aA
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.
Darius Imbrasas
Darius Imbrasas
© DELFI / Karolina Pansevič

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika sugebėjo atremti ūkį slopinti turėjusius nepalankius gūsius. Šalies realusis BVP, 2019 m. pirmąją pusę augęs 4,2 proc., trečiąjį ir ketvirtąjį metų ketvirčiais augo vienodu 3,7 proc. tempu. Tai leido šalies ekonomikai praėjusiais metais augti 3,9 proc. Tačiau pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonominei padėčiai negerėjant ir šaliai susiduriant su vidaus iššūkiais, kyla klausimų, kaip šalies ekonomika plėtosis šiais metais.

Nors praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomikos augimas nustojo lėtėti ir šiais metais laukiamo jo atsigavimo, nesitikima, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimas paspartės. Po vangios plėtros 2019 m., šiais metais Tarptautinis valiutos fondas pasaulio ekonomikai prognozuoja 3,3 proc., o 2021 m. – 3,4 proc. pasaulio ekonomikos metinį augimą.

Tačiau augimo paspartėjimas daugiausia siejamas su besivystančios rinkos ekonomikų augimo atsigavimu, o euro zonoje, kurios ekonomikos augimo tempas stabilizavosi 2019 m. pabaigoje, šiais metais didesnio proveržio nesitikima. Tokiai tiek euro zonos, tiek Europos Sąjungos (ES) ekonomikos raidai daugiausia įtakos turi daugiau klausimų nei atsakymų pateikianti tarptautinės prekybos politika, taip pat dėl struktūrinių pokyčių nesugebanti atsigauti pramonė. Šie veiksniai turi įtakos ne tik didžiosioms ES ekonomikoms, bet ir artimiausioms Lietuvos kaimynėms bei vienoms svarbiausių prekybos partnerių – Estijai, Latvijai ir Lenkijai. Būtent vangi užsienio paklausa daugiausia prisidės prie šių valstybių nuosaikaus ekonomikos augimo šiais metais. Šios tendencijos bus matomos ir Lietuvoje.

Vangios užsienio paklausos poveikį labiausiai turėtų pajusti apdirbamoji gamyba, tačiau ji net ir lėtėjančio augimo sąlygomis turėtų sugebėti išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį. Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė. Šio apdirbamosios gamybos sumažėjimo kol kas nereikėtų vertinti kaip šalies eksportuotojų konkurencingumo praradimo ženklo – Lietuvos prekių eksportuotojai dar geba atsiriekti vis didesnes rinkos dalis savo pagrindinėse rinkose.

Didėjantis išduotų statybos leidimų pramoninio tipo statiniams skaičius ir antrojoje praėjusių metų pusėje pradėjusios didėti investicijos teberodo, kad sektorius ir toliau siekia modernizuotis ir didinti gamybos apimtį.

Su iššūkiais turėtų susidurti ir pastaruosius keletą metų itin daug prie šalies augimo prisidedantis transporto sektorius. Europos Komisijos įvedamas mobilumo paketas ir Vyriausybės priimti sprendimai privertė Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių persvarstyti tolesnės veiklos strategijas. Tą parodė ir pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų vilkikų skaičius – jis, atmetus sezoninį veiksnių poveikį, 2019 m. antrąjį pusmetį buvo trečdaliu mažesnis nei pirmąjį. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sulėtinti ekonomikos augimą. Tačiau būtina paminėti, kad žvelgiant į ilgesnę perspektyvą priimti valdžios sprendimai turėtų prisidėti prie Lietuvoje likusių vairuotojų socialinių garantijų didėjimo. Kartu tai leistų šiek tiek sumažinti šalyje esančią „gyvulių ūkio“ problematiką ir atitiktų deklaruojamus gerovės valstybės principus.

Spartesnio augimo ženklų nematyti ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą.

Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. (palyginti su pirmaisiais trim praėjusių metų ketvirčiais, tai bene perpus lėtesnis augimas). Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m. Šiais metais didelių papildomų paskatų namų ūkiams sparčiau didinti vartojimą nepadaugės – dėl nepalankių demografinių tendencijų neturėtų augti užimtųjų skaičius, o lėtėjanti šalies ekonomika vers įmones atsargiau žvelgti į atlyginimų didinimą. Šiais metais lėtesnio augimo reikėtų tikėtis ir iš statybų sektoriaus. Griežtesnis finansų įstaigų požiūris į naujus nekilnojamojo turto projektus kartu su vangesniu ekonomikos augimu turėtų riboti privačias iniciatyvas, o viešosioms iniciatyvoms didžiausią įtaką turėtų daryti lėčiau didėsiantys ES paramos lėšų srautai.

Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 m. neturėtų viršyti 3,0 proc. Be to, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexito epopėjos pabaiga ar naftos kainas „pašokdinti“ galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija. Taip pat prognozuojamam šalies ūkio augimui įtakos gali turėti kitokie, nei tikimasi, Lietuvos tarptautinės migracijos balanso pokyčiai ir kitoks investicijoms skirtų ES lėšų panaudojimo intensyvumas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Jurgita Navikienė. Iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma (2)

Kaip iš savo mažosios bendrijos ( MB ) išsiimti nei daugiau, nei mažiau – būtent 100 000...

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (3)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Tomas Kontautas. Lietuva imasi vystyti tvariųjų finansų modelį: ar pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją? (1)

Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų...

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (178)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (13)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Valančiūnas dominavo prieš buvusį savo klubą ir priartino „Grizlius“ prie aštuoneto (1)

Svarbią pergalę NBA reguliariojo sezono finišo tiesiojoje pasiekė Memfio „Grizzlies“ (34/33)...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Sabonio trigubą dublį užgožė pralaimėjimas, 50 taškų sumetęs Bealas ir Robertsono rekordą pavijęs Westbrookas

Skaudžią nesėkmę NBA pirmenybėse patyrė Indianos „Pacers“ (31/36) krepšininkai, kurie savo...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (427)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (558)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“ (14)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (9)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (28)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...