Sprendimas iš pirmo žvilgsnio atrodo naudingas ir neabejotinai turi gerų tikslų, nes tiekėjai turėtų konkuruoti ne tik kaina. Tačiau nagrinėjant konkrečius šio reikalavimo pritaikymo pavyzdžius minėtas įpareigojimas ne visuomet lemia kokybę, o kartais gali ją ir sumažinti.
Apžvelgus pastarųjų metų viešųjų pirkimų praktiką galima matyti, kad vienas dažniau pasirenkamų kokybės kriterijų yra tam tikrų įsipareigojimų įgyvendinimo laikas.
Kyla klausimų: ar laikas kaip vienintelis kokybinis kriterijus yra išties tikslingas, ypač jei projekto įgyvendinimo terminas apribotas sutarties trukme? Ar tai – papildomas saugiklis, padedantis atsirinkti kokybiškesnį pasiūlymą?
Pateiksiu pavyzdį: perkančioji organizacija nori įsigyti statybos darbų, o kokybės kriterijumi pasirenkamas laikas, per kurį įmonė atliks užduotį, maksimalus terminas tam – 60 dienų. Sakykime, kad iš viso dalyvaujant tokiame viešajame pirkime galima gauti 100 balų, kai kainai teikiama 70 balų, o kokybei (darbų atlikimo laikui) – 30. Numatoma ir bauda – už kiekvieną pavėluotą dieną – 1 tūkst. eurų.
Preziumuokime, kad perkančioji organizacija gauna tris pasiūlymus:
A įmonė: 2 mln. Eur ir 20 d. terminas;
B įmonė: 1,7 mln. Eur ir 30 d. terminas;
C įmonė: 1,5 mln. Eur ir 60 d. terminas.
Paskaičiavus pagal tipines tokiuose pirkimuose taikomas formules gautume, kad A įmonė galiausiai įvertinama 82,5 balais, B įmonė 81,76 balais, o C įmonė – 80 balų.
Taigi, akivaizdu, kad su gerokai didesne kaina pirkimą galėtų laimėti įmonė A, kuri pasiūlė trumpiausią darbų atlikimo laiką, tačiau didesnę kainą. Problema kyla ne iš formulės ar pasiūlymų įvertinimo, o dėl susiformavusios praktikos. Ne paslaptis, kad didžioji dalis statybų užsitęsia dėl aibės priežasčių: vėluojančio dokumentų ir informacijos tarp rangovo ir užsakovo apsikeitimo, nepakankamai organizuojamų rangovo darbų, projekto trūkumų/korekcijų, vėlavimo atsiskaityti su rangovu, rangovo darbų defektų, blogų oro sąlygų ir taip toliau. O kiek nukentės tiekėjas A, pasiūlęs 300,000 eurų didesnę kainą, jei vėluos 40 dienų? Aptarto pavyzdžio atveju bauda sudarys viso labo 40,000 eurų, kai tiekėjas pirkimą laimėjo su keliais šimtais eurų didesne kaina. Ar tai teisinga? Beje, svarbu pažymėti ir tai, kad ne visais atvejais sutartyse baudos tiekėjams apskritai yra numatytos.
Galbūt tokiu atveju sąžininga būtų nutraukti sutartį? Visgi, sutarties nutraukimas dėl 5–10 dienų ar net ilgesnio vėlavimo, veikiausiai, retais atvejais yra adekvatus žingsnis. Apskritai reikia pastebėti, kad kuo projektas sudėtingesnis, tuo sunkiau ir mažiau motyvacijos užsakovui nutraukti sudarytą sutartį su rangovu, kuris jau pradėjo darbus, užsakė medžiagas, atsako už atliktų darbų defektus ir bendrą darbų kokybę, o galimai neatliktų darbų likutis yra nežymus.
Be to, neteisinga būtų sakyti, kad darbų atlikimo terminai užsitęsia vien tik dėl rangovo kaltės. Reikia pastebėti, kad dažnai pasigendama pakankamo įdirbio iš užsakovo pusės: vėluojama paruošti dokumentus ar užduotis tiekėjo įsipareigojimų atlikimui, bendradarbiaujama ir sprendimai priimami lėtai arba apskritai vengiama juos priimti, užsakovo reikalavimai iš esmės nukrypsta nuo techninės specifikacijos ir pradinės užduoties sąlygų ir pan. Šios ir kitos priežastys dažnai lemia užsitęsusius sutarties įvykdymo terminus. Taigi, jei pats užsakovas nepakankamai gerai pasirengęs sutarties vykdymui, neatlikęs visų paruošiamųjų darbų, neturi reikiamų resursų ir pajėgumų užtikrinti efektyvų savo dalies sutartinių įsipareigojimų įvykdymą – ar logiška laimėtoją atrinkti pagal tai, kuris tiekėjas greičiau įvykdys sutartį? Kas padės nustatyti, dėl kurios pusės kaltės suplanuotais terminais visgi nepavyko pasiekti rezultato?
Šios ir kitos problemos verčia atsisukti į pirkimo organizavimą ir kelti klausimą – ar tikrai darbų atlikimo terminas buvo toks reikšmingas kokybės kriterijus, kuris galėtų lemti pirkimo laimėjimą, o jei taip yra – ar tikrai bet koks vėlavimas yra išspręstas bent adekvačiomis baudomis, kai už tai atsako tiekėjas.
Pastarieji mėnesiai leidžia išmokti svarbią pamoką: perkančiosioms organizacijoms verta pakartotinai įvertinti laiko kriterijaus tikslingumą, o jei jis pasirenkamas - svarstyti galimybę numatyti griežtesnes sankcijas už įmonių vėlavimą atlikti darbus, pavyzdžiui, baudą nuo visos sutarties vertės už vėlavimo faktą ir papildomai sutarties procento dalį už kiekvieną pavėluotą dieną, viliantis, kad tai atgrasys nuo galimybių piktnaudžiauti suformuluotomis konkurso sąlygomis.
Atkreipiamas ir viešųjų pirkimų dalyvių dėmesys dėl esamos rizikos: tokio konkurso atveju net ir nežymus tiekėjo vėlavimas gali lemti sutarties nutraukimą, o tai būtų tiesus kelias į nepatikimų tiekėjų („juodąjį“) sąrašą.
