aA
Covid-19 pandemija išryškino silpnąsias įmonių puses ir krizei nepasirengusių kompanijų problemas. Dažna įmonė krizės metu turėjo spręsti uždavinius, kaip išlikti, kaip išsaugoti darbo vietas, klientus, daryti prognozes… Kuo sudėtingesnė situacija, tuo didesnė klaidos kaina.
Dalia Kolmatsui
Dalia Kolmatsui
© Asmeninins albumas

Neteisingai pasirinkta strategija ar veiksmų planas krizės akivaizdoje gali lemti ir įmonės bankrotą. Svarbu, kad vadovai turėtų žinias, kaip sprendimus priimti remiantis ne intuicija, o šaltu protu ir skaičiavimais. Visgi, nemažai lyderių sprendimus vis dar priima nesigilindami į skaičius arba tai darydami paviršutiniškai, o tokie sprendimai organizaciją gali nuvesti klaidingu keliu.

Vadovų rankose – vienodi skaičiai, skirtingos interpretacijos

Ateityje sprendimus priimančiam vadovui reikės suderinti tiek finansinę, tiek ir nefinansinę informaciją. Visgi, finansinė informacija organizacijai suteikia stuburą, karkasą, suteikia konkrečius įrankius, padedančius įgyvendinti kompanijos tikslus. Finansinė informacija tuo pačiu leidžia laiku pamatyti potencialias problemas, įžvelgti galimus ateities scenarijus ir laiku imtis veiksmų, kurie padėtų organizacijos vystymąsi pakreipti siekiama linkme.

Tačiau kartais atsitinka ir taip, kad prie bendro stalo klausimų spręsti susėdę vadovai turi tuos pačius įmonės finansinius duomenis, tačiau situaciją vertina skirtingai. Esmė ta, kad kiekvienas finansinėje atskaitomybėje matomas skaičius remiasi prielaidomis. Jei mes matome, kad produktą X pagaminti kainavo Y eurų, tai turime žinoti, kokie kaštai buvo įtraukti, skaičiuojant Y sumą, kaip buvo paskirstyti pridėtiniai kaštai (jie gali būti paskirstyti net keliais metodais, o nuo to gali kardinaliai kisti galutinis rezultatas)?

Tinkamą sprendimą, gaminti produktą ar jo atsisakyti, kaip didinti pelningumą, kaip užtikrinti veiklos tęstinumą, vadovui pavyks sėkmingai priimti tik tuomet, kuomet jis supras, ką mato savo „Excel“ lentelėje. Mat už kiekvieno finansinio skaičiaus slepiasi eilė prielaidų, kuriomis remiantis jis yra suskaičiuotas.

Vienintelis tikras duomuo (bet net ir čia būna išimčių) – kasoje arba banko sąskaitoje esantys pinigai. Visi kiti finansiniai rezultatai gali reprezentuoti kitokią, nei matoma, realybę.

Vadovai stokoja žinių, kokius duomenis vertinti

Teisingam sprendimo priėmimui, žinojimui, kokius skaičius surinkti ir kaip juos interpretuoti, reikia žinių. Tačiau neretas vadovas susiduria su situacija, kuomet jis paprasčiausiai nėra tikras dėl klausimų, kuriuos turi užduoti savo apskaitos, finansų komandai, nežino, kokių duomenų ir skaičių jis turėtų prašyti, kokiais metodais remiantis turėtų priimti sprendimą.

Sprendimą priimantis vadovas turi būti tikras, kad įvertino visus jo galutiniam atsakymui įtakos turinčius niuansus. Pavyzdžiui, sprendžiant užduotį dėl investavimo į naują gamybinį padalinį, vadovui reikia žiūrėti ne tik uždirbamo pelno eilutę, bet ir įmonės skolos rodiklį, palūkanų mokėjimo koeficientą, kurie lemia, ar įmonė gaus finansavimą. Jis taip pat turi įvertinti ir pinigų srautų ataskaitą, kuri rodo, ar gaunamų grynųjų pinigų užteks plėtros planams finansuoti.

Dažnai įmonių vadovai, žiūrėdami į pelno eilutę, sprendžia, kokios galimos investicijų apimtys, tačiau neįvertina, ar šioms investicijoms turės pakankamai grynųjų pinigų, t.y. koks įmonės generuojamas pinigų srautas. Dar didesnė problematika kyla kalbant apie padalinių, produktų pelningumo vertinimus, kurie priklauso nuo priskiriamų ir paskirstomų kaštų. Dažnai pasirinktas kaštų apskaitos metodas ir jų paskirstymo principai gali lemti priešingus rezultatus – pelningi produktai gali pasirodyti esantys nepelningi ir atvirkščiai.

Skaičiai parodo realią situaciją

Neretai surinkti skaičiai ir jų vertinimas šaltu protu gali pakeisti vadovo priimamus sprendimus. Valdymo apskaita apima visą – tiek finansinę, tiek valdymo informaciją, kuri vadovams reikalinga organizacijos tikslų įgyvendinimui. Akcininkai vadovams kelia užduotį didinti įmonės vertę, todėl organizacijos lyderiui reikia suprasti, ar jo priimami sprendimai didins įmonės vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, įmonės vadovas stengiasi maksimizuoti pelną (ypač, jei jo motyvacinė sistema susieta su įmonės pelningumo rodikliais), tačiau rezultato siekia neinvestuodamas į įrengimų, technologijų atnaujinimą, naujų projektų vystymą. Toks sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje lems, kad įmonė taps mažiau konkurencinga ir jos vertė sumažės. Tokie vadovo veiksmai vertinant iš įmonės vertės didinimo perspektyvos, akcininkams nėra naudingi.

Surinkti ir įvertinti duomenys gali atskleisti, kad pelningais laikomi produktai iš tiesų yra nepelningi. Gali paaiškėti, kad produktas, kurio įmonė atsisakė, iš tiesų dengė dalį pastovių kaštų. Klaidos vadovų sprendimuose, net ir remiantis finansiniais duomenimis, atsiranda dėl žinių neturėjimo, kaip interpretuoti gautus duomenis, kaip juos skaityti ir įvertinti prielaidas, kuriomis remiantis buvo gauti finansiniai duomenys. O tuomet paaiškėja, kad ir priimti sprendimai yra neteisingi.

Žingsniai link įmonės valdymo, remiantis finansų informacija

Tam, kad organizacija taptų valdoma remiantis valdymo apskaitos duomenimis, vadovai turi atlikti keletą svarbių žingsnių. Pirma, sukurti duomenų identifikavimo, matavimo, analizės ir komunikavimo sistemą nuo pat žemiausių įmonės grandžių. Antra, lyderiai turi nustatyti esminius rodiklius, kurie rodytų, ar įmonė laikosi savo strategijos. Trečia, matuoti ne tik praeities rezultatus, tačiau turėti ir pralenkiančius rodiklius (angl. Leading indikators), rodančius įmonės skiriamas pastangas vieno ar kito rezultato siekimui. Ketvirta, turėti kasdienio raportavimo ir kontrolės sistemas šių duomenų sekimui, o taip pat ir motyvacinę sistemą, kuri suderintų visų lygių vadovų skatinimą tų pačių tikslų siekimui. Be abejo, įmonėje įdiegtos informacinės valdymo apskaitos (angl. managerial accounting arba reporting) sistemos šį vadovų darbą palengvina.

Finansiniai duomenys padeda įmonės vadovui suvokti realią, o ne nujaučiamą, organizacijos padėtį. Mokėjimas skaityti ataskaitas, teisingai interpretuoti gautus skaičius ir suvokti, kokiomis prielaidomis remiantis jie buvo gauti, vadovą padaro kompetentingą sprendimų priėmimo procese, suteikia žinojimo jausmą bei leidžia geriau laviruoti įvairių situacijų metu.

Visgi, vis dar yra nemažai vadovų, kurie šių ataskaitų (balanso, pelno nuostolio, pinigų srautų) nesupranta ir nemoka skaityti. O jei nemoka skaityti ataskaitų – nežino realios situacijos, negali priimti teisingų sprendimų. Situacija ypač pablogėja tuomet, kai rami rinka sukrečiama tokių krizių, kaip COVID-19 pandemija. Tada įmonė tampa itin pažeidžiama ir jos išgelbėti vien tik remiantis intuicija gali nepavykti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų atotrūkis tarp savivaldybių pasiekė naują rekordą (31)

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų . Statistikos...

Arnas Zuikis. Telecentras ragina institucijas atlikti objektyvų alternatyvių pasiūlymų dėl valstybės kritinio ryšio tinklo vertinimą

Pastaruoju metu žiniasklaidoje yra aktyviai platinamas dar vasario mėnesį agentūros ELTA pagal...

Solveiga Palevičienė. Ar realūs vartotojų lūkesčiai duomenų nutekinimo skandale? (2)

Lietuvos verslą jau ne pirmą kartą sudrebina skandalai, kai dėl neteisėtų trečiųjų asmenų...

Jūratė Cvilikienė. Ruošiatės skolintis pinigų: trapi riba tarp norų ir būtinybės (1)

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo...

Guoda Azguridienė. Nuoseklumo paieškos mokesčių politikos taisyklėse

Finansų ministerija ėmėsi sisteminio mokesčių lengvatų peržiūrėjimo ir pakvietė visuomenę...

Top naujienos

Buvę premjerai įvertino Vyriausybės darbo pradžią: Šimonytė tikrai turi Achilo kulną (110)

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas dirbą pradėjo praėjusių metų...

Regionų verslininkams skauda dėl brangstančių žaliavų ir apribojimų: nerimą kelia ir planuojami mokesčių pokyčiai (4)

Argi esamų problemų verslui nepakanka, jei dar svarstomos galimybės koreguoti mokesčius, klausia...

Šeštadienis permainomis nepasižymės: debesis danguje gainios stiprėjantis vėjas (1)

Šeštadienio didelę dienos dalį Lietuvos orus lems rytinis anticiklono sparnas, pamažu stumiamas...

Schilleris užstojo Motiejūno aprėktus teisėjus, bet stebėjosi retam girdėtos taisyklės traktavimu (25)

Jei ne efektingo krepšinio, tai bent jau įtampos penktadienį Nemuno saloje buvo per akis. Įtampos,...

„Bloomberg“: JAV ir JK dėl Rusijos svarsto ekstremalų žingsnį (649)

Kaip sakė artimiau su planais susipažinę žmonės, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir...

Intrigą atkūręs „Žalgiris“ pačioje pabaigoje apmaudžiai nusileido „Armani“ komandai (384)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (15-13) baigė pralaimėjimu. Antradienį ASVEL...

Vos išsaugota gimtadienio dovana Šarui: daug klydusi „Barca“ vis dėlto palaužė „Baskonia“ kiti rezultatai (3)

„Barcelona“ (20-8) penktadienį 45 metų gimtadienį šventusiam Šarūnui Jasikevičiui...

Lietuva irgi turi savo Aną Frank: darbėniškė mergaitė dienoraštyje fiksavo Holokausto siaubą ir nujautė savo kraupų likimą (178)

Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių...

Nuo tikslo nutolę žalgiriečiai: nesame išsikvėpę, žinome, ko čia susirinkome (1)

Laikas senka, o vėluojančių Eurolygos atkrintamųjų varžybų traukinys nelaukia. Penktadienį...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: griežtesnės izoliacijos sąlygos nebetaikomos grįžtant iš Latvijos ir JAV išsitirti privaloma prieš grįžtant į Lietuvą (6)

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės...