos Sąjungos finansinių technologijų centru susiduria su keliais rimtais iššūkiais, išryškėjusiais per pastaruosius porą metų.
Darius Kulikauskas
Darius Kulikauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Tam, kad įveiktume šiuos iššūkius, būtina mąstyti apie pokyčius talentų išlaikymo, reguliavimo ir konkurencijos didinimo srityse.

„Fintech“ ekspertų ugdymas ir išlaikymas

Vienas pagrindinių iššūkių sėkmingai „fintech“ sektoriaus plėtrai – tinkamų talentų parengimas ir išlaikymas Lietuvoje. Pirmuosius žingsnius link to jau žengė kelios Lietuvos švietimo įstaigos. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Kauno fakultetas 2018 m. pradėjo Finansinių technologijų magistro programą.

Seniausio Lietuvos universiteto fakultetai sėkmingai į savo programas integruoja blokų grandinę, didžiųjų duomenų technologijas. Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykdoma Kiekybinės ekonomikos programa, kurioje rengiami būsimi rinkos ir industrijos tyrėjai, finansinio turto valdytojai, fondų administratoriai, duomenų tyrėjai, finansų ir ekonomikos analitikai.

Labai svarbus vaidmuo talentų ugdyme tenka ir „fintech“ sektoriaus profesionalams. Studijų programos suteikia teorinį pagrindą, tačiau finansinių technologijų įmonės gali efektyviai dalintis praktine patirtimi bei gabiems jaunuoliams pasiūlyti darbo vietas jau veikiančiose įmonėse.

Lietuvoje talentų rengimu užsiimančių kalvių yra, tačiau talentai čia neužsibūna. IMD Pasaulio konkurencingumo centro 2018 m. Talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva užėmė 36 vietą iš 63 vertintų valstybių. Mūsų valstybės investicijos į švietimą, verslo poreikių ir darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį pasauliniame kontekste yra vertinamos vidutiniškai, nors pagal darbo jėgos mažėjimo tempus „pirmaujame“ – esame 62 vietoje iš 63.

Žinoma, vieno veikiančio recepto nėra, kadangi talentų emigracijos problema yra daugialypė, priklausanti tiek nuo verslo, tiek nuo valstybės. Tačiau nekvestionuojamas faktas – inovacijų kūrimas, jų aptarnavimo ir tobulinimo pažanga sustos, jei neturėsime pakankamai žmonių, turinčių reikiamas kompetencijas.

Švietimo sistema nespėja parengti tiek specialistų, kad būtų užpildytas poreikis rinkoje. Čia kalbame ne tik apie programuotojų įdarbinimą, bet ir klientų aptarnavimo, rinkodaros ar pinigų plovimo prevencijos specialistus. Ryškėja tendencijos, kai „fintech“ įmonės persiorientuoja į darbuotojų ugdymą ir investuoja į savarankišką darbuotojų apmokymą.

Pavyzdžiui, savo karjerą pradėdami kurios nors „fintech“ įmonės klientų aptarnavimo skyriuje jaunuoliai turi visas galimybes užaugti iki gerų rinkodaros specialistų. Juk niekas geriau, nei kasdien su klientais bendraujantis žmogus, nesupras klientų lūkesčių. O tokios žinios labai praverčia rinkodaros srityje.

„Fintech“ įmonių indėlis yra ženklus, tačiau vien šių pastangų neužteks. Valstybė, siekdama sustabdyti gabaus jaunimo emigraciją, turėtų sekti geraisiais kovos su emigracija pavyzdžiais, kurie nereikalauja kardinalaus biudžeto lėšų didinimo.

Pavyzdžiui, Lenkija pradėjo taikyti mokesčių lengvatą maždaug dviem milijonams jaunuolių, kuriems darbdaviai iš atlyginimo neišskaičiuoja 18 proc. pajamų mokesčio. Taikydama tokią lengvatą jaunimui iki 26-erių metų, Lenkija tikisi mažinti šalį paliekančių jaunuolių skaičių. Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kokių priemonių gali imtis valstybė, kad skatintų jaunimo įsitvirtinimą Lietuvoje.

Inovacijas sekantis reguliavimas

Lietuvos siekis tapti „fintech“ centru yra glaudžiai susijęs su palankios reguliacinės aplinkos kūrimu. Pastaraisiais metais „fintech“ įmonės vis dažniau renkasi mūsų šalį dėl pažangaus institucijų požiūrio ir jau įgyvendintų pokyčių.

Praėjusiais metais Lietuvos banko įdiegta išmanioji e. licencijavimo priemonė supaprastina licencijos paraiškos procesą potencialiems finansų rinkos dalyviams. CENTROlink – Lietuvos banko mokėjimų sistema – kitas efektyvus sprendimas, kuriuo sudaromos sąlygos per Centrinio banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

Lietuvoje taip pat sudaroma galimybė įsteigti specializuotą banką. Ir tuo neapsiribojama – kuriamos ir inovacijų aplinkos, kuriose išbandomi naujausi finansinių technologijų sprendimai. Tokia Lietuvos banko lyderystė, atvirumas ir lankstumas išties paspartina „fintech“ įmonių steigimąsi mūsų šalyje.

Nepaisant šių puikių pasiekimų, rinkoje juntamas glaudesnio bendradarbiavimo poreikis. Ir ne tik tarpinstituciniu lygmeniu – čia jis vyksta. Reikalinga ir neformali bendradarbiavimo platforma, kurioje finansų rinkas prižiūrinčių ir reguliuojančių institucijų atstovai bei rinkos dalyviai galėtų betarpiškai dalintis žiniomis ir patirtimi.

Šio dialogo poreikis yra būtinas dirbant su naujais technologiniais sprendimais ir siekiant geresnio abipusio poreikių suvokimo, technologinių naujovių pažinimo ir galimų rizikų įvertinimo.

Verta analizuoti ir kitų šalių pasirinktus „fintech“ reguliavimo atvejus, geriau suvokiant nustatytų taisyklių ar sprendimų trūkumus bei pranašumus. Geras pavyzdys – JAV. Šios ekonominės milžinės pasirinktas virtualiųjų valiutų ir jomis užsiimančių „fintech“ įmonių reguliavimo kelias ne tik sukūrė aiškias taisykles veiklai, bet ir rizikų valdymo mechanizmus.

Suskubusi reguliuoti virtualiąsias valiutas JAV sukūrė sąlygas investuotojų pinigų išlaikymui savo rinkoje. Po aiškių taisyklių sukūrimo virtualiosios valiutos pamažu tapo integralia finansų rinkų dalimi, kuri skatina finansų industrijos gigantus, tokius kaip „Goldman Sachs“, „JP Morgan“ ar „Morgan Stanley“, keisti požiūrį į bitkoiną, bet ir ieškoti naujų verslo galimybių išnaudojant virtualiąsias valiutas.

KMPG parengtoje 2018 metų ataskaitoje „Pulse of Fintech“ skelbiama, kad per dvejus metus investicijos į blokų grandinės ir virtualiųjų valiutų verslus išaugo nuo 0,6 mlrd. iki 4,6 mlrd. JAV dolerių. Nenuostabu, kad didžioji dalis jų teko JAV veikiančioms bendrovėms.

Pažangus ir nuolat tobulėjantis reguliavimas, tai toks, kuris seka naujoves, aktyviai analizuoja pasaulio praktikas, technologinius pokyčius ir inovacijas. Tokiu būdu kuriama dinamiška ir tuo pačiu subalansuota reguliavimo aplinka, kuri yra palanki ne tik rinkos dalyviams bei naujoms technologijoms, bet ir kylančių rizikų identifikavimui bei valdymui.

Didesnė konkurencija finansų sektoriuje

2018 m. Lietuvos „fintech“ rinkos apžvalgos duomenimis, didžioji dalis mūsų šalyje veikiančių finansinių technologijų įmonių yra mokėjimų srityje veikiančios bendrovės. Šie skaičiai rodo, kad vis dar esame mokėjimų technologijų arba „paytech“ šalis.

Nors šiuolaikiški mokėjimų sprendimai yra „fintech“ sektoriaus variklis, didieji pokyčiai finansų sektoriuje įvyks tada, kai jame pradės veikti ne tik mokėjimų, bet ir naujosios bankininkystės įmonės – neobankai.

Neobankas ir tradicinis bankas savo funkcijomis visuomenėje iš esmės nesiskiria. Vienintelis skirtumas – neobankas neturi skyrių, kuriuose klientai aptarnaujami fiziškai. Viskas vyksta skaitmeninėje erdvėje – interneto svetainėje arba mobiliųjų įrenginių programėlėse.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad neobankų paslaugų paklausa yra didelė. Šiuo metu Europoje ir pasaulyje veikiantys neobankai siūlo ne tik patogius mokėjimų sprendimus, bet ir teikia būsto paskolas privatiems asmenims. Tačiau tuo neturi būti apsiribojama.

Statistiniais duomenimis nemaža dalis smulkaus ir vidutinio verslo atstovų Europos tradiciniuose bankuose paskolų arba negauna, arba tiesiog jų neprašo dėl jiems nepalankių palūkanų normų. Būtent šioje srityje neobankai ir galėtų įpūsti sveikos konkurencijos finansų sektoriuje.

Neobankų atsiradimas ne tik padidintų konkurencingumą, bet ir atneštų reikalingų pokyčių į Lietuvos bankininkystės sektorių. Iš to naudos pirmiausiai gautų patys Lietuvos žmonės, kadangi bankinės paslaugos taptų prieinamesnės, lankstesnės, mažiau biurokratizuotos ir pigesnės. Be to, tai verstų ir rinkos senbuvius adaptuoti savo produktus taip, kad šie atitiktų šių dienų standartus.

Neobankų veiklai jau yra padėti pamatai, tačiau spartesnei neobankų plėtrai būtinos reguliacinės inovacijos visos Europos mastu – jų veiklą vis dar labai riboja lokalios atskirų valstybių taisyklės.

Apibendrinant, galima pasidžiaugti, kad ilgus metus ieškojusi strateginių ekonomikos vystymosi krypčių, Lietuva šiandien vieną jų jau aiškiai gali įvardinti – tai „fintech“. Šiam itin dinamiškam sektoriui reikalingas palankus investicinis klimatas, o jo kūrime esame tikrai nemažai pažengę į priekį.

Tačiau dar didesnė sėkmė priklausys nuo valios rasti trumpalaikius ir ilgalaikius sprendimus, padėsiančius įveikti čia aptartus iššūkius. Atsakomybe čia dalinasi visi, suinteresuoti Lietuvos „fintech“ centro vizijos išpildymu.

Tad rezultatyvus privataus sektoriaus, reguliuojančių institucijų bei švietimo įstaigų bendradarbiavimas gali duoti gerą pradžią sprendimų paieškai. Sprendimų, kurie padės ne tik „fintech“ sektoriaus vystymuisi, bet ir atneš daug naudos mūsų valstybei ir jos žmonėms.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.8000

Ramūnas Miliauskas. Europos dilema: gamyba ar totali žiedinė ekonomika? (1)

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos pasipylė vertinimai – ar turi...

Daiva Lileikienė. Kokias viešųjų pirkimų pamokas išmokome pandemijos metu? (3)

Covid-19 turi didelę įtaką daugeliui sričių, o viešieji pirkimai neabejotinai patenka į...

Greta Šiaučiulytė. Investuotojų akiratyje – koronaviruso vakcinos bandymai, kritusi naftos paklausa ir įsiplieskęs ginčas tarp JK ir ES (4)

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų , galinčių įkvėpti tolesnį...

Gerda Žigienė. Karalius mirė – tegyvuoja karalius: ar bitkoinai bus nauji grynieji? (3)

Regis, senas geras posakis apie tai, kad grynieji pinigai karaliauja („Cash is the King“)...

Jūratė Cvilikienė. Kokias pavasarines karantino pamokas teks prisiminti šį rudenį? (1)

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą...

Top naujienos

Dešimtmečių senumo kariniame ginče vėl liejasi kraujas – artimiausios savaitės bus lemtingos (119)

Viena seniausių pasaulio konfliktų, Kalnų Karabache vėl įsiplieskęs kruvinas teritorinis ginčas...

„Puota maro metu“: per karantiną ministerijų valdininkų atlyginimai kilo tūkstančiais (292)

Kol šimtai tūkstančių dirbančiųjų šalyje per 3 karantino mėnesius buvo išleisti į prastovas...

Koronavirusas Lietuvoje: židiniuose fiksuota mažiau nei pusė atvejų, sudėtinga situacija Šiaulių ir Radviliškio ligoninėse per parą - 105 koronaviruso atvejai ir 1 mirtis (174)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 105 nauji koronaviruso atvejai ir 1 mirtis. Tai LRT radijui...

Baltarusijos programišiai įsilaužė į valstybinę televiziją: mes parodysime tiesą (112)

Vakarinė Baltarusijos valstybinių televizijos kanalų „Belarus 1“ ir ONT transliacija internete...

Kęstutis Girnius. Kokia valdančioji koalicija būtų Nausėdai parankiausia? (62)

Prezidentas Gitanas Nausėda yra nedviprasmiškai pareiškęs, kad jis aktyviai dalyvaus naujos...

Vitas Vasiliauskas: skolos lygis bus didžiausias Lietuvos istorijoje papildyta (375)

Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas...

Veryga dėl antrosios bangos turi pakenčiamą ir daug prastesnį ligos plitimo scenarijus rekordų bus ir daugiau, apribojimai gali laukti maitinimo įstaigų (332)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė bijantis...

Edita Rouge | D+ nariams

Už patyčias mokykloje yra atsakinga šeima. Mokytojo vaidmuo čia antraeilis

Patyčių mokyklose problema yra sprendžiama, tačiau neišspręsta. Šeimos, kurių vaikai mokykloje...

|Maža didelių žinių kaina