aA
Paskutiniu metu įmonių socialinė atsakomybė kilo verslo ir visuomenės prioritetų sąraše ne tik Vakarų pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Įmonės vis daugiau dėmesio skyrė savo veiklos neigiamo poveikio mažinimui, deklaravo tikslus mažinti plastiko naudojimą, vartoti atsinaujinančią energiją ir siekti „nulinio“ anglies dvideginio balanso. Tačiau pasaulį užklupusi pandemija žaibiškai perdėliojo prioritetus.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Puiki to iliustracija – žmonių nuostatų ir elgesio pokyčiai. Pernai socialiniuose tinkluose netilo diskusijos dėl to, kad „Barbora“ naudoja per daug plastiko maišelių, o dabar visi džiaugiasi, kad parduotuvėse bandelės tuose pačiuose plastiko maišeliuose saugiai supakuotos po vieną. Vos prieš keletą mėnesių internete skambėjo raginimai boikotuoti visą „Grigeo“ produkciją, o jau netrukus žmonės stovėjo eilėse, kad galėtų įsigyti tualetinio popieriaus – nekreipdami dėmesio, kas jį pagamino. Akivaizdu, kad pandemija pakeitė vartotojų požiūrį ir tarsi atidėjo socialinę atsakomybę į antrą planą, pirmajame įsitvirtinus sveikatos ir saugumo prioritetui.

Ar šis dramatiškas pokytis tik trumpalaikis ekstremalios situacijos sukeltas efektas? O gal tai naujos realybės pradžia, kai tokios temos kaip aplinkosauga, klimato kaita bus ilgam nustumtos į antrąjį planą sveikatos ir ekonomikos iššūkių? Kaip COVID-19 pakeis įmonių socialinę atsakomybę?

Pirma, pasikeis naujų grėsmių ir iššūkių vertinimas. Pasaulis pamatė, ką reiškia visuotinė pandemija. Akivaizdu, kad dabartinė kova su koronavirusu yra tik kova su pasekmėmis. Pažvelgus į priežastis, matome, kad jos susijusios su žmogaus ūkinės veiklos sukeltais ekosistemų ir bioįvairovės pokyčiais bei klimato kaita. Tad galima daryti prielaidą, kad tokios temos, kaip klimato kaitos įtaka naujoms ligoms turės daug didesnį svorį nei iki šiol, kuomet jos buvo traktuojamos labiau kaip „moksline fantastika“. Atsiras nauji aplinkosaugos aspektai, susiję su sveikata ir dėl to kur kas jautresni bei reikalaujantys veikti neatidėliojant. Ypač turint galvoje, kad, dėl didėjančio žmonių skaičiaus, ūkinės veiklos plėtros ir klimato kaitos, tikimybė sulaukti naujų nepažintų virusų yra didelė – anot Jungtinių Tautų ataskaitų, nauja infekcinė liga atsiranda vidutiniškai kas 4 mėnesius.

Atsiras nauji aplinkosaugos aspektai, susiję su sveikata ir dėl to kur kas jautresni bei reikalaujantys veikti neatidėliojant.
Dalius Misiūnas

Antra, pandemija yra aiškus pavojaus „skambutis“ veikti. Gali būti, kad per pandemijos sukeltą ekonominę krizę dalis verslų sustabdys savo socialinės atsakomybės iniciatyvas siekdami sutaupyti. Toks sprendimas bus tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodys tikrąjį socialinės atsakomybės vaidmenį kiekvienoje įmonėje – ar tai yra verslo strategijos dalis, ar daugiau filantropija ir viešieji ryšiai. Visgi, tikėtina jog verslas, kuris yra iš tiesų mato strateginę socialinės atsakomybės vertę, nuo savo įsipareigojimų po pandemijos nenusigręš, o net juos sustiprins. Investuotojai taip pat veikiausiai atsigavus ekonomikai ir toliau prioritetą teiks investicijoms į socialiai atsakingas verslo sritis. COVID-19 parodė, koks pasaulis yra trapus ir kokia galėtų būti realybė, nesusitvarkius su globaliais iššūkiais. Įprasta pasaulio tvarka (bussiness as usual) tokiu atveju nebetenka prasmės. Tad brandžiam verslui pandemija taps „skambučiu“ pabusti ir veikti dar atsakingiau.

Trečia, ateina laikas atsakyti pagrindinį klausimą. Neseniai Yuval Noah Harari savo knygoje rašė apie tai, kaip žmonijai paskutinis likęs žingsnis šiame amžiuje yra siekti nemirtingumo. Tačiau pandemija akimirksniu sugrąžino prie esminių savisaugos ir išgyvenimo instinktų. Tai reiškia, kad net jei trumpuoju laikotarpiu koncentruosimės į ekonomikos atsigavimą, visuomenės lūkestis globalių problemų atžvilgiu ilgainiui gali pasikeisti pakankamai drastiškai. O valstybės ir verslas imdamiesi priemonių pandemijai suvaldyti įrodė, kad tokiose situacijose galima susitelkti.

Brandžiam verslui pandemija taps „skambučiu“ pabusti ir veikti dar atsakingiau.
Dalius Misiūnas

Tad pagrindinis klausimas – ar būsime pajėgūs išlaikyti panašaus lygio susitelkimą ir mobilizaciją kovojant su dabartinių problemų priežastimis, bene svarbiausia kurių yra klimato kaita? Kitaip tariant, ar esame pasiruošę „perkrauti“ savo santykį su gamta?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marius Galdikas. „Tech“ tendencijos keičia finansinių paslaugų industrijos veidą (2)

„ Fintech “ sektorius negali skųstis pandeminiais metais, kai milijonai verslų ir gyventojų...

Aurimas Stikliūnas. Aviacijos krovinių augimą į viršų kelia elektroninė prekyba

Pasaulinės elektroninės prekybos šuolis pandemijos laikotarpiu tapo sparčiausiai augančiu...

Saulius Mickus. Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? (13)

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą...

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Veiksmingiausias būdas kurti turtingesnę ir sumanesnę visuomenę (1)

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro...

Giedrė Cesiulytė. Darbo sutarčių pasirašymas elektroniniu būdu: kokios dažniausiai kylančios problemos?

Šiais nenuspėjamais pandemijos laikais, ne vienas darbdavys turėjo susidurti su nauja realybe –...

Top naujienos

Visa Lietuva paniro į juodąją COVID-19 zoną (271)

Antradienio rytą Statistikos departamentas pranešė, jog visa Lietuva pasiekė juodąją COVID-19...

Viktorija Chockevičiūtė | D+

Už daugiau nei 300 mln. eurų ieškinių turintis Marcinkevičius – apie galimas šios istorijos baigtis: viena jų – visiškas finansinis krachas (15)

Tai, ko gero, garsiausia verslo skyrybų byla Lietuvoje. Kilus vidiniams konfliktams, tarp pagrindinio...

Du migrantai dėl neteisėto sienos kirtimo pasiųsti už grotų: labai norėjo į Vokietiją, todėl prieglobsčio Lietuvoje atsisakė (305)

Iš Baltarusijos į Lietuvą atvykę du neteisėti migrantai pareiškė, kad mūsų šalyje likti...

Garsiųjų afganistaniečių istorijoje – naujos skandalingos detalės: sprendimų jie laukė sodyboje Lietuvoje papildyta (127)

Penkių afganistaniečių, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo bylą prieš...

Pasiskaičiuokite: kuris elektros tiekėjas siūlo palankiausią kainą – pakanka įvesti vieną skaičių (221)

Pasirinkti elektros tiekėją tampa lengviau – antradienį startuoja skaičiuoklė, kurioje galima...

Dulkys pripažįsta: diskutuojama, ar dabartines rekomendacijas dėl kaukių nereikėtų pakeisti reikalavimu (39)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį po susitikimo su opozicine Demokratų...

Būkite budrūs: sukčiai siunčia laiškus „Sodros“ vardu

„ Sodra “ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas...

Įspūdingoje karjeroje tašką padėjęs Scola tapo italų klubo vadovu

41 metų 206 cm ūgio veteranas Luisas Scola priėmė sprendimą atsisveikinti su krepšininko...

Liutauras Elkimavičius | D+

Mirtinai dideli dešimtojo dešimtmečio Rusijos banditų pinigai: be mafijos žinios net amžino poilsio negalėjai atgulti

Prie mano namo laiptinės privažiuoja milžiniškas Mercedes. 600-tasis, kaip jie buvo vadinami tais...

Prezidento patarėjas: šildymo kainų šuolis gali būti priimtinas „stiprių nervų" vartotojams (19)

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad...