aA
Kas bendro tarp Davoso, Alpių kurorto Šveicarijoje, kur kasmet sausį susirenka pasaulio galingiausieji ir Klaipėdos, kur sausį buvo užsukta vamzdžio, kuriuo į Kuršių marias tekėjo teršalai, sklendė?
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsakymas yra globaliai – nuo JAV iki Europos ir, norisi tikėti, iki Lietuvos – besikeičiantis požiūris į verslo vertybes, atsakomybę, tvarumą ir santykius su visuomene.

Verslo sąnaudų mažinimas ir didesnio pelno siekis tyliai teršiant gamtą nebeatitinka prasmingo verslo sampratos, visuomenės interesų, įmonės darbuotojų interesų. Būtent tai parodė audringa visuomenės reakcija į „Grigeo Klaipėda“ skandalą.

Šis atvejis nėra vien aplinkosaugos problema – jis atspindi tai, apie ką Davose garsiai prabilo didžiausių ir įtakingiausių pasaulio kompanijų CEO – iki šiol dominavęs verslo tikslas – kurti kuo didesnę vertę akcininkams (angl. shareholder value) nebėra vienintelis ir pagrindinis, kai kitų tiesiogiai su verslu susijusių dalyvių – darbuotojų, tiekėjų, bendruomenių, visuomenės – lūkesčiai verslui auga ir įgyja vis didesnę reikšmę. Todėl verslo pasaulyje išryškėja naujas tikslas – atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių interesus ir prisidėti prie visuomenės socialinės gerovės kūrimo (angl. shared value).

Sprendimai, keičiantys visuomenę

Mintis, kad Nobelio premijos laureato ekonomisto Miltono Friedmano kapitalizmo pagrindu tapusi laisvos rinkos ir akcininkų interesų pirmenybės idėja paseno, verslo lyderiams ramybės neduoda jau seniai.

Pernai rugpjūtį JAV verslo lyderių asociacija „Business Roundtable“ suformulavo naują verslo tikslo apibrėžimą. 181 JAV kompanijų aukščiausių vadovų įsipareigojo kurti vertę visoms suinteresuotoms šalims – klientams, darbuotojams, tiekėjams, bendruomenėms ir, galiausiai, akcininkams. Davose šis požiūris peržengė JAV ribas. Kaip sako apžvalgininkai, šiame Šveicarijos kurorte negalėjai praeiti neišgirdęs nuolat kartojamo „suinteresuotos šalys“.

Kas yra suinteresuotos šalys? Pirmiausia – klientai, keliantys vis aukštesnius lūkesčius verslo kultūrai, tvarumui ir socialiniam vaidmeniui. Taip pat ir darbuotojai, kuriems svarbus sąžiningas atlygis ir garantijos – ne tik darbe, bet ir socialinėje aplinkoje – jiems reikia padėti augti, jaustis saugiai ir gerbti kaip asmenybes. Tiekėjai, kurie taip pat yra svarbi verslo grandinės dalis. Nesvarbu, maži ar dideli, jie nusipelno būti vertinami kaip lygiaverčiai partneriai. Pagarba bendruomenėms ir aplinkai, kuri supa verslą, visada turi būti verslo lyderių prioritetas. Galiausiai – akcininkai, kurių lūkestis yra skaidrumas bei atvirumas. Prasmingas ir tvarus verslas kuria naudą ir akcininkams, ir bendruomenėms, ir visuomenei.

Vis daugiau aukščiausio lygio vadovų, į priekį vedančių įtakingiausias kompanijas, imasi lyderystės, nes verslas turi galią bei resursų keisti požiūrį ir inicijuoti pokyčius.

Vienas didžiausių ir įtakingiausių investicinių bankų „Goldman Sachs“ pranešė, kad nuo šiol nesiims skelbti tokių įmonių viešųjų pirminių pasiūlymų (IPO), kurių valdyboje bus vien tik baltieji tradicinių pažiūrų vyrai.

Taip siekiama skatinti kompanijas sudaryti vienodas galimybes siekti karjeros moterims, kitų rasių, socialinių grupių žmonėms, nes verslo pasaulyje tai tebėra didelė problema – pavyzdžiui, 2019 metais iš 500 didžiausių JAV kompanijų 33 vadovavo moterys ir netgi tai yra rekordiškai didelis moterų vadovių skaičius.

Šis „Goldman Sachs“ sprendimas yra naujosios verslo lyderystės, kuri peržengia akcininkų interesus ir siekia pokyčių visuomenėje, pavyzdys. Prasmingo, tvaraus verslo, kuriančio naudą visuomenei, tikslas neprieštarauja akcininkų interesams siekti pelno. Atvirkščiai – socialinė atsakomybė, tvarumas yra privalomi šiuolaikinio verslo atributai, o pilnavertė verslo plėtra nebegalima neatsisukus į tai, kas verslą supa ir nuo ko jis iš tiesų priklauso.

Lyderystės pamokos Lietuvoje

Lietuvoje lyderystės kurti prasmingą verslą dažniau imasi čia investuojančios užsienio kapitalo bendrovės, kurios supranta, jog tik pavyzdinė verslo kultūra, ypatingas požiūris į darbuotojus ir aplinką padės pelnyti vietos bendruomenių bei valstybės pasitikėjimą.

Ekonominiai vertinimai rodo, jog verslas Lietuvoje pagal pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais gerokai atsilieka nuo Europos ir darbuotojams atiduoda mažiausią dalį pelno iš visų Baltijos šalių.

Vis dėlto, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimo duomenimis Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių darbuotojai uždirba vidutiniškai 50 proc. daugiau nei šalies vidurkis. Dar didesnis skirtumas tarp atlyginimų, kuriuos lietuviškos ir užsienio kapitalo įmonės moka aukštesnį išsilavinimą – daktaro ar magistro laipsnį įgijusiems darbuotojams.

Pavyzdžiui vienu didžiausių Lietuvos darbdavių, mokančių didžiausią darbo užmokestį, tapo „Danske bankas“ įdarbinęs beveik 4000 darbuotojų ir mokantis vidutinę 2500 eurų algą, kuri yra dvigubai didesnė nei Lietuvos vidurkis. Panašios tendencijos ir kitose Lietuvoje įsikūrusiose užsienio kapitalo įmonėse.

Tarptautinė finansinių paslaugų kompanija „Moody’s Corporation“, Lietuvoje bendradarbiaudama su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu, įsipareigojo skirti 200 tūkst. eurų gabiausiųjų studentų mokslams finansuoti. Tai yra prasmingas verslo ir švietimo bendradarbiavimo pavyzdys, kuriantis vertę ir prisidedantis prie realių pokyčių visuomenėje.

Lyderystę demonstruojančios užsienio kapitalo bendrovės į Lietuvą atnešė naujus socialinės atsakomybės, tvarumo, vertės darbuotojams standartus ir savo pavyzdžiu parodė, kad būtent vertės kūrimas visoms suinteresuotoms šalims augina verslą. Kartu tai buvo stimulas ir pažangioms Lietuvos įmonėms, kurios pačios pradėjo inicijuoti socialinės atsakomybės projektus, rūpintis savo aplinka ir darbuotojais, investuoti į ugdymo sistemą.

Kas kuria pasitikėjimą

Inicijuoti pokyčius gali ne tik verslas. Vyriausybės taip pat gali skatinti verslo iniciatyvas prisidėti prie vertės bendruomenėms, darbuotojams ir aplinkai kūrimo bei paraginti verslą prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie turės didelę reikšmę visuomenei.

Lietuvoje kasmet kyla diskusijų tarp Vyriausybės, verslo ir darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) dėl minimalios mėnesinės algos. O, pavyzdžiui, klestinčiose Skandinavijos šalyse – Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje minimali mėnesinė alga nėra nustatyta – sąžiningo atlygio darbuotojams politika patikėta darbuotojų atstovams (profesinėms sąjungoms) derėti su darbdaviais.

Švedijos vyriausybė iš esmės nesikiša ir neprisideda prie užimtumo politikos bei bedarbių integravimo į darbo rinką. Tai daro verslas, bendradarbiaudamas su profesinėmis sąjungomis. Rezultatas – darbuotojai jaučiasi saugūs ir nekyla didelio nepasitenkinimo net esant masiniams darbuotojų atleidimams, o 90 proc. darbą praradusių gyventojų Švedijoje per metus sugrįžta į darbo rinką.

Vadinasi, darbdaviai gali patys, be valstybės reguliavimo kurti atsakingą socialinę politiką bei užtikrinti darbuotojų ir visuomenės gerovę. Įprasta praktika, kad įmonių valdybose dalyvauja ir darbuotojų atstovai. Valstybė verslu pasitiki ir laiko socialiniu partneriu, padedančiu kurti geresnę visuomenę.

Lietuvoje dialogas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų yra gana silpnas, o darbuotojų atstovų dalyvavimas įmonių, net ir viešojo sektoriaus, valdyme vis dar laikomas labiau kliūtimi verslo plėtrai nei galimybe verslui prisidėti prie visuomenės intereso. Augant visuomenės, kuri neabejingai vertina įmonių požiūrį į darbuotojus, socialinę atsakomybę, lūkesčiams tokia situacija turės keistis.

Naujas lyderių vaidmuo

Davose išsakytas pasaulio lyderių požiūris į reikšmingą verslo vaidmenį visuomenėje, socialinę politiką, atsakomybę ir skaidrumą yra toks pat aktualus ir Lietuvoje. Verslas turi neatsilikti nuo globalių tendencijų ir keistis – peržengti siauras akcininkų interesų ribas ir suprasti savo vaidmenį, nes visuomenės lūkesčiai jau pasikeitė. Šiuos pokyčius jau dabar skatina ir verslo lyderiai, nebijantys pokyčių ir prisiimantys atsakomybę ne tik už verslo rezultatus, bet ir už poveikį visuomenei. Pasaulio lyderiai Davose šiuos lūkesčius aiškiai įvardijo.

Lietuvoje audringa visuomenės reakcija į taršos skandalą patvirtino, kad ir mūsų visuomenė kelia vis aukštesnius reikalavimus verslui. „Grigeo Klaipėda“ atveju dėmesio centre – ne tik aplinkos tarša. Kalbama apie verslo reputaciją, santykius su verslo partneriais ir netgi akcininkais – ar aš noriu investuoti į įmonės, kuri elgiasi neatsakingai, akcijas? Ar aš noriu pirkti jos gaminius? Ar aš noriu joje dirbti? Deja, visuomenės akyse šis atvejis žymi dar vieną požiūrio takoskyrą – tarp „lietuviško“ ir „vakarietiško“ verslo. Tačiau ši riba neišvengiamai išnyks ir visuomenės reikalavimai verslui – santykiams su darbuotojais, bendruomenėmis, tvarumui – ateityje tik dar labiau augs.

Eiti šiuo transformacijos keliu šiandien yra vienas svarbiausių dalykų, kurių tikimasi iš verslo lyderių. Iš jų tikimasi drąsos inicijuoti pokyčius, kurie būtų prasmingi ne tik organizacijoje, bet ir už jos ribų, kurti tvarų, skaidrų ir prasmingą verslą, kad jis kurtų vertę ne tik akcininkams, bet ir visuomenei.

Lyderystė yra drąsa siekti daugiau ir prisiimti atsakomybę ne tik prieš akcininkus, bet ir prieš visuomenę veikti skaidriai, tvariai, socialiai atsakingai. Verslo atsakomybė nebėra pasirinkimas, tai – vienintelis kelias auginti verslą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Daiva Mikučionienė. Pagrindiniai sumanios tekstilės ir dėvimosios elektronikos keliami iššūkiai bei perspektyvos

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su sąvokomis „sumanioji tekstilė “, „e- tekstilė...

Martynas Janėnas. Mediena išplaukė už Atlanto: ar Lietuvos statybas ištiks apokalipsė?

Apokalipsė – tai pasaulio pabaiga. Ar Lietuvos statyboms atėjo galas, jos sustos, nors ką tik...

Laura Mociūnaitė. Infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį (1)

Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje paspartėjo –...

Nerijus Mačiulis. Kada kils palūkanų normos? (17)

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų...

Artūras Tukleris. Psichologinis smurtas darbe: ką pakeis mobingo sąvokos įteisinimas Darbo kodekse? (2)

Seime skinasi kelią Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( Darbo kodeksas ) pakeitimai, kuriais...

Top naujienos

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (36)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Pensija nuo 72-ejų? Metas susitaikyti, kad dirbti turėsime ilgiau (357)

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar...

Edgaras Savickas | D+

Sovietinis palikimas keliuose: kodėl vis dar atrodo, kad Europa prasideda Lenkijoje (17)

Pagal Sovietų Sąjungos GOST (rus. Государственный стандарт) sukurtas...

Sugalvojo paprastą, bet originalų būdą įamžinti gražiausias Lietuvos vietoves: šis namų akcentas abejingų nepalieka (5)

Norite, jog į namus atėję draugai kalbėtųsi apie keliones, Lietuvos grožį ir pamirštų...

Sinoptikai pateikė ilgalaikę prognozę: yra viena gera ir viena bloga žinia (31)

Prognozuojama, kad gegužė bus šiek tiek šiltesnė, bet ir šiek tiek drėgnesnė už normą.

Atkreipkite dėmesį, kokia poza miegate: ateityje tai turės rimtų pasekmių (1)

Atsižvelgdami į tai, kad trečdalį savo gyvenimo praleidžiate lovoje, tikriausiai norite...

Verslą pradėjusi Simona Nainė atvirai apie savo sėkmės paslaptį: kasdien vadovaujuosi viena auksine taisykle (10)

Išskirtinio stiliaus „Nunu“ prekių ženklas savo pirkėją augina be didelių išlaidų...

Mirus garsiajai „barbekiu mamai“ Halinai Bovševič, prabilo jos dukra: paviešino už širdies griebiantį laišką

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė , barbekiu mama vadinta...

Europa vaduojasi iš koronaviruso gniaužtų: sergamumo augimas fiksuotas tik 3 šalyse, tarp jų ir Lietuva (38)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ( ECDC ) duomenimis, 16–17 savaitėmis, palyginti...