aA
Viešumon iškilus skandalui apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ leistas nevalytas nuotekas į Kuršių marias, visi suskubome klausti – kas atsakingas už šią vieną didžiausių ekologinių katastrofų visoje šalyje ir kodėl taip nutiko? Turime visas teisines priemones užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms Lietuvoje, bet priežiūros, kontrolės ir įstatymų vykdymo užtikrinti nesugebėta. Kokias spragas valstybėje turėtume užlopyti, kad nesulauktume dar vienos ekologinės nelaimės?
Dalia Stakvilevičiūtė
Dalia Stakvilevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Viena yra įstatymas, o visai kas kita – kontrolė. Įstatymai gali būti labai gražūs, bet jeigu jie guli stalčiuje, apsaugoti aplinkos nuo teršėjų nepavyks. Sunku patikėti, kad metų metus niekas nežinojo apie tokio masto aplinkos teršimą, nors žmonės smarve Klaipėdoje skundžiasi jau bene dešimtmetį.

Bejėgiai aplinkosaugos pareigūnai

Aplinkosaugininkai turi pareigą kontroliuoti ūkinę veiklą vykdančias įmones, užsiimti ekologinių nelaimių prevencija. Jei į tai žiūrima pro pirštus, verslas, siekdamas minimizuoti savo kaštus visais įmanomais būdais, gali pasinaudoti spragomis valstybės aplinkos apsaugos sistemoje. Tad neatmestina, kad prokuratūros atliekamame tyrime subjektais gali būti ne tik bendrovė, bet ir aplinkosaugininkai, kurie galimai neatliko savo tarnybinių pareigų.

Derėtų priminti, kad ši nelaimė jau ne pirmasis toks atvejis. Prieš dvejus metus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl į Nemuną bendrovės „Kauno vandenys“ leistų nevalytų nuotekų. Tyrimo metu nustatyta, kad užterštas vanduo į Nemuną tekėjo ketverius metus, o gamtai padaryta žala siekė 4 mln. eurų. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio jau baigtas, baudžiamoji byla neseniai perduota į teismą. Dar vienoje civilinėje byloje, kai nevalytos nuotekos pateko į aplinką devynias su puse valandos dėl įvykusios avarijos, Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų lapkritį jau priėmė nutartį ir „Kauno vandenims“ nurodė susimokėti 133 746 eurų baudą už padarytą žalą.

Po tokių istorijų kyla klausimas, ar mūsų aplinkosaugos institucijos išties turi tinkamus gebėjimus vykdyti priežiūrą ir kontrolę? Centrinės aplinkosaugos institucijos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už joms pavaldžių tarnybų ir departamentų priežiūrą regionuose. Raštiškos kontrolės nepakanka – reikia iš tiesų imtis veiksmų ir įgalinti tai daryti savo darbuotojus. Turint visą reikiamą teisinį reglamentavimą, privaloma nepamiršti vykdyti įstatymuose numatytų procedūrų.

Žalos atlyginimas – valstybei, bet ne gamtai

Aplinkos apsaugos įstatyme nurodoma, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Remiantis teismų praktika, su nuotekų išsiliejimu susijusiai žalai atlyginti įprastai priteisiama iki 9 mln. eurų. Taigi, kiek turės sumokėti „Grigeo“ už padarytą žalą aplinkai?

Aplinkos ministro teigimu, bendrovės per metus gamtai padaryta žala galimai siekdavo apie 12-13 mln. eurų, todėl jai gali tekti susimokėti apie 60 mln. eurų, nes, anot jo, dėl įstatymuose numatytos senaties, žala gali būti skaičiuojama tik iki penkerių metų. Vis dėlto penkerių metų senatis galioja tik kreipiantis į teismą, bet ne skaičiuojant žalos sumą. Tai reiškia, kad bendrovei gali būti priteista ir didesnė nei 60 mln. eurų žala.

Tikėtina, kad už šiuos veiksmus įmonei ir suinteresuotiems asmenims bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nes padaryta žala gamtai yra išties didelė. Šiuo atveju bendrovei bei atsakingiems asmenims gali būti taikomi bent keli Baudžiamojo kodekso straipsniai. Aplinkybes apsunkintų ir tai, jeigu gamtosaugininkai pateiktų išvadą, jog teršalais buvo sunaikinti ar naikinami gamtoje esantys saugomi elementai – augalai, gyvūnai ir kt.

Darant prielaidą, kad padaryta žala yra didelė, atsakingi asmenys gali būti nubausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atsakingu šiuo atveju gali būti laikomas ne tik juridinis asmuo, bet ir direktorius arba asmuo, kuris buvo įpareigotas prižiūrėti atliekų šalinimo sritį.
Įvykiai gali susiklostyti visai kitaip, jeigu pareigūnams apskaičiavus žalą bendrovė iš karto pasisiūlys ją sumokėti – tokiu atveju teisme būtų nagrinėjama tik baudžiamoji byla. Žala bus atlyginta valstybei, tačiau tai padarius ekologinė Kuršių marių būklė nepasikeis – būtina užtikrinti, kad būtų atstatyta tai, kas pažeista ekosistemoje.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.7778

Žilvinas Briedis. Pakoreguotas Viešųjų pirkimų įstatymas: daugiau neapibrėžtumo verslui

Šių metų pradžioje įsigaliojusi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija atnešė nemažai...

Dainius Burdulis. Teismų žinutė verslui – vartotojų teisių apsaugos reikšmė tik auga

Ne vienam automobilio, kurio kokybės garantijos terminas eina į pabaigą, savininkui kyla nerimas...

Artūras Kapitanovas. Šių metų naujovė – dvi NPD formulės. Kas keisis? (1)

2021 metų pabaigoje LR Seimas pakeitė nuo 2022 metų sausio 1 dienos Gyventojų pajamų...

Eglė Dovbyšienė. Elektroninė prekyba: ko tikėtis pirkėjams ir į ką atsižvelgti verslininkams 2022-aisiais?

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar...

Anatoly Plotkin. Kokios paklausiausios IT specialybės bus 2022 metais?

IT sektorius patiria itin dideles transformacijas dėl pasaulį supurčiusios COVID-19 pandemijos,...

Top naujienos

D+Naomi Kresge, Tim Loh, Fergal O'Brien, DELFI

Ekspertai: omikron – dar ne pabaiga, galimas ir juodasis scenarijus (4)

Dvejus metus sėjęs užkratą ir mirtis, COVID-19 ir vėl keičiasi. Omikron atmaina plinta...

Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių (9)

Praėję metai visai aviacijos industrijai buvo itin permainingi metai. Vasarą Lietuvoje sparčiai...

Pedofilui mirtiną egzekuciją surengęs žudikas: tai buvo jaunystės klaida (102)

„Tai buvo jaunystės klaida, už kurią jau pakankamai sumokėjau“, – įsitikinęs dėl tyčinio...

D+Vaidas Mikaitis

Uždariausios valstybės diktatorius įsigeidė sunaikinti vienintelį patrauklų šalies objektą: ar jam pavyks užverti pragaro prieangį?

Turbūt pastebėjote, jog paskutiniai du mano pasakojimai buvo apie buvusias sovietines centrinės...

Orai: aprimus vėjui naktimis pašals smarkiau

Sekmadienį šalyje jau sustiprės aukšto atmosferos slėgio laukas. Nors debesų vis dar bus...

Kaunas pradeda savo kaip Europos kultūros sostinės metus: minios žmonių susirinko į atidarymo renginį (51)

Sausio 22-ą, šeštadienį, Kaune prie „Žalgirio“ arenos minios žmonių susirinko į renginį...

Interjero ABC. 2022 metų tendencijos, kurios neaplenks nė vienų namų: interjero dizainerės pastebi daug pokyčių

Nors vaikytis interjero madų nerekomenduojama, kasmet naujakurių pasirinkimai formuoja tam tikras...

D+Roma | 5produktai

Sumuštinių keptuvė – ne tik sumuštiniams: 3 skanūs ir paprasti receptai

Dauguma dešimtojo dešimtmečio kartos žmonių, tarp jų ir aš, elektrinę sumuštinių keptuvę...

Palydovai užfiksavo, kas vyksta Žemės atmosferoje: per metus – kardinalūs CO2 pokyčiai (37)

Šioje animacijoje pavaizduota, kaip augalai sugeria ir išskiria anglies dioksidą keičiantis metų...

D+Giedrė Balčiūtė

Atsakė į amžiną klausimą: valytis dantis geriau prieš pusryčius ar po?

Dantis būtina valyti dukart per dieną – ryte ir vakare, tik taip juos išsaugosime sveikus. Tai...