Prisiminus keletą pastarųjų kibernetinių atakų gali susidaryti vaizdas, kad duomenų saugumą būtiną įveržti į tvirtus reglamentų rėmus. Iš dalies tai jau vyksta, ypač Europoje. Tačiau asmens duomenų apsauga nėra ir neturi tapti kliūtimi e-komercijos plėtrai ir augimui, kaip ir pažanga neturėtų sumažinti žmonių teisės į privatumą ir savo duomenis. Netgi priešingai.
Visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, sparčiai juda link kuo platesnio ne tik interneto, bet jau ir mobilaus tinklo panaudojimo kasdieniame gyvenime. Mobilusis parašas, mobilūs atsiskaitymai, mobili piniginė nieko nebestebina, nors nuo pirmojo išmanaus telefono pristatymo pasauliui praėjo dar tik dešimt metų.
Pasižvalgius toliau nuo Lietuvos – dar daugiau modernių sprendimų ir planų. Štai Dubajus šiemet nusibrėžė labai ambicingą tikslą jau 2021 metais tapti popieriaus viešajame sektoriuje nenaudojančiu miestu. Tai reiškia, kad visas sutartis, atsiskaitymus, duomenis vyriausybės departamentai ketina talpinti į aktyvią, realiu laiku atnaujinimą sistemą. Duomenų saugumą tikimasi užtikrinti pasitelkus „blockchain“ .
Kitoje pasaulio pusėje, JAV, vienas populiariausių atsiskaitymo būdų vis dar yra popieriniai čekiai. Ir vis dėl to, šioje šalyje naudojami ir tokie sprendimai, kaip „Square“, kuris leidžia telefonu priimti mokėjimus tiek banko kortele, tiek kitu telefonu. Mobiliųjų atsiskaitymų skaičius JAV parduotuvėse per 2016 m. pasiekė 75 mlrd. USD. Prognozuojama, kad 2020 m. ši dalis turėtų sudaryti 503 mlrd. USD. Dar sparčiau populiarėti mobiliesiems atsiskaitymams JAV kol kas dar trukdo pirkėjų lojalumas tradiciniams atsiskaitymo būdams ir žemas mokėjimo infrastruktūros diegimo lygis. Kai kuriais atvejais, dar ir baimės.
Baimė neaplenkia ir Australijos, kuri yra viena daugiausiai išmaniuosius naudojančių valstybių. Pagal EY šiemet atliktą tyrimą, išmaniuosius naudoja 88 proc. australų. Tačiau net 68 proc. jų nerimauja, kaip visos organizacijos saugo ir kur naudoja jų asmeninius duomenis. Nerimo lygis, kaip rodo apklausa, pastaraisiais metais auga.
Europa šiuo klausimu visada buvo griežta ir konservatyvi. Lietuvai labai aktualus kitąmet gegužę įsigaliosiantis ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris palies ne tik e. prekybą, bet visas organizacijas, turinčias duomenų, kurie gali identifikuoti asmenis. Tai dar vienas labai aiškus ženklas, kad Europa vartotojų teises duomenų saugumą prižiūrės rimtai. Koks pokytis laukia įmonių ir organizacijų? Jei veikloje iki šiol buvo investuota į klientų privatumą ir jų teisių apsaugą, pokyčių nebus daug. Bet jei iki šiol į tai buvo žiūrima pro pirštus, tada jau reikia pasitempti. 2–4 proc. organizacijų apyvartos siekiančios baudos, kurias šis reglamentas numato už pažeidimus, bus rimtas stimulas susiimti tiems, kurie dar to nepadarė.
Lietuvoje Seime priimamas ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas, kurio svarstymai į viešumą iškėlė ir kiek absurdiškų idėjų. Pavyzdžių, svarstymų, kad identifikuoti asmenis gali prireikti notaro patvirtintų popierinių dokumentų kopijų. Tai buvo tik kalbos, tačiau jos neramina. Užtikrinti asmens duomenų ir atsiskaitymų saugumą galima kur kas moderniais būdais, negrąžinant visuomenės į XIX a. Be to, ieškant sprendimų, kaip apsaugoti duomenis, nebūtina visų bauginti.
Net ir griežtai į duomenų apsaugą žiūrinčioje Europoje e. komercija išgyvena gerus laikus. Per 2016 m. e. komercijos veikla Europoje išaugo 15 proc. iki 530 mlrd. Eur. Šiemet numatoma dar 14%. Ir potencialo dar labai daug. Lietuvoje taip pat matomas nuoseklus ir sveikas augimas, be to, sparčiai auga išmaniųjų telefonų pritaikymas įvairiose veiklose, nuo e. prekybos iki bankų. Prognozuojame, kad jau po metų Lietuva priartės prie Europos vidurkio, o mobilieji taps svarbiausia priemone apsipirkti. Ir tai neturi reikšti, kad asmenų privatumas ir duomenų saugumas sumažės. Priešingai. Į jį būtina investuoti, norint augti ir plėtoti pažangias technologijas.
Šiemet „Pigu.lt“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad nepasitikėjimas atsiskaitymų internetu saugumu daugiau nei kas dešimtą gyventoją vis dar atbaido nuo sprendimo išbandyti e. prekybą. Nepasitikėjimo lygis kasmet mažėja, o to priežastis ir yra didėjantis verslo dėmesys ir nuolatinės investicijos į klientų duomenų saugumą.
Mums tokios investicijos – vienos iš prioritetinių. Žinoma, saugotis ir būti budriems reikia kiekvienam, nes mobilumas pritraukia savų rizikų. Verslas taip pat turi ir toliau investuoti į saugumą, nes tai jų augimo pagrindas. Tik svarbu prisiminti, kad visi priimti sprendimai gali ir turi būti paremti moderniais ir naujais principais, be svarstymų apie grįžimą į popieriniais dokumentais paremtą praeitį.