aA
Lietuvoje dalijimosi ekonomika įgauna vis daugiau pavidalų. „Uber“ – paveža, „Airbnb“ – apgyvendina, „dalinuosi.lt“ – padeda rasti reikiamus daiktus.
Dominykas Šumskis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Be šių verslų Lietuvoje vystosi ir finansiniai dalijimosi ekonomikos verslai – vadinamieji fintech. Fintech – tai verslai, kurie naudoja naująsias technologijas, kurdami efektyvesnes finansines paslaugas.

Vienas iš pirmųjų fintech‘o pavyzdžių Lietuvoje – nuo 2014 m. veikiančios tarpusavio skolinimo platformos. Tai internetinės erdvės, kuriose vienas žmogus gali paskolinti kitam pinigų.

Ir nors šios platformos susiduria su pakankamai neigiamu valdžios požiūriu, į Lietuvą ateina dar vienas dalijimosi ekonomikos ir fintech‘o pavyzdys – sutelktinis finansavimas.

Seime užregistruotas Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas, kurį komitetai turėtų pradėti svarstyti jau šį rudenį.

Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte yra kliuvinių, kurie gali apsunkinti naujų investicijų pritraukimą, tiek pačių investuotojų norą investuoti. Vienas jų – įvairūs apribojimai žmonėms, norintiems investuoti.
D. Šumskis

Sutelktinio finansavimo įstatymas leis Lietuvoje steigtis platformoms, kuriose žmonės ar verslai internetinėje platformoje galės viešai paskelbti savo projekto idėją, kuriai reikia finansavimo. Kiti žmonės matys šias idėjas ir galės į jas investuoti.

Tokia nauja galimybė ne tik atvers kelius steigtis naujoms finansavimo platformoms, tačiau privers tarpusavyje konkuruoti jau veikiančias finansavimo priemones. Ši konkurencija ilgainiui tik palengvins verslo finansavimą.

Tačiau ar naujas projektų finansavimo būdas bus efektyvus ir veiksmingas priklauso nuo to, kaip tai bus reglamentuojama. Juk jei nutiesi naują kelią, bet jis bus duobėtas, juo gali ir nesinaudoti.

Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte yra kliuvinių, kurie gali apsunkinti naujų investicijų pritraukimą, tiek pačių investuotojų norą investuoti. Vienas jų – įvairūs apribojimai žmonėms, norintiems investuoti.

Jie bus skirstomi į informuotuosius ir neinformuotuosius investuotojus. Neinformuotiesiems investuotojams galios pakankamai griežti apribojimai. Vienoje platformoje bus galima investuoti tik iki 1 000 eurų per 12 mėnesių laikotarpį.

Sunku pasakyti, kaip tai atrodys, bet vien pats faktas, kad reikės išlaikyti testą tam, kad leistum savo pinigus, skamba keistai.
D. Šumskis

Norint investuoti daugiau, bus du keliai. Vienas – atitikti informuoto investuotojo kriterijus, kurių vienas yra investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų.

Logikos nedaug. Pirk arba dvidešimties metų senumo automobilį, arba mažų mažiausiai jau „Bentley”.

Kitas variantas – žmogus turės praeiti paties platformos operatoriaus patikrą. Investuotojas platformai turės pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investuojant.

Sunku pasakyti, kaip tai atrodys, bet vien pats faktas, kad reikės išlaikyti testą tam, kad leistum savo pinigus, skamba keistai.

Apribojimo tikslas – apsaugoti žmones nuo jų pačių neapdairumo. Bet prie ko tai veda? Gal reikėtų sureguliuoti visas žmonių išlaidas, kurios viršija 1000 eurų?

Tokie apribojimai gali būti kilpa ant kaklo didesniems projektams. Jie gali nesurinkti didelio skaičiaus mažų investuotojų, o norintys investuoti daugiau, gali nepraeiti patikros ar kitų įstatyminių reikalavimų. Tokiu atveju tiesiog neapsimokės naudotis lietuviškomis platformomis.

Kita problema – įstatyme kol kas labai daug neaiškumo. Projekte numatyta, kad priežiūros institucijos galės numatyti daug įvairių detalių. Kaip jau buvo minėta, finansavimo platforma testuos, ar žmogui investicija yra priimtina.

Priežiūros institucija vertins, ar tokia sistema yra tinkama. Kaip tai bus daroma?

Kol kas neaišku. Dar daugiau, projekto iniciatoriai, kurie siekia surinkti daug lėšų, turės pateikti informacinį dokumentą apie projektą. Kokia informacija turės būti dokumente?

Dar neaišku. Kaip priežiūros institucijos vertins, ar informacija atitinka keliamus reikalavimus? Neaišku.

Viena vertus, gerai, kad tokie smulkūs dalykai nėra numatomi įstatyme, nes esant reikalui, gali būti per sunku juos pakeisti.

Kita vertus, išlieka nemažai grėsmių, kur priežiūros institucijos galės demonstruoti raumenis prieš joms neįtikusius rinkos dalyvius. Viskas priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinamas įstatymas.

Naujas būdas gauti lėšų, be jokios abejonės, yra geras dalykas tiek jų ieškantiems, tiek norintiems investuoti.

Daug politikų savo rinkiminėse programose žada palengvinti skolinimąsi smulkiam verslui. Labiau atitolę nuo realybės net švaistosi pažadais įsteigti valstybinį banką. Lankstus sutelktinis finansavimas būtų puiki alternatyva šiems pažadams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (3)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (4)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (47)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (5)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (11)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (6)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (2)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (464)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (19)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (8)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (175)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (54)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...