Ten, kur egzistuoja darbo santykiai – visuomet kyla ginčai, konfliktai. Tai yra neišvengiamas šių santykių elementas.
Dalia Foigt-Norvaišienė
© Advokatų kontoros archyvas

Nesprendžiami konfliktai darbe gali išsiplėtoti, sukurti nemalonią darbo atmosferą, kur būtų neįmanoma ne tik efektyviai dirbti, bet netgi ir būti ten. Priešingai, išspręsti ginčai gali pagerinti darbdavio ir darbuotojo santykius, tarpusavio supratimą, bendrą atmosferą darbovietėje ir, be abejo, sutaupyti laiką, pinigus, apsaugoti nuo bereikalingos įtampos. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pasikeitė darbuotojų ir darbdavio ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria siekiama pigiau ir efektyviau išspręsti kilusius nesutarimus.

Kokius lūkesčius turi darbo ginčo šalys – darbuotojas ir darbdavys?

Akivaizdu, kad tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys tikisi (nekalbant apie piktybinius atvejus), kad jų tarpusavio ginčai būtų išspręsti kaip įmanoma greičiau. Situacijoje, kai ginčas dėl atleidimo iš darbo tęsiasi kelerius metus, suinteresuotas būna tik darbuotojas, siekiantis prisiteisti iš buvusio darbdavio kuo didesnes išmokas.

Iki šių metų liepos mėnesio galiojęs Darbo kodeksas niekaip neribojo darbdavio išmokų dydžio tuo atveju, kai buvo nustatoma, kad darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį su darbuotoju. Tuo tarpu darbdavys suinteresuotas kuo mažesnėmis savo atstovų laiko sąnaudomis, tuo pačiu mažesnėmis išmokomis ir siekia kuo greičiau užversti nemalonų ginčo etapą bei viską pradėti iš naujo.

Be abejonės, abi darbo ginčo šalys siekia, kad jų ginčas būtų išspręstas kuo pigiau, efektyviau ir teisingiau. Ne ką mažiau svarbu, kad ginčo detalės neišlystų į viešumą, t.y. kad apie ginčą žinotų tik jo šalys ir tie, kas jį sprendžia. Kai nagrinėjamas ginčas, kuriame svarstomos dabdavio komercinių paslapčių atskleidimo klausimas, darbdavys jau ir taip jaučiasi nepelnytai nukentėjęs, o jeigu dar jautriausia informacija apie jo veiklą pateks į žiniasklaidą?

Nauja ginčų nagrinėjimo tvarka – ar mokėsime pigiau?

Nuo šiol Lietuvoje darbo ginčai yra nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, teisme ar komerciniame arbitraže. Darbo ginčų komisija – tai ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, į kurią kreiptis yra privaloma kilus individualiems darbo ginčams.

Darbo ginčų komisija nagrinėja darbuotojų ir darbdavių ginčus, kurie gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip: šalių susitarimo ar kitų darbo teisės nuostatų nevykdymo ar vienai iš šalių piktnaudžiaujant savo teisėmis ir pan. Naujuoju Darbo kodeksu įstatymų leidėjas praplėtė darbo ginčų komisijos kompetenciją priskirdamas jai ginčus, kylančius iš darbuotojo darbo sutarties nutraukimo, darbuotojo nušalinimo, nekonkuravimo susitarimų, neturtinės žalos priteisimo. Anksčiau pareiškimai šiais klausimais buvo teikiami tiesiogiai teismui.

Darbo santykių šalys, nepatenkintos Darbo ginčų komisijos sprendimais, turės kreiptis pirmiausia į pirmos instancijos teismą, savo ruožtu nepatenkintos jo sprendimu – į apeliacinės ir kasacinės instancijos teismus.

Ar naujoji tvarka pateisins darbo ginčo šalių lūkestį išnagrinėti ginčą per įmanomai trumpiausią laiką? Ir taip, ir ne. Naujasis Darbo kodeksas nustato labai griežtus ginčo nagrinėjimo terminus Darbo ginčų komisijose – jos privalo išnagrinėti ginčą per vieną mėnesį. Jeigu šalys liks patenkintos komisijų sprendimais ir neužsuks teismų karuselės, jų laikas bus sutaupytas, o jei ne – laikas gali žymiai prasitęsti.

Be to, naujasis Darbo kodeksas apribojo išmokų, kurių neteisėtai atleistas darbuotojas gali tikėtis iš darbdavio, dydį. Taigi, darbo ginčų komisijai, teismui ar arbitražui nusprendus, kad darbuotojas buvo atleistas ar nušalintas nuo pareigų nesivadovaujant teisės aktais ir gera valia, priima sprendimą sugrąžinti darbuotoją ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už darbdavio sukeltos priverstinės pravaikštos laiką, bet ne daugiau kaip už vienerius metus.

Taip pat priteisia patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tuo atveju, kai darbuotojas grįžta kitą dieną po sprendimo įsigaliojimo. Jei dėl objektyvių priežasčių (ekonominių, technologinių, organizacinių ar kt.) darbuotojas negali būti sugrąžintas į darbą, jis turi teisę į kompensaciją po vieną vidutinį darbuotojo darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, tačiau šios kompensacijos dydis negali viršyti šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių.

Nekyla jokių abejonių, kad pagal naująją tvarką darbo ginčai, jei jie neperžengs Darbo ginčų komisijų sienų, bus nagrinėjami pigiai – nei valstybei, nei komisijai ginčo šalys nieko nemokės, komisija iš pralaimėjusios šalies nepriteis jokių bylinėjimosi išlaidų. Tačiau negalima drąsiai teigti, kad darbo ginčų sprendimo tvarka, kai šalys visais atvejais privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją, patenkins lūkesčius išspręsti ginčą efektyviai ir svarbiausia – teisingai.

Ar efektyviai ir teisingai sprendžiamas ginčas, daug priklauso nuo Darbo ginčų komisijų narių profesionalumo, jų gyvenimiškos ir profesinės patirties, puoselėjamų vertybių, charakterio bei dorovinių savybių, galų gale – nuo pasirengimo tokioms pareigoms.

Nors naujasis Darbo kodeksas įpareigoja komisijų pirmininkus, kurie yra Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojai, turėti aukštąjį universitetinį aukštąjį išsilavinimą, vien tik teisinis išsilavinimas negarantuoja efektyvaus ir aukščiausius profesionalumo standartus atitinkančio darbo kokybės.

Daug klausimų kelia ir paslapties šydas, gaubiantis Darbo ginčų komisijų sprendimus. Neturint galimybės susipažinti su komisijų sprendimais tokiuose sudėtinguose ginčuose, kaip darbuotojų nekonkuravimo ar konfidencialios informacijos išsaugojimo įsipareigojimų pažeidimai, reikalavimai atlyginti darbdaviui padarytą moralinę ir materialinę žalą ir pan., neįmanoma tinkamai pasiruošti panašių ginčų nagrinėjimui, formuoti vieningos tokių ginčų sprendimo praktikos ir galų gale sėkmingai užkirsti kelią tokiems ginčams.

Ne mažiau abejonių kelia ir galimybė išlaikyti visas ginčo aplinkybes paslaptyje, sprendžiant darbo ginčus pagal naująją tvarką.

Ar darbo ginčai komerciniame arbitraže bus sprendžiami teisingiau ir bus išlaikytas jų konfidencialumas?

Įsigaliojęs Darbo kodeksas įtvirtina, kad darbo ginčai taip pat gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže, jeigu dėl tokio nagrinėjimo buvo susitarta ginčo šalių vėliau, negu kilo pats ginčas. Darbo kodeksas įsakmiai nenurodo, kad prieš kreipiantis į arbitražą, ginčo šalys negali apeiti Darbo ginčų komisijų.

Darbo ginčų sprendimas komerciniame arbitraže gali būti labai patraukli alternatyva Darbo ginčo komisijai, kur ne visuomet patenkinami teisingumo ir konfidencialumo lūkesčiai, bei teismui, kur ginčai nagrinėjami ilgai. Ko gero, svarbiausias arbitražo ypatumas yra tas, kad pačios ginčo šalys paskiria asmenis – arbitrus, spręsiančius jų ginčą, pačios šalys gali kelti reikalavimus jų profesijai ir asmenybei, taip pat jos pačios gali nustatyti tvarką, pagal kurią šalių paskirti asmenys spręs jų ginčą. Todėl iškilus ir jau įsisiūbavus sudėtingiems ginčams dėl diskriminacijos, konfidencialumo, nekonkuravimo, neviliojimo ir pan., tikrai verta apsvarstyti variantą kreiptis į komercinį arbitražą. Žinoma, tai nebus pigiausias ginčų sprendimo būdas, bet yra vertybės, tokios kaip teisingumas, konfidencialumas ir pan., kurios neaukojamos dėl pigumo.

Estija skatina mediaciją darbo ginčuose

2018 metų sausio 1 dieną Estijoje įsigalios naujas darbo ginčų sprendimo įstatymas, kuris pristatys kitą darbo ginčų sprendimo instituciją, siekiančią išnagrinėti ginčą taikiai (mediacija). Remiantis šiuo įstatymu bus sudaryti komitetai, kuriuose dalyvaus darbuotojų atstovai, darbdavių atstovai bei darbo inspekcijos pareigūnai.

Šių komitetų pagrindinis tikslas – greitai (per 2–3 mėnesius) bei pigiai (be valstybinės rinkliavos) išspręsti kilusį ginčą tarp darbo santykio šalių, Jau 2016 metais Estijoje tokie komitetai išsprendė 2671 darbo ginčą, iš kurių tik 446 buvo vėliau išnagrinėti teisme. Skaičiai kalba patys už save. Gal mediacija netrukus taps darbo ginčų sprendimo ateitimi ir Lietuvoje?

Kaip nepramiegoti terminų?

Labai svarbu nepraleisti naujame Darbo kodekse nustatytų terminų kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą. Darbuotojas, jų grupė ar darbdavys privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją per trijų mėnesių terminą nuo sužinojimo ar nuo tada, kai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Svarbu paminėti, kad neteisėto atleidimo ar nušalinimo atvejais šis terminas trumpesnis – vienas mėnuo nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Nesutinkant su komisijos sprendimu, pastarasis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat kodeksas įtvirtina teisę į atnaujintą procedūrinį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Jeigu Darbo ginčų komisija atsisako šį terminą atnaujinti, atsisakymas gali būti skundžiamas teismui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (59)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

Eglė Dulkė. Kodėl atėjo laikas atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus? (9)

Galima pastebėti giliai įsišaknijusį stereotipą, dėl kurio daugelis kompanijų vengia samdyti...

Paulius Pališkis. Kad verslo idėja neliktų tik svajone (3)

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra...

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (19)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

Top naujienos

Palangos močiučių fenomenas nyksta: laikai, kai masiškai pasitiko su plakatais, baigėsi

Visą Europą stebinęs Palangos močiučių fenomenas nyksta. Anksčiau vos įvažiavusius į...

Iš Venesuelos pabėgęs lietuvis – apie „maisto mafiją“, „Maduro dietą“ ir tikrą baimę (14)

Prieš daugiau nei 70 metų 41-erių Juano Kvedaro seneliai pabėgo iš Lietuvos ir saugesnio bei...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (377)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (114)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (382)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (176)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (23)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Ką per vestuves bandė nuslėpti princas Harry ir Meghan Markle? Viską išdavė kūno kalba (8)

Kūno kalbos ekspertas atskleidė , kaip „nervingai“ Harry trynė Meghan ranką savo nykščiu,...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (188)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (27)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...