aA
Viešumon iškilus skandalui apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ leistas nevalytas nuotekas į Kuršių marias, visi suskubome klausti – kas atsakingas už šią vieną didžiausių ekologinių katastrofų visoje šalyje ir kodėl taip nutiko? Turime visas teisines priemones užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms Lietuvoje, bet priežiūros, kontrolės ir įstatymų vykdymo užtikrinti nesugebėta. Kokias spragas valstybėje turėtume užlopyti, kad nesulauktume dar vienos ekologinės nelaimės?
Dalia Stakvilevičiūtė
Dalia Stakvilevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Viena yra įstatymas, o visai kas kita – kontrolė. Įstatymai gali būti labai gražūs, bet jeigu jie guli stalčiuje, apsaugoti aplinkos nuo teršėjų nepavyks. Sunku patikėti, kad metų metus niekas nežinojo apie tokio masto aplinkos teršimą, nors žmonės smarve Klaipėdoje skundžiasi jau bene dešimtmetį.

Bejėgiai aplinkosaugos pareigūnai

Aplinkosaugininkai turi pareigą kontroliuoti ūkinę veiklą vykdančias įmones, užsiimti ekologinių nelaimių prevencija. Jei į tai žiūrima pro pirštus, verslas, siekdamas minimizuoti savo kaštus visais įmanomais būdais, gali pasinaudoti spragomis valstybės aplinkos apsaugos sistemoje. Tad neatmestina, kad prokuratūros atliekamame tyrime subjektais gali būti ne tik bendrovė, bet ir aplinkosaugininkai, kurie galimai neatliko savo tarnybinių pareigų.

Derėtų priminti, kad ši nelaimė jau ne pirmasis toks atvejis. Prieš dvejus metus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl į Nemuną bendrovės „Kauno vandenys“ leistų nevalytų nuotekų. Tyrimo metu nustatyta, kad užterštas vanduo į Nemuną tekėjo ketverius metus, o gamtai padaryta žala siekė 4 mln. eurų. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio jau baigtas, baudžiamoji byla neseniai perduota į teismą. Dar vienoje civilinėje byloje, kai nevalytos nuotekos pateko į aplinką devynias su puse valandos dėl įvykusios avarijos, Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų lapkritį jau priėmė nutartį ir „Kauno vandenims“ nurodė susimokėti 133 746 eurų baudą už padarytą žalą.

Po tokių istorijų kyla klausimas, ar mūsų aplinkosaugos institucijos išties turi tinkamus gebėjimus vykdyti priežiūrą ir kontrolę? Centrinės aplinkosaugos institucijos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už joms pavaldžių tarnybų ir departamentų priežiūrą regionuose. Raštiškos kontrolės nepakanka – reikia iš tiesų imtis veiksmų ir įgalinti tai daryti savo darbuotojus. Turint visą reikiamą teisinį reglamentavimą, privaloma nepamiršti vykdyti įstatymuose numatytų procedūrų.

Žalos atlyginimas – valstybei, bet ne gamtai

Aplinkos apsaugos įstatyme nurodoma, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Remiantis teismų praktika, su nuotekų išsiliejimu susijusiai žalai atlyginti įprastai priteisiama iki 9 mln. eurų. Taigi, kiek turės sumokėti „Grigeo“ už padarytą žalą aplinkai?

Aplinkos ministro teigimu, bendrovės per metus gamtai padaryta žala galimai siekdavo apie 12-13 mln. eurų, todėl jai gali tekti susimokėti apie 60 mln. eurų, nes, anot jo, dėl įstatymuose numatytos senaties, žala gali būti skaičiuojama tik iki penkerių metų. Vis dėlto penkerių metų senatis galioja tik kreipiantis į teismą, bet ne skaičiuojant žalos sumą. Tai reiškia, kad bendrovei gali būti priteista ir didesnė nei 60 mln. eurų žala.

Tikėtina, kad už šiuos veiksmus įmonei ir suinteresuotiems asmenims bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nes padaryta žala gamtai yra išties didelė. Šiuo atveju bendrovei bei atsakingiems asmenims gali būti taikomi bent keli Baudžiamojo kodekso straipsniai. Aplinkybes apsunkintų ir tai, jeigu gamtosaugininkai pateiktų išvadą, jog teršalais buvo sunaikinti ar naikinami gamtoje esantys saugomi elementai – augalai, gyvūnai ir kt.

Darant prielaidą, kad padaryta žala yra didelė, atsakingi asmenys gali būti nubausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atsakingu šiuo atveju gali būti laikomas ne tik juridinis asmuo, bet ir direktorius arba asmuo, kuris buvo įpareigotas prižiūrėti atliekų šalinimo sritį.
Įvykiai gali susiklostyti visai kitaip, jeigu pareigūnams apskaičiavus žalą bendrovė iš karto pasisiūlys ją sumokėti – tokiu atveju teisme būtų nagrinėjama tik baudžiamoji byla. Žala bus atlyginta valstybei, tačiau tai padarius ekologinė Kuršių marių būklė nepasikeis – būtina užtikrinti, kad būtų atstatyta tai, kas pažeista ekosistemoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.7778

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (7)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Nerijus Andrijauskas. Patarimai verslui: kaip planuoti finansus, kad valstybės parama vėliau netaptų našta

Tiek pirmasis, tiek ir antrasis karantinas – rimtas iššūkis Lietuvoje veikiančioms verslo...

Naglis Vyšniauskas. Verslo rizikų kompasas: prasidėjus vakcinacijai – rinkų žvilgsnis pro rožinius akinius

Gruodžio mėnuo rinkose buvo gana ramus, nors buvo pasirašytas ne vienas pasaulio mastu svarbus...

Olga Petroševičienė. COVID-19 rizikos nuomos rinkoje tęsiasi: ar galima užginčyti „prisiimtos rizikos“ nuostatas?

Tęsiantis antrajam karantinui ir daugeliui verslų vėl uždarius patalpas, vis dar susiduriama su...

Top naujienos

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (49)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (68)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (18)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (426)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (66)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (384)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...

Jungtinė Karalystė užsidaro: nuo pirmadienio visiems atvykusiems privaloma saviizoliacija (68)

Visos keliavimo išimtys Jungtinėje Karalystėje bus panaikintos nuo pirmadienio ir visi...

Milžiniškas ir pavojingas turgus, iš kurio svarbiausia išeiti sveikam ir gyvam (2)

Visi pasaulio miestai turi profesionalų sudarytus sąrašus, ką būtina pamatyti ir išbandyti...

Kardiologė patarė, kaip infarkto ir insulto riziką sumažinti perpus: žuvų taukai čia nepadės (86)

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti...

Gydymo įstaigos piktina gyventojus: skambina visais varpais, o atsako – nėra (94)

Net ir karantino metu į įvairias Panevėžio miesto gydymo įstaigas plūsta žmonės: vieni gyvai,...