aA
Lietuvos paslaugų centrų sektorių galima apibūdinti įspūdingais skaičiais. Čia veikia apie 70 paslaugų centrų, o juose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Būtent tokie įspūdingi skaičiai kartu su strateginiais kelių kompanijų sprendimais pasitraukti nulėmė itin karštas praėjusių metų pabaigos diskusijas apie šio sektoriaus gyvybingumą ir ateitį mūsų šalyje. Joms nuslūgus, galima apžvelgti, kokį kelią jau nuėjo ši rinka, kaip atrodo dabar, o kas dar laukia ateityje.
Daiva Glėbienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo skambučių centrų iki brandžių organizacijų

Paslaugų centrų sektorius Lietuvoje pradėjo formuotis maždaug prieš dešimtmetį, visą šį laiką sparčiai vystėsi, o šiandien jį jau galime vadinti brandžiu. Dabar jau nebekalbame vien apie skambučių centrus ir mažos vertės operacijas, kalbame apie gilias kompetencijas, platų paslaugų spektrą ir kompanijoms kuriamą aukštą pridėtinę vertę.

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia apie 70 įvairaus dydžio paslaugų centrų, sukūrusių net keliolika tūkstančių darbo vietų. Pastaruoju metu mūsų šalyje kuriasi paslaugų centrai, kurie priklauso kitoms industrijoms nei tradicinis finansų ar informacinių technologijų sektorius. Kompanijos iš gamybos, inžinerijos sektoriaus, kurios anksčiau nebuvo linkusios kurti paslaugų centrų, vis dažniau keičia strategiją ir imasi centralizuoti veiklą.

Pirmojoje paslaugų centrų vystymosi stadijoje, viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių jų atidarymą Vidurio ir Rytų Europoje, buvo žymiai mažesni darbo kaštai nei kituose regionuose. Tokie projektai buvo ekonomiškai patrauklūs ir greitai atsipirko. Dabar stebime intensyvų regiono valstybių ekonominį augimą, sparčiai didėja ir atlyginimai. Kyla klausimas, kas paskatins tolesnę industrijos plėtrą, jei įmonių išlaidos darbo užmokesčiui tarp regionų reikšmingai nebesiskirs.

Atlyginimai išliks svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus, kompanijai renkantis paslaugų centro vietą. Tarp prioritetinių sričių – talentų pasiūla, švietimo sistemos kokybė, plėtros ir technologijų kūrimo galimybės, gerai išvystyta infrastruktūra. Ne mažiau svarbus ir šalies įvaizdis – įmonės renkasi lokaciją, atitinkančią jų vertybes. Lietuvos, kaip mažos, tačiau dinamiškos ir ambicingos valstybės, įvaizdis, patraukia ne vienos tarptautinės kompanijos dėmesį.

Įmonės renkasi lokaciją, atitinkančią jų vertybes. Lietuvos, kaip mažos, tačiau dinamiškos ir ambicingos valstybės, įvaizdis, patraukia ne vienos tarptautinės kompanijos dėmesį.
Daiva Glėbienė

Lietuvos įdirbis šiose srityse atsispindi ir tarptautiniuose indeksuose. Praėjusiais metais Pasaulio banko sudarytame reitinge „Doing Business“ Lietuva pakilo į aukščiausią istorijoje – keturioliktą – vietą, o „fDi Intelligence“ pagal verslo patrauklumą Vilnių įvertino kaip šeštą vidutinio dydžio miestą pasaulyje. Vadinasi, potencialo augti neabejotinai dar turime.

Konkurencija intensyvi, bet mažesnė nei užsienyje

Tolesnio augimo galimybes rodo ir tai, kad paslaugų centrų rinkos koncentracijos lygis Lietuvoje dar nėra toks aštrus kaip kaimyninėje Lenkijoje ar kiek toliau esančioje Čekijoje. Jeigu palygintume situaciją, pavyzdžiui, Vilniaus, Krokuvos ir Prahos paslaugų centrų rinkoje, matytume, kad skverbtis (angl. – saturation) mūsų šalyje yra kelis kartus mažesnė. Skaičiuojama, kad 1000 gyventojų Vilniuje tenka 23 paslaugų centrų darbuotojai, Prahoje – 31, o Krokuvoje – net 73.

Jau paminėtoje Čekijoje bedarbystės praktiškai nėra – praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis nukrito į rekordines 1,9 proc. žemumas. Tokia situacija lemia, kad darbdaviams pritraukti talentų tampa vis sudėtingiau. Lietuvoje situacija laisvesnė: nors paslaugų centrai konkuruoja dėl darbuotojų, rinka nuolat pasipildo naujais talentais, tad sėkmingai jų pritraukti tikrai galima. Be to, pastebime, kad čia nėra didelio talentų nutekėjimo procento, o tai – didelis Lietuvos privalumas.

Kita vertus, ne paslaptis ir tai, kad paslaugų centrai susiduria su retas kompetencijas turinčių darbuotojų trūkumu. Rasti darbuotojų, kuriuos galima apmokyti bazinių kompetencijų ir iškart patikėti bazines atsakomybes, nesudėtinga. Tačiau rasti specifines kompetencijas turinčių darbuotojų gali būti sudėtingiau – jų trūksta visiems ir visur, o užauginti prireikia ne vienerių metų.
Visgi, apibendrinant iššūkius, galimybes ir sukauptą patirtį, „Outokumpu“ globalių paslaugų centras, Lietuvoje veikiantis jau trečius metus, gali būti vienas iš nuoseklios plėtros pavyzdžių.

Procesams persikeliant į skaitmeninę erdvę įmonės vis labiau galvoja ne apie tai, kaip daugiau pagaminti, bet apie tai, kaip išlaikyti ir plėsti turimą rinkos dalį.
Daiva Glėbienė

Vilniuje suburta komanda yra globalios organizacijos dalis ir kartu su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių dalijasi atsakomybę už tarptautinius sprendimus ir jų įgyvendinimą. 2016 metus baigėme turėdami apie 70 darbuotojų, o šiuo metu esame išaugę daugiau kaip dvigubai – darbuotojų skaičius siekia beveik 160. Nuosaikų augimą planuojame ir šiais metais.

Tiesa, gamybinių kompanijų, tokių kaip „Outokumpu“, paslaugų centrų Lietuvoje, nėra daug, o jų veiklos specifika skiriasi nuo finansines paslaugas teikiančių kompanijų. Šios kompanijos Lietuvoje gali centralizuoti pagrindines (pavyzdžiui, bankines) operacijas. Tuo metu gamybinių kompanijų pagrindinė veikla dažnai būna tarsi pririšta prie konkrečios lokacijos, tad centralizuojamos kiek kitokias atsakomybės: procesų tobulinimas, robotika, informacinės technologijos, projektų valdymas.

Procesams persikeliant į skaitmeninę erdvę įmonės vis labiau galvoja ne apie tai, kaip daugiau pagaminti, bet apie tai, kaip išlaikyti ir plėsti turimą rinkos dalį. Efektyvi logistika, patenkinti klientai, sklandi vidinė komunikacija tarp padalinių, verslo operacijų automatizavimas tampa naujais gamybinių kampanijų prioritetais. Šie veiksniai turėtų paskatinti įmones peržiūrėti ir keisti savo veiklos modelį, pritaikant geriausias pasaulines praktikas. Lietuva gamybinėms kompanijoms neabejotinai gali save pristatyti kaip aukštųjų technologijų ir kompetencijų šalį, galinčią prisidėti prie ekonominio ir kokybinio jų virsmo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(4 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Martynas Stankevičius. Štai ką būtina žinoti investuojantiems sutelktinio NT finansavimo platformose (1)

Nėra tokio dalyko kaip „geras laikas investuoti“. Yra arba geros, arba blogos investavimo...

Tomas Jaskelevičius. Ketvirtoji pramonės revoliucija: ką reiškia žmogaus ir roboto superkomanda?

Ketvirtoji pramonės revoliucija dažniausiai siejama su pažangiomis technologijomis:...

Rūta Vainienė. Sveikinu, nuo šiol jus gydys asmeniškai ministras (31)

Dar prieš dešimtmetį vaistus mums skirdavo gydantis daktaras. Pacientas gaudavo receptą, kuriame...

Jolanta Blažytė. Prestižinė profesija su biurokratinėmis kirvarpomis ir raminamosiomis piliulėmis (146)

Pūlinių sproginėjimo metas – taip galima būtų pavadinti laikotarpį, kurį šiuo metu...

Vaidotas Dauskurdas. Kiekvienai įmonei reikšminga: Kaip nepatekti tarp nepatikimų mokesčių mokėtojų

Nuo šių metų pradžios kiekviena įmonė, siekdama gauti informacijos apie savo verslo partnerius,...

Top naujienos

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (224)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (18)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (107)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Putinas apleido labiausiai palaikiusią rinkėjų dalį, pasekmės gali būti neprognozuojamos (379)

Rusijos prezidentas buvo iš paprastų žmonių kilęs vyrukas. Tačiau paprasti žmonės ėmė...

Prezidentiniuose reitinguose ryškėja du lyderiai (2565)

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda , už jo...

Žvilgsnis į turtingiausių žmonių istorijoje santuokas: vienų – tarsi pasakos, kitų – kupinos skausmo

Turtingi žmonės, kaip ir visi kiti, įsimyli ar nustoja mylėti, o jų santykiai – ne mažiau...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (2693)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Specialistai perspėjo dėl sparčiai populiarėjančių jauno kraujo injekcijų

Jungtinių Valstijų valdžia perspėja: garbaus amžiaus žmonės neturėtų mokėti pinigų už...

Skandalingiausios Lietuvos kultūros istorijos: Ivaškevičius tikrai nebuvo pirmas (27)

Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ į Lietuvos kultūros istoriją įeis kaip sukėlęs...

Keturiasdešimtmetį atšventęs atlikėjas Vitas atrodo perpus jaunesnis ir skandalingos praeities nesikrato

Atlikėjas Vitas neseniai atšventė savo keturiasdešimtmetį. Vos prieš kelerius metus visa Rusija...