aA
Šiuo metu vykstantis „IgnitisIPO procesas turi nemažai sąjungininkų. Tai ir bankai, vykdantys platinimą, teisininkai ir konsultantai patarinėjantys procese, investuotojai, planuojantys investuoti patrauklia kaina, žiniasklaidos priemonės, gaunančios reklamos užsakymus. Žinoma, kad visi jie formuoja tik teigiamą nuomonę apie šį procesą, nes jis jiems yra naudingas. Net ir smulkieji „ESO“ akcininkai, pradžioje kilę į kovą prieš „Ignitis“, pakėlus supirkimo kainą ir padidinus dividendus (tai kainavo nemažus pinigus įmonei), bei pažadėjus pirmenybę įsigyti akcijas per IPO, nurimo.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pradėkime nuo to, kad asmeniškai neturiu nieko prieš IPO. Tikrai manau, kad tai svarbu Lietuvos kapitalo rinkai ir, naudojant apgalvotai ir profesionaliai, gali būti naudingas įrankis efektyvinti Valstybės valdomų įmonių portfelį ir, svarbiausia, galimybė Lietuvos vartotojams šalia tarifo mokėtojų, tapti investuotojais.

Visgi, viena pusė, kurios intereso atstovavimo šiame procese trūksta, yra Lietuvos valstybė. Atrodo, kad tai turėtų būti finansų ministro darbas, tačiau, panašu, kad ambicija tapti „istorinio“ IPO krikštatėviu yra didesnė nei atsakomybė prieš piliečius, kurie suneša praktiškai visas „Ignitis“ pajamas.

Todėl noriu pasižiūrėti į šį IPO iš Lietuvos valstybės, o tai reiškia iš visų mūsų, vertės perspektyvos.

Kas yra parduodama. „Ignitis“ vadovai sako, kad jie siūlo investuotojams reguliuojamo monopolinio verslo stabilumą ir „tarptautinės žalios plėtros“ perspektyvą. Na, pastaroji perspektyva yra daugiau PR‘inis šūkis, nes, kaip ir nurodyta IPO prospekte, 8,5 iš 10 eurų „Ignitis“ uždirba Lietuvoje, iš Lietuvos vartotojų sumokėto tarifo:7 eurai ateina iš elektros ir dujų skirtomojo tinklo tarifo, 1 euras iš sisteminių paslaugų tarifo, 0,25 eurai iš tiekimo tarifų, dar dalis uždarbio susiję su kitais paramos tarifais. Taip, įmonė deklaruoja ambicingus plėtros planus, bet už ateityje planuojamą pelną šiandien niekas pinigų nemoka. Atvirkščiai – visi nori saugiai uždirbti, todėl tikisi, kad akcijų kaina bus su nuolaida, kuri garantuotų solidžią grąžą net ir nevykstant plėtrai.

Kam reikia IPO. Sprendimas daryti IPO buvo priimtas remiantis Finansų ministerijos sudarytos darbo grupės slapta analize. Tačiau nebuvo atlikta analizė, kuri vertintų visą valstybės valdomą portfelį, kitus potencialius IPO, veiklų atskyrimą ir grupavimą, ir kitus sprendimus siekiant didesnės pardavimo kainos, t.y. daugiau vertės valstybei. Jau nekalbant apie tai, kad procese nebuvo viešos diskusijos, įtraukiančios visas suinteresuotas šalis. Tikėtina, kad ir didžioji dalis Seimo narių apie šį projektą nelabai ką žino.

Pagrindinis argumentas, kad IPO reikia dėl to, kad būtų pinigų investicijoms, yra mažų mažiausiai silpnas, nes daugiau nei 85 proc. „Ignitis” pajamų ateina iš įvairių tarifų, įskaitant 70 proc. iš tinklų tarifo, kuris nustatomas atsižvelgiant į investicijų poreikį. Monopolinę veiklą ir atsiperkančius projektus be vargo galima finansuoti skolintomis lėšomis, dirbant su bankais, leidžiant obligacijas, mažinant dividendus ar didinant valstybės investiciją. „Ignitis“ 100 proc. akcijų priklauso valstybei, kuri laiduoja už įmonę, ir dėl to įmonės kredito reitingas tiesiogiai susietas su Lietuvos. Taigi, jeigu sakoma, kad IPO pajamos bus skirtos investicijoms, kurios svarbios Lietuvai, tuomet pigesnis kelias būtų valstybei pasiskolinti (o gal tiesiog dalį DNR plano „pinigų lietaus“ lėšų skirti investicijai į „Ignitis“). Tuomet šie pinigai kainuotų praktiškai nulines palūkanas, tuo tarpu IPO atveju, jie kainuos ženkliai daugiau – apie 10 proc.

Kaina. Nustatytas kainos rėžis, net ir geriausiu scenarijumi, neleis pasiekti finansų ministro viešai iškelto tikslo gauti 10-12 EBITDA daugiklį. Esant maksimaliai rėžio kainai, daugiklis nesieks 10, vertinant koreguotą įmonės 2019 metų EBITDA. Pastaraisiais metais įmonė nepasiekė netgi valstybės jai keliamo grąžos tikslo, taigi, galvojant apie tikrąją vertę, reikia vertinti ne 2019 metų, o 2020/2021 prognozuojamos EBITDA vidurkį. Tokiu atveju parduodant būtų gautas 7,5-8,5 EBITDA daugiklis.

Be to, vertinant suplanuotas investicijas į tinklą ir jau įgyvendinamus projektus (tokius kaip kogeneracinės jėgainės Kaune ir Vilniuje), jau 2022 metais EBITDA bus iki 30 proc. didesnė nei 2019, o tai reiškia, kad realiai dabar akcijos parduodamos už maždaug 7 EBITDA daugiklį. Panašu, kad IPO daromas 1-2 metais per anksti. Verta paminėti, kad panašių Europos energetikos įmonių akcijomis prekiaujama su 11-12 EBITDA daugikliu. Taigi, vertinant Valstybės naudą, geras rezultatas būtų už 27,8 proc. akcijų gauti ne iki 580 mln. eurų, o iki 850 mln. eurų.

Mažmeniniai investuotojai. Kuo didesnio kiekio akcijų pardavimas už palankią kainą Lietuvos gyventojams būtų vienintelis pagrįstas šio IPO argumentas. Įmonė pritrauktų lėšų, o Lietuvos piliečiai, kurie suneša jos pajamas per tarifą, taptų „Ignitis“ akcininkais ir gautų grąžą. Visgi, „Ignitis“ sprendimas mažmeniniams investuotojams – Lietuvos piliečiams – garantuoti tik po 100 akcijų (įsipareigojant jas nupirkti maksimalia rėžio kaina) parodo, kad prioritetas teikiamas užsienio instituciniams investuotojams.

Tikslas turėtų būti kuo daugiau tarifo mokėtojų padaryti investuotojais. Iš tiesų, „Ignitis“ akcijų paketas už patrauklią kainą būtų daug geriau nei rinkiminės 200 eurų išmokos. Tai galėtų būti pritaikyta ir kitų valstybės įmonių IPO, o Lietuvos kapitalo rinkos aktyvumas, į ją įsiliejus būriui mažmeninių investuotojų, ženkliai išaugtų.

Išvada. Jeigu trumpai, „Ignitis“ IPO procese parduodamas monopolinis pelnas, kurį Lietuvos vartotojai suneša per tarifą. Šis IPO nėra būtinas ir jis daromas neatlikus strateginio vertinimo ir netinkamu metu, o kaina yra naudinga pirkėjams (instituciniams investuotojams), o ne pardavėjui (Valstybei). Prioritetas nėra skiriamas Lietuvos mažmeniniams investuotojams, nors būtent jie ir turėtų būti pirmieji naudos gavėjai. Deja, bet visas šis asmeninėmis ambicijomis paremtas skubotas, brangus ir nevisiškai skaidrus IPO projektas, kurio tikslas yra „spėti iki rinkimų“, dar kartą iliustruoja kaip lengva žaisti ne savo pinigais (ypač kai jie yra Valstybės, t.y. mūsų visų), ir pigiai parduodant (IPO), brangiai pirkti (įsigyjami žaliosios energetikos projektai).

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.6923

Rolandas Motieka. Suplanuotas biudžetas – sugaištas laikas ar progreso matavimo įrankis?

Kuo ilgiau gyvuoja įmonė, tuo dažniau bandoma nuspėti, ko tikėtis ateityje ir kaip užtikrinti...

Rolandas Rodzis. Nerimą rinkose pakurstė omikron atmaina ir FED vadovo užuominos

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė....

Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė. Kur užkoduota naujai įkurto verslo sėkmė?

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis savo verslo tik sustiprėjo, rodo...

Tadas Povilauskas. Gyventojų infliacijos lūkesčiai auga kaip ant mielių

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę...

Eivilė Čipkutė. Jūsų piniginę nuo sukčių saugo skaitmeninis išprusimas

Filmuose matyti scenarijai, kuriuose finansiniais ar politiniais sumetimais veikiantys programišiai...

Top naujienos

Visai netoli Lietuvos – pirmieji omikron atvejai: prognozė, kas gali laukti pas mus (1)

Naujoji omikron atmaina sparčiai plinta daugelyje pasaulio šalių. Estijoje nustatyti jau šeši...

Nuo trečiadienio įsigalioja sankcijos Baltarusijai: ar Lietuvos verslas jas taikys – vis dar neaišku (37)

Nuo trečiadienio, gruodžio 8 d., Baltarusijos trąšų gamintojai „ Belaruskalij “ įsigalioja...

Įtampai dėl Ukrainos augant prasideda Bideno ir Putino pokalbis likus kelioms valandoms – Kremliaus perspėjimas (33)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pradėjo derybas...

Svarsto kruvino konflikto Ukrainoje tikimybę: KGBistas Vova turi labai aiškiai matyti, kas jam bus, jei užsiraus (117)

Pasaulyje jaučiama itin išaugusi įtampa dėl Rusijos karinės technikos sutelkimo Ukrainos...

Kiek kainuos padegtos Kauno Kalėdų eglės atstatymas? (30)

Vandalo padegta ir nemenkai nukentėjusi pagrindinė Kauno eglė vėl spindi it nieko nebūtų...

Romano apie klimato kaitą autorius Marijus Gailius: net jei įvyks katastrofa, mes jos nebūsime pastebėję

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje susitinkame pasikalbėti su rašytoju, žurnalistu ir...

Pavilionis: buvo sąmoningai kuriamos situacijos, kad prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos išsiskirtų (2)

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad...

Alfas Ivanauskas išleidžia dvi naujas knygas ir atidaro slaptą klubą

Kalėdų laukimas yra viena gražiausių tradicijų, kurių laikosi net jomis netikintys....

Kaukę užsidėti atsisakęs vyras Maskvoje nušovė du žmones, dar 4 sužeidė papildyta (98)

Viename Maskvos valstybinių paslaugų centre ginkluotas vyras antradienį nušovė du žmones ir dar...

Landsbergis: sankcijos „Belaruskalij“ – įmonių rankose (115)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai...