aA
Paskutiniu metu įmonių socialinė atsakomybė kilo verslo ir visuomenės prioritetų sąraše ne tik Vakarų pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Įmonės vis daugiau dėmesio skyrė savo veiklos neigiamo poveikio mažinimui, deklaravo tikslus mažinti plastiko naudojimą, vartoti atsinaujinančią energiją ir siekti „nulinio“ anglies dvideginio balanso. Tačiau pasaulį užklupusi pandemija žaibiškai perdėliojo prioritetus.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Puiki to iliustracija – žmonių nuostatų ir elgesio pokyčiai. Pernai socialiniuose tinkluose netilo diskusijos dėl to, kad „Barbora“ naudoja per daug plastiko maišelių, o dabar visi džiaugiasi, kad parduotuvėse bandelės tuose pačiuose plastiko maišeliuose saugiai supakuotos po vieną. Vos prieš keletą mėnesių internete skambėjo raginimai boikotuoti visą „Grigeo“ produkciją, o jau netrukus žmonės stovėjo eilėse, kad galėtų įsigyti tualetinio popieriaus – nekreipdami dėmesio, kas jį pagamino. Akivaizdu, kad pandemija pakeitė vartotojų požiūrį ir tarsi atidėjo socialinę atsakomybę į antrą planą, pirmajame įsitvirtinus sveikatos ir saugumo prioritetui.

Ar šis dramatiškas pokytis tik trumpalaikis ekstremalios situacijos sukeltas efektas? O gal tai naujos realybės pradžia, kai tokios temos kaip aplinkosauga, klimato kaita bus ilgam nustumtos į antrąjį planą sveikatos ir ekonomikos iššūkių? Kaip COVID-19 pakeis įmonių socialinę atsakomybę?

Pirma, pasikeis naujų grėsmių ir iššūkių vertinimas. Pasaulis pamatė, ką reiškia visuotinė pandemija. Akivaizdu, kad dabartinė kova su koronavirusu yra tik kova su pasekmėmis. Pažvelgus į priežastis, matome, kad jos susijusios su žmogaus ūkinės veiklos sukeltais ekosistemų ir bioįvairovės pokyčiais bei klimato kaita. Tad galima daryti prielaidą, kad tokios temos, kaip klimato kaitos įtaka naujoms ligoms turės daug didesnį svorį nei iki šiol, kuomet jos buvo traktuojamos labiau kaip „moksline fantastika“. Atsiras nauji aplinkosaugos aspektai, susiję su sveikata ir dėl to kur kas jautresni bei reikalaujantys veikti neatidėliojant. Ypač turint galvoje, kad, dėl didėjančio žmonių skaičiaus, ūkinės veiklos plėtros ir klimato kaitos, tikimybė sulaukti naujų nepažintų virusų yra didelė – anot Jungtinių Tautų ataskaitų, nauja infekcinė liga atsiranda vidutiniškai kas 4 mėnesius.

Atsiras nauji aplinkosaugos aspektai, susiję su sveikata ir dėl to kur kas jautresni bei reikalaujantys veikti neatidėliojant.
Dalius Misiūnas

Antra, pandemija yra aiškus pavojaus „skambutis“ veikti. Gali būti, kad per pandemijos sukeltą ekonominę krizę dalis verslų sustabdys savo socialinės atsakomybės iniciatyvas siekdami sutaupyti. Toks sprendimas bus tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodys tikrąjį socialinės atsakomybės vaidmenį kiekvienoje įmonėje – ar tai yra verslo strategijos dalis, ar daugiau filantropija ir viešieji ryšiai. Visgi, tikėtina jog verslas, kuris yra iš tiesų mato strateginę socialinės atsakomybės vertę, nuo savo įsipareigojimų po pandemijos nenusigręš, o net juos sustiprins. Investuotojai taip pat veikiausiai atsigavus ekonomikai ir toliau prioritetą teiks investicijoms į socialiai atsakingas verslo sritis. COVID-19 parodė, koks pasaulis yra trapus ir kokia galėtų būti realybė, nesusitvarkius su globaliais iššūkiais. Įprasta pasaulio tvarka (bussiness as usual) tokiu atveju nebetenka prasmės. Tad brandžiam verslui pandemija taps „skambučiu“ pabusti ir veikti dar atsakingiau.

Trečia, ateina laikas atsakyti pagrindinį klausimą. Neseniai Yuval Noah Harari savo knygoje rašė apie tai, kaip žmonijai paskutinis likęs žingsnis šiame amžiuje yra siekti nemirtingumo. Tačiau pandemija akimirksniu sugrąžino prie esminių savisaugos ir išgyvenimo instinktų. Tai reiškia, kad net jei trumpuoju laikotarpiu koncentruosimės į ekonomikos atsigavimą, visuomenės lūkestis globalių problemų atžvilgiu ilgainiui gali pasikeisti pakankamai drastiškai. O valstybės ir verslas imdamiesi priemonių pandemijai suvaldyti įrodė, kad tokiose situacijose galima susitelkti.

Brandžiam verslui pandemija taps „skambučiu“ pabusti ir veikti dar atsakingiau.
Dalius Misiūnas

Tad pagrindinis klausimas – ar būsime pajėgūs išlaikyti panašaus lygio susitelkimą ir mobilizaciją kovojant su dabartinių problemų priežastimis, bene svarbiausia kurių yra klimato kaita? Kitaip tariant, ar esame pasiruošę „perkrauti“ savo santykį su gamta?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Valdas Sutkus. COVID-19 pamokos: už vienkartines išmokas kur kas svarbesnės – darbo vietos (1)

Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi...

Bernadeta Goštautaitė.Nenuvertinkime vyresnio amžiaus darbuotojų – per karantiną jie griovė stereotipus (9)

Darbas iš namų COVID-19 metu kiekvienai amžiaus grupei atnešė savų iššūkių: gyvenantys...

Tadas Povilauskas. Latviai, estai ar vietiniai gelbės mūsų šalies turizmo sektorių vasarą? (2)

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus...

Dalia Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą? (4)

Valstybių , taip pat – ir Lietuvos , ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją,...

Mantas Mikočiūnas. Ką atskleidė karantinas ir kas pasikeis NT rinkoje (1)

COVID-19 pandemija tapo dideliu sukrėtimu visoms rinkoms, tačiau atsigavus po pirminio krizės...

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (214)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (233)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (89)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Orai: atsitraukus lietui aplankys vasariška šiluma (7)

Antradienio naktį Lietuvoje savo pozicijas sustiprins aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Debesų...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (329)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (967)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas? (1)

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (46)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200 km (22)

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (57)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

|Maža didelių žinių kaina