Netiesiogiai buvo paklausta – ar tai ir yra Lean esmė darbuotojų atžvilgiu? Visiškai ne! Šio straipsnio dėka patys pamatysite, kad Lean yra supainiojamas su išnaudojimu, kurio tikslas – iš darbuotojų išspausti viską, o kai tie pabėgs – prisiimti kitų.
Jei įmonėje vadovai negerbia savo darbuotojų už atliekamą darbą, tai darbuotojai paprastai atsilygina tuo pačiu.
Jei įsivyrauja tokios revanšizmo nuotaikos, apie Lean, apie darbuotojų įsitraukimą į įmonės problemų sprendimų paieškas ir tobulinimo procesus galima pamiršti. Net jei vadovybė nusprendžia motyvuoti darbuotojus mokant jiems papildomai už jų dalyvavimą tobulinimo veikloje ir įkainoja kiekvieną darbuotojų teikiamą pasiūlymą, darbuotojai atsako dar aršiau: „Tai ką, žadi jam parsiduoti už 5 Eurus?”
Efektyvumas taip ir lieka vadovaujančios mažumos galvos skausmu.
Prisiminkime, kad įmonė yra Lean kelyje tada, kai visi darbuotojai aktyviai dalyvauja tobulinimo veikloje, iššvaistymus paversdami verte, ir tai daro dėl ilgalaikio įmonės klestėjimo.
Lean, visų pirma, yra darbo kultūra, kuri vienodai naudinga vadovui ir darbuotojui. Vienpusiai santykiai yra trumpalaikiai. Abipusiai naudinguose ir morališkai teisinguose santykiuose įmonės darbuotojai, kaip ir vadovai, yra įtraukti į darbo tobulinimą ir siekia bendrų, o ne skirtingų tikslų.
Vadovų paskirtis Lean organizacijose yra pagelbėti darbuotojams kurti vertę klientams. Juk darbuotojai vieninteliai tikrai kuria vertę klientams. Vadovu gali tapti tik tas žmogus, kuris gali pagelbėti kitiems, o tai jau rimtas kvalifikacinis iššūkis.
Jei sugebama išspręsti tik keturių tau pavaldžių žmonių darbo organizavimo klausimus, tuomet negalima vadovauti daugiau darbuotojų, nes kiti susidurs su problemomis, kurių jie nenusipelnė. Darbuotojai, ypač gamybinėse organizacijose, neprojektuoja organizacijos, jie ateina į suprojektuotą darbo vietą ir dirba pagal vidinių procesų logiką.
Pagrindiniai vadovo uždaviniai – suteikti kiekvieno darbuotojo atliekamam darbui prasmę darbuotojo akimis, gerbti jo darbo rezultatus ir sudaryti sąlygas juos didinti. Vadovas yra arti darbuotojų ir formuoja darbo kultūrą.
Ji grįsta vertybėmis: atviras mąstymas, saugumas, susitelkimas dėl tikslo, pagarba klientams, dėmesys procesams, sprendimai susitariant, dalinimasis geriausia praktika, noras diegti pokyčius. Tuomet sudaromos abipusės pagarbos ir visko visur visada (Kaizen) tobulinimo sąlygos. Tokiose sąlygose nebelieka vietos darbo rezultatų didinimui sunkaus ir įtempto darbo sąskaita, esant trikdžiams ir viršvalandžiams.
Šioje kultūroje, kurioje kiekvienas darbuotojas vertingas, sudarytos sąlygos atsakyti tuo pačiu: gerai dirbti, iš to gauti teigiamas emocijas ir norėti eiti į darbą.
Tokioje kultūroje už kiekvieną darbo tobulinimo pasiūlymą nemokama. Geriausias atlygis – nedelsiant įdiegta naujovė, keičianti darbo vietą darbo sąlygų palengvinimo arba efektyvumo didinimo linkme.
Juk niekas atskirai nemoka darbuotojams už tai, kad jie ateina į darbą, kad jie darbe galvoja. Šioje vietoje paprastai klausiama – o kur finansinė nauda darbuotojams?
Nors dažnos įmonės materialiai motyvuoja daugiausia pasiūlymų pateikusius darbuotojus, stabiliausia finansinė nauda yra iš rinkos.
Kiek rinkoje kainuoja darbuotojas, kuris supranta, kas yra vertė, iššvaistymai, srautas bei kasdien tiesiogiai dalyvauja darbo organizavimo tobulinime?
Jis kainuoja kur kas daugiau nei tas, kuris neutralus ar yra santykius gadinantis niurzgą. Įmonės supranta, kad rinkoje tokie žmonės pageidaujami daugelio, tokį žmogų užauginti užtrunka ne vieną mėnesį ar metus.
Todėl Lean kelyje esančios įmonės tokiais darbuotojais nesimėto, jie gauna didesnį nei vidutinį rinkos atlyginimą, o kadangi Lean įmonės gauna daugiau pajamų, tai ir mokėti yra iš ko.
